Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, kaltinamajai T. M., jos gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, KTU (duomenys neskelbtini) fakulteto išlyginamųjų studijų programos studentė, dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., aprašyto 2014-06-17 kaltinamajame akte, padarymu, nustatė: T. M. buvo kaltinama tuo, kad:2014 m. vasario mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, turėdama teisėtai įgytą elektroninę mokėjimo priemonę - elektroninę „Kauno miesto kortelę“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą apmokėti pravažiavimui Kauno miesto visuomeniniu transportu, bei pateikdama ją tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad šis ją neteisėtai papildytų pinigine suma, o tyrimo metu nenustatytam asmeniui tyrimo metu nenustatytu laiku, priemonėmis, būdu papildžius šį mokėjimo instrumentą 360 Lt suma, ji laikotarpiu nuo 2014-02-11 iki 2014-05-26 šią suklastotą elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtai laikė ir naudojo įvairiuose visuomeninio transporto maršrutuose apmokėdama už pravažiavimus visuomeniniu transportu Kauno mieste, iki 2014-05-26 07.10 val. kai troleibuso Nr. 1 maršruto kontrolės patikrinimo metu buvo sulaikyta saugos tarnybos „Argus“ darbuotojų, tokiu būdu, bendrininkavo suklastojant mokėjimo priemonę, neteisėtai atliko finansines operacijas suklastota elektronine mokėjimo priemone, bei apgaule išvengdama nedidelės vertės turtinės prievolės – mokėti už pravažiavimus visuomeniniu transportu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) padarė bendrą 212 Lt 4 ct turtinę žalą, tai yra ji buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 str.1d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. Kaltinamoji dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų kalta neprisipažino ir parodė, kad fakto, jog naudojosi kortele neginčija, ją jai davė draugas S. B., su kuriuo ji šiuo metu gyvena. Kortelę iš S. B. ji gavo metų pradžioje. Už kortelę nieko nemokėjo. Parodė, kad 2014-05-26 paaiškinime parašyta, kad pirko kortelę už 30 litų, bet jos ji nepirko, jai sakė taip rašyti policijoje, taip ir surašė. Kokios vertės kortelė buvo ji nežinojo. Pirminiame pareiškime nurodė, kad kortelė buvo papildyta iki 300 litų, tačiau jai policijoje taip sakė rašyti. Kalbėjo vėliau su S. B. apie tai, - jis per daug neaiškino, o ji buvo įsitikinusi, kad ta kortelė tvarkinga, kortelė atrodė kaip visos kitos kortelės. Ji kortelę tikrina pagal tai, kokia lemputė užsidega, kai žalia lemputė užsidega – vadinasi viskas gerai, jei nebūtų pinigų, tada degtų raudona lemputė. Jai nei karto nebuvo raudona lemputė užsidegusi naudojant tą kortelę. Su S. B. ji bendrauja tris metus. Tos kortelės nėra nei karto pildžiusi. Jos draugas, duodamas jai kortelę, neminėjo kiek kortelė yra papildyta. Jai kortelė buvo reikalinga, todėl draugas ją ir davė. Kiek jau dabar žino, jos draugas rado kortelę, tačiau kur ją rado jai nesakė, tuo metu ji to ir nežinojo. Jai nekilo jokių abejonių, kodėl nereikia pildyti kortelės. Pastaruoju metu važiuodavo dažniausia pirmuoju maršrutu. Parodė, kad buvo sulaikyta Argus tarnybos darbuotojų. Ją sulaikė, patikrino bilietėlį, paprašė išlipti, surašė 30 litų baudą, perdavė policijai. Atvyko du neuniformuoti vyrai, kurie ją išvežė į policijos įstaigą. Nuvežė po 7 valandos, kurią tiksliai valandą ji nežino, tačiau mano, kad 8 valandą tikrai jau buvo policijoje. Jos paaiškinimas atsirado policijoje. Pradžioje policijoje jai pasakė, kad reikia parašyti paaiškinimą, kitaip gresia areštas, klastojimas dokumentų gresia, davė surašyti paaiškinimą, surašė vienaip, paskui jį taisė. Kaltinamoji nurodė, kad rašė paaiškinimą pati, bet jai sakė, ką rašyti. Ji parašė kelis panašius paaiškinimus, viename taisė pareigas, buvo blogai parašytos pareigos asmens, kuriam reikėjo rašyti paaiškinimą, todėl reikėjo jį taisyti. Ką rašyti jai diktavo, šiuo metu negali pakartoti kam paaiškinimą rašė, tačiau tai buvo Kauno policijos darbuotojas. Pasakė surašyti paaiškinimą, pareigūnai pasiliko jos rašytą paaiškinimą, o vėliau, po kiek laiko, paprašė įrašyti pavardę, todėl ji įrašė pavardę asmens, kuriam turėjo rašyti paaiškinimą. Pareigūnai jai sakė, kad ji turės atpažinti tą žmogų, kur pavardę įrašė, kadangi liepė rašyti asmens iš kurio tariamai gavo kortelę pavardę. Ji spėja, kad pareigūnai tai liepė jai rašyti, nors jie ir neuniformuoti buvo tačiau taip ji mano, kadangi tuo metu policijos nuovadoje buvo. Kai jai pasakė, kad turės atpažinti žmogų, ji pasakė, kad nežino tokio žmogaus, kaip ji jį atpažinsi, todėl jai sakė išbraukti pavardę, ji kortelės nepirko, o gavo iš S. B.. Jai pasakė, kad viską reikės prie advokato paaiškinti, sakė, kad atves advokatą, tačiau ji norėjo turėti savo pasirinktą gynėją. Kadangi draugės tėtis advokatas, paskambino jam, pakalbėjo. Jis jai paaiškino situaciją kas vyksta, pasakė, kad nieko nesirašyti, nieko nesakyti, laukti jo, kol jis atvyks. Į tualetą ją vedė pareigūnai, neleido pačiai eiti. Parodė, kad sužinojusi, jog naudojosi neteisėtu būdu papildyta kortele, atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 212 Lt 40 ct dydžio žalą, tačiau ji nemano, kad šią žalą ji padarė nusikaltimu. Liudytoja I. P. parodė, kad ji dirba saugos tarnyboje Argus. 2014-05-26 turėjo specialią užduotį su M. Ž.. M. Ž. susiekė su ja ir nurodė jai, kad reikalinga patikrinti pirmo maršruto troleibusą, nes į troleibusą įlipo asmuo, galimai naudojantis suklastotą Kauno miesto kortelę, kurioje turėtų būti 147,60 litų likutis. Buvo tikrinamas troleibusas, kurio pirmas maršrutas. Kaip vėliau paaiškėjo T. M. pateikė Kauno miesto kortelę, kurios piniginėje užfiksuotas 147,60 likutis. Kortelė troleibuse buvo atžymėta komposteryje. Pagal Kauno autobusai bendrovės informaciją kortelė galimai buvo suklastota. Kaltinamoji, pareikalavus čekučio, kad įrodyti jog pildosi kortelę atsakė, kad pildėsi prieš kelis mėnesius ar prieš metus. Pareikalavo išlipti, surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą, kad kaltinamoji vyko be bilieto. Liudytoja parodė, kad bilietai nėra vardiniai, gali naudotis jais bet kas, patikrino kaltinamosios kortelėje likutį. Troleibuse skaitytuve galima likutį pažiūrėti. Liudytoja parodė, kad jei biliete nėra pinigų, tuomet girdisi signalas ilgas, matyti, kad nėra likučio. Jei signalo negirdi, reiškia, kad bilietas priimtas. Atžymėjus komposteryje matyti likutis. Pačiam komposteryje, priglaudus kortelę matyti likutis, kokia suma atskaičiuojama. Likutis matyti ir skaičiuojama suma matyti. Liudytoja parodė, kad ji vizualiai kortelę apžiūrėjo, kai pamatė, kad sutampa numeris su elektroniniu bilietu, išoriškai nesiskyrė nuo kitų bilietų kortelė. Tokio pobūdžio atvejis buvo pirmas, tai pirmi jai žinomi atvejai. Jei ne M. Ž. skambutis, jai įtarimų nebūtų jokių kilę. Tokios kategorijos darbą dirba šešti metai. Elektronines mokėjimo priemones pildo suma iki 200 litų, pasitaikė per šešis metus iki 200 litų matyti, papildytą kortelę, kokie keturi-penki kartai tokie buvo. Pildymo limito nėra, gali ir 1000 litų pildyti. Kortelės nepaėmė, tyrėjui buvo atiduota kortelė. Ji tyrėjui atidavė kortelę asmeniškai, su ja buvo vairuotojas ir kontrolierė, kai sulaikė kaltinamąją, jie buvo trise. Kortelę paėmė kuriam laikui, kadangi jai reikėjo nurašyti administracinio teisės pažeidimo protokole kortelės numerį. Vėliau kortelę paėmė tyrėjai, kurie su T. M. ir kalbėjo. Liudytoja parodė, kad ,,nesukėlė įtarimų kortelė, kaip tikra ji atrodė, elektronine pinigine papildyta ši kortelė. Liudytoja N. U., policijos tyrėja, parodė, kaltinamosios paaiškinimas, esantis bylos lape 27 ne jos akivaizdoje rašytas, prie jos kolegų rašytas paaiškinimas buvo, - O. I. arba D. T., kurie sėdi viename kabinete. Ji bylą perėmė iš D. T.. Nežino, prie kurio iš šių pareigūnų kaltinamoji rašė paaiškinimą. Pareiškimas adresuotas antrojo poskyrio viršininkui, nurodant pavardę. Nežino, iš kur kaltinamoji gali žinoti A. B. pavardę, parodė, kad ji mano kad kaltinamoji gali nežinoti, kas vadovauja skyriui. Kokiomis sąlygomis buvo parašytas kaltinamosios paaiškinimas ji negali pasakyti. Jai buvo užvizuotos dvi medžiagos. Ne prie jos akių buvo surašytas kaltinamosios paaiškinimas. Nesiaiškino ji tokių dalykų kokiomis aplinkybės surašytas kaltinamosios paaiškinimas. Pateikdama įtarimą kaltinamajai, pareikšimą ji turėjau matyti. Ji pamena, kad pirmos apklausos metu buvo kitokie kaltinamosios parodymai. Ji nepamena ar uždavė klausimus dėl pareiškimo kaltinamajai. Ji daugiau tokio pobūdžio bylų netiria. Asmuo, kuris padirbinėja korteles, nenustatytas jos tiriamose bylose Liudytojas M. Ž. parodė, kad elektroninės mokėjimo kortelės pradėtos naudoti nuo 2007 metų rugpjūčio, būtent tokio tipo, prieš tai nuo 2006 metų buvo paprastos kortelės, į ja nebuvo nieko rašoma. Nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio prasidėjo rašymas į pačią kortelę. Kortelę užsako pagal konkursą, kaip skaitmeninę laikmeną. Lietuvoje vienintelė įmonė jas gamina. Papildyti galima kortelę pašto skyriuose, pas juos įmonėje, internetu, kioskuose. Kioske yra skaitytuvas, kuris papildymo metu įrašo informaciją į kortelę. Dėl kortelių padirbinėjimo anksčiau nebuvo tokių pastebėjimų, vasario mėnesį kelis tokius bilietus pastebėjo, pamatė duomenų bazėje didelį neatitikimą. Kitose tokio pobūdžio bylose jam teko dalyvauti, buvo pagauti asmenys, kurie vartojo kortelę, jie patraukti atsakomybėn, kas suklastojo bilietą jam nežinoma. Kortelę galima papildyti. Pačioje kortelėje nėra jokių apribojimų, tačiau negalima daugiau kaip 230 litų vienu metu papildyti. Pačios kasos riboja, žmogus gali po 200 litų kelias dienas pildyti kortelę. Tik vienu metu negali daugiau papildyti nei 230 litų. Šį konkretų atvejį 2014-05-26 pamena, tai buvo trys atvejai, kai pavyko sučiupti tuos, kas naudojasi nelegaliai papildytomis kortelėmis, kadangi buvo sudarytas planas, stebimos kortelės, jie mato kada pažymėta transporto priemonė, buvo pranešta kontrolės tarnybai kokiame autobuse važiuoja bilietas taip ir buvo nustatyti asmenys, kurie naudojasi nelegaliai papildytomis kortelėmis. Jis pats buvo prie kompiuterio, stebėjo kortelės žymėjimus, pranešė saugos tarnybai apie tokius atvejus, kad patikrinti asmenis. 2005-2006 metais atsirado informacija, kad jų įmonės naudojamos kortelės buvo nulaužiamos, galimai parsisiunčiant laikmeną. Pati kortelė pagaminta įmonėje, legaliai, tik papildymas būna suklastotas, nulaužti raktai sektorių, kuriuos saugo. Po 2014 metų gegužės mėnesio, šiuo metu, kai buvo paskleistas pranešimas apie šiuos atvejus, naujų klastojimų kol kas nepastebėta. Apie šiuo atveju kalbamą kortelę legalią, ji buvo su 36 centais vasario mėnesį nusipirkta. Mažiausia kas tais laikas buvo – 36 centai papildyti, šiuo metu 40 centų. Kortelės likutis vasario 11 dieną buvo 360 litų. Paskui iki pat gegužės mėnesio kortele buvo naudotasi. Analizuodami šią informaciją, tikrino ir nustatė, kad kortelė naudojama galimai suklastotai papildyta. Pastebėjo porą savaičių tendencijas važiavimo, kad žinoti kokiose stotelėse įlipa asmuo, kuris naudojasi kortele. Iš 360 litų išnaudota buvo 212 litų 40 centų, kadangi 36 centai legaliai papildyti, tai 212,04 litų nuostolis buvo padarytas įmonei. Priverstinio personalizavimo kortelių neatlieka, svarbiausia, kad legaliai papildytų asmenys korteles. Teoriškai, kai lengvatinis bilietas kortelė turi būti vardinė, todėl tokios kortelės skolinti negalima. Asmuo, kuris naudojasi lengvatomis, kontrolieriui turi parodyti dokumentą, kad gali naudotis tokia kortele. Žmogus, turintis kortelę paprastomis sąlygomis, komposteryje gali matyti likutį, o kontrolieriai turi specialius įrenginius, kad matyti kortelėse esančius likučius. Žalia lemputė užsidega, kai atžymi bilietą, kadangi pats bilietas veikiantis, kad ir nelegaliai papildytas. Vairuotoją domina, tik tai, kad užsidegtų žalia lemputė, o kontrolierius jau gali paprašyti asmens ir dokumento, jei jis naudojasi lengvatomis. Kontrolieriai turi tam tikrą įrangą. Kortelės naudotojas, gali prie interneto, ar prie kiekvienoje transporto priemonėje prie komposterio pažiūrėti kortelėje esantį likutį, aišku, toks veiksmas nėra privalomas. Įprastai žmonės korteles pildo įvairiai, apie 100 elektroninių pinigų, yra metinis bilietas, perka ir tokius, įvairių atvejų pasitaiko. Pagrinde mėnesiniai bilietai pildomi, vieno mėnesio bilietai, kai prasideda mokslo metai, tada pildo daugiau žmonės bilietus. 840 litų metinis bilietas kainuoja, be lengvatų. Mėnesinis bilietas 84 litai, tai praktiškai du mėnesius susitaupo, jei perka metinį bilietą asmenys. Vizualiai kortelė nesiskiria ar ji suklastota ar ne, jei naudojiesi nematysi ar legaliai papildyta kortelė ar nelegaliai, rodo tik likutį, bet juk asmuo žinai kiek pildei kortelę, turi matyti kokia suma likusi. Kai įdedi bilietą parodo kiek mokėti, koks likutis, užsidega žalia lempa. Kai raudona lempa užsidega, tai įvairių atvejų būna, vairuotojas tokiu atveju turi teisę išreikalauti pirkti bilietą. Jei pasibaigtų pinigai vietoj žalios raudona lemputė užsidegtų. Liudytojas S. B. parodė, kad T. M. jo draugė. Jam žinoma kuo kaltinama T. M.. Kaip jis ir minėjo ikiteisminio tyrimo metu, pareiškime tyrėjai, jis sužinojau, kad elektroninė kortelė, kurią davė draugei T. M. negera, kai T. M. buvo sulaikyta, tik tada jis apie tai buvo informuotas. Jis elektroninę mokėjimo kortelę, kurią davė T. m. naudotis, rado universiteto teritorijoje. Kortelę jis rado metų pradžioje, galėjo būti vasario mėnuo. Kam skirta kortelė jis žinojau. Nežinojo kortelės limito, tačiau kortelę atidavė T. M.. Konkrečiai neužsiminė draugei, kad rado kortelę. Jis žinojau, kad T. M. pradės važinėti į darbą ir jai reikės viešo transporto bilieto, todėl pagalvojo, kkam pirkti, jei jis turi bilietą. Jis pats nei kioske, nei internete bilieto nepildė, apie pinigų likutį esantį kortelėje jis nieko nežinojau. Įtarimas, kad kažkas negerai su bilietu kilo, kai T. M. buvo sulaikyta. Kortelė buvo paprasta, nebuvo nei vardo, nei pavardės, kad kam priklausytų, jokio įtarimo nekilo. Tai, kad elektroninį bilietą galima papildyti neteisėtai perskaitė internete 15min. straipsnyje, po to, kai T. M. buvo sulaikyta. Toliau išdėstomų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamoji nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d.1 p.), o prokuroro kaltinimuose įrodymais įvardinti duomenys atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 3 d. 2 - 4 p.). Kaltinamoji išteisintina (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Teismas konstatuoja, kad valstybinis kaltintojas baigiamosiose kalbose paprašė kaltinamąją išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto LR BR 182 str. 3 d. Teismas taip pat konstatuoja, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų įrodyta kaltinamosios kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., šios veikos būtų vertinamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis, tai yra kaip vienas nusikaltimas (LR BK 63 str. 10 d.). Jau vien dėl šios aplinkybės kaltinamoji neturėtų būti kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., valstybiniam kaltintojui atsisakius kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. ir paprašius kaltinamąją pagal šį straipsnį išteisinti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 14 straipsnyje numatytos kaltės formos. Asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnyje numatyta tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Šių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 10 d. pagrindu teismas daro išvadą, kad nusikaltimai, kurių padarymu yra kaltinama T. M., gali būti padaryti tik esant tiesioginei tyčiai (ideali nusikaltimų sudėtis). Prokurorui atsisakius kaltinimo dalies pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. (sukčiavimas), kaltinamoji nebeturėtų būti kalinama ir pagal kitus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius (LR BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.). Apie tai teismas pasisako toliau. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji naudojosi tikra elektronine kortele, skirta apmokėti už važiavimą miesto transportu, kuri buvo neteisėtai papildyta. Kartu teismas daro išvadą, kad nėra surinkta duomenų, jog kaltinamoji žinojo, kad kortelė yra papildyta neteisėtu būdu, kadangi prilietus kortelę transporto priemonėje prie tam skirto įrenginio, užsidegdavo žalia lemputė, rodanti, kad kortelė yra tvarkinga. Raudona lemputė niekada nebuvo užsidegusi. Apie tokį kortelės veikimą patvirtino ir liudytojai M. Ž. bei I. P.. Šie liudytojai taip pat patvirtino, kad kortelė yra tikra, tik papildyta neteisėtu būdu. Jokių duomenų, kad apie tai žinotų kaltinamoji, byloje nėra surinkta Kaltinamoji parodė, kad kortelę jai davė jos draugas S. B.. Liudytojas S. B. parodė, kad kortelę rado gatvėje prie universiteto. Šie parodymai nepaneikti jokiais byloje esančiais duomenimis. Liudytoja apklausta tyrėja N. U. parodė, kad kaltinamoji tikrai negalėjo žinoti pareigūno vardo ir pavardės, kurį nurodė savo pareiškime (b.l.27). Tai patvirtina kaltinamosios parodymus, kad jai buvo padiktuotos pareiškime išdėstytos aplinkybės. Pareiškime nurodoma, kad kortelė buvo papildyta 300 litų. Tai neatitinka tikrovės, nes liudytojas M. Ž. parodė, kad kortelė buvo papildyta 360 litų. Kaltinamoji išteisintina, nenustačius, kad ji padarė nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 309 str., nusprendžia: T. M. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. išteisinti, nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1) p, 303 str. 5 d.1 p.). Baudžiamąjį procesą T. M. atžvilgiu nutraukti. T. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo momento. Nuosprendžiui įsiteisėjus, elektroninė kortelė, saugoma byloje, paliktina saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.). Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Teisėjas Rimantas Sipavičius