- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-27
- Bylos Nr.
- AN2-252-383/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00579-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutarties A. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. balandžio 28 d. 15.34 val. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 0,90 promilių neblaivumas. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam paskirta 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, A. B. atstovas advokato padėjėjas A. B. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ir A. B. skundas netenkintas. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad A. B. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus.
3. Apeliaciniu skundu A. B. panaikinti Kauno apylinkės teismo priimtą nutartį ir, vadovaujantis ANK 565¹ straipsniu, teiseną nutraukti, kadangi jis nėra padaręs nusižengimo. Netenkinus šio prašymo, prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo priimtą nutartį ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino bei netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad inkriminuojama veika nėra padaryta nei tyčia, nei dėl neatsargumo. A. B. transporto priemonę vairavo tik įvertinęs visas aplinkybes, kuriomis buvo vartojęs alkoholį. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad galimo apsvaigimo ar jo požymių sąžiningai galėjo nejausti ir šiuo atveju nejautė. A. B. apskritai nėra vartojantis alkoholinius gėrimus. Teismas netinkamai įvertino ir teismui į bylos nagrinėjimą pateiktą nepriklausomo teismo medicinos eksperto konsultacinę išvadą, kurioje nedviprasmiškai yra nurodyta, kad A. B. vairavimo metu neblaivumas galėjo būti mažiau, nei 0,41 promilės. Apylinkės teismas šiuos byloje esančius duomenis visiškai ignoravo ir apie tai plačiau nepasisakė. Taip pat neapklausė byloje konsultacinę išvadą teikusio specialisto, kuris galimai galėtų išsamiau paaiškinti išvadoje teiktų duomenų pagrįstumą ir kitas svarbias aplinkybes. Prieš pradėdamas vairuoti, A. B. jautėsi gerai, jokių apsvaigimo požymių nejuto ir nesijautė esantis neblaivus. Jo orientacija ir koordinacija buvo puiki, todėl nekilo mintis, kad galėtų būti neblaivus ar apgirtęs.
3.2. Skunde pažymi, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad A. B., bendraudamas su policijos pareigūnais, kalba rišliai, stovėdamas nesvirduliuoja ir mintis dėsto nuosekliai. Pastebėtina, kad alkoholio kvapas galėjo sklisti iš A. B. burnos, kadangi jis neneigė, kad iki jį sustabdant jis vartojo alkoholį, o tai, kad jo akys paraudusios – nedaro kategoriškos išvados ir neįrodo asmens neblaivumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. B. gydymo įstaigoje yra diagnozuota arterinė hipertenzija, todėl natūralu, kad, esant šiai ligai ir esant padidėjusiam kraujospūdžiui, akių kapiliarai išsiplečia ir parausta.
3.3. Skunde akcentuojama, kad 2024 m. balandžio 28 d. neblaivumo nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareigūnas, atlikdamas tikrinimą, nustatė vieną neblaivumo požymį, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudojant bekontaktį alkoholio detektorių). Šie duomenys suponuoja išvadą, kad sklindantis kvapas buvo nustatytas tik panaudojant bekontaktį alkoholio detektorių, o ne bendraujant su policijos pareigūnais. Tame pačiame akte nurodyta, kad pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę, nustatė, kad A. B. gali eiti tiesia linija pėda po pėdos, stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Šie duomenys tik patvirtina, kad jokie išoriniai požymiai, kurie indikuotų pareiškėjo neblaivumą, nebuvo nustatyti.
Šalies argumentai
3.4. Apelianto teigimu, duomenis, jog prieš tikrinimą naudotame burnos gaiviklio sudėtyje yra alkoholio, tapo žinoma tik po to, kai teismui buvo pateiktas skundas. Šių aplinkybių jis nesureikšmino. A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad šį burnos gaiviklį naudoja nuolatos ir jį pasipurškia į burną prieš bendraudamas su kitais asmenimis. Tuo metu, kai jis buvo sustabdytas ir jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jo gyvenime buvo susidėję daug rūpesčių, išgyvenimų ir tam tikrų aplinkybių, dėl kurių jis įvykusio įvykio išsamiai neanalizavo. A. B. tėvui 2024 m. balandžio mėn. diagnozuotas Priešinės liaukos (prostatos) piktybinis navikas. Dėl diagnozuotos ligos A. B. tėvui reikalingas intensyvus, alinantis ir ilgas gydymas, o būtent tuo metu apeliantas ir rūpinosi savo tėvu ir jam padėjo atlikti įvairias procedūras. Tuo pačiu metu A. B. gynėsi ir baigiamąjį mokslinį darbą universitete, jautė didelę įtampą dėl turimų finansinių įsipareigojimų bankui, sutapimai su teisės vairuoti netekimu (teisė vairuoti tuo metu buvo sustabdyta), vyko ikiteisminiai santuokos nutraukimo procesai. Būtent todėl jis tuo pat metu neanalizavo burnos gaiviklio, kurį pasipurškė prieš jį sustabdant policijos pareigūnams, esamos sudėties.
3.5. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino ir antrojo neblaivumo patikrinimo duomenų, kadangi akivaizdu, kad, panaudojus alkoholį po tam tikro laiko, alkoholio koncentracija iškvėptame ore dėl tam tikrų fiziologinių procesų, vykstančių žmogaus organizme, natūraliai didėja. Teismas, darydamas prielaidą ir vertindamas kaip gynybinę poziciją, nusprendė, kad antruoju neblaivumo patikrinimu nustatytas didesnis neblaivumas esamoje situacijoje yra nelogiškas. Teismas darydamas tokią išvadą, ją padarė tik remdamasis prielaidomis, kadangi specialiųjų žinių atsakyti į šį klausimą neturėjo, nepasitelkė jokių specialistų paslaugomis, kurie galėtų šį prieštaravimą, abejonę patvirtinti ar paneigti.
3.6. Skunde taip pat nurodoma, kad A. B. darbinėms funkcijoms atlikti yra reikalingas jo turimų kategorijų vairuotojo pažymėjimas. A. B. netekus teisės vairuoti, tai labai neigiamai atsilieptų ne tik darbinei veiklai, bet ir jo artimiesiems, už kuriuos jis yra atsakingas. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad net ir paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai būtų neproporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui. Padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su pareikštu kaltinimu, yra atsitiktinis ir labiau veikiamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Visos nurodytos skunde aplinkybės rodo, kad jis atsakingai suvokia rūšinio nusižengimo – vairavimo esant neblaiviam, pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį bei jo pasekmes. Pats šio įvykio procesas jam padarė auklėjamąjį poveikį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į A. B. apeliacinį skundą, Institucijos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, T. P. prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas ir nesutinkama su paskirtomis administracinio poveikio priemonėmis. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nusižengimo padarymo metu užfiksuotais alkotesterio rodmenimis, teigiant, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nepriklausomo teismo medicinos eksperto konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad vairavimo metu A. B. neblaivumas galėjo būti mažesnis, nei 0,41 promilės. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).
8. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės) 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju 2024 m. balandžio 28 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad pirmą kartą (15.34 val.) A. B. buvo nustatytas 0,86 promilių neblaivumas, o tikrinant pakartotinai (15.50 val.) – 0,92 promilių neblaivumas (administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 10). Be to, nustatyti ir kiti neblaivumo požymiai, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, paraudusios akys (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 9). Priešingai, nei teigiama skunde, iš burnos sklindantį alkoholio kvapą patvirtino ne tik bekontaktis alkoholio detektorius, bet ir policijos pareigūno paaiškinimai, fiksuoti tarnybiniame pranešime. Iš apelianto burnos sklindantis alkoholio kvapas fiksuotas ir neblaivumo nustatymo akte.
9. Byloje esantis patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas A. B. neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato galiojimo laikas nusižengimo padarymo metu nebuvo pasibaigęs (galiojo iki 2024 m. birželio 9 d.), todėl neblaivumo patikrinimas buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas A. B. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, byloje nėra. Taigi, abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Be to, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. policijos pareigūnams pripažino prieš pusvalandį pietų metu išgėręs vieną butelį alaus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. B. paaiškinimai dėl alkoholio vartojimo aplinkybių, nebuvo nuoseklūs: policijos pareigūnų vaizdo registratoriaus „BodyCam“ vaizdo įraše užfiksuota, kad A. B. nurodė prieš pusę valandos išgėręs vieną butelį alaus, o bylą nagrinėjant apylinkės teisme – nurodė naują aplinkybę, teigdamas, kad neblaivumo nustatymui turėjo reikšmę prieš patikrinimą naudotas burnos gaiviklis, savo sudėtyje turtintis alkoholio. Tuo tarpu konsultacinę išvadą pateikusiam teismo medicinos ekspertui nusižengimą padaręs asmuo teigė 14.50-15.20 val. išgėręs vieną 0,5 l talpos alkoholinio alaus ,,Kauno alus Tvirtovės plius“ (9,5 proc.) ir apie 150 g viskio ,,Jack Daniel‘s“ (40 proc.).
10. Vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Nagrinėjamu atveju A. B., nesutikdamas su policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, pasinaudojo savo teise ir pats nuvyko į VšĮ LSMUL Kauno klinikas kraujo mėginio paėmimui. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 0,34 prom. etilo alkoholio (kraujas buvo paimtas 18.10 val.)(administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 14). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmasis tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 15.34 val., antrasis – 15.50 val., o kraujas biologiniam tyrimui buvo paimtas praėjus daugiau, nei 2 valandoms nuo tikrinimo alkotesteriu, todėl neabejotina, kad A. B., sustabdytas policijos pareigūnų patikrinimo metu, vairavo neblaivus, kadangi laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, o asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Be to, teismų praktikoje yra apibrėžti minimalaus ir maksimalaus alkoholio šalinimo greičio rodikliai (0,10–0,25 promilės etilo alkoholio per valandą). Nors teisės normomis patvirtintos metodologijos, kurioje būtų teisiškai apibrėžti galimi alkoholio pašalinimo greičiai, Lietuvoje nėra, tačiau nurodytais rodikliais teismų praktikoje yra remiamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-68-648/2017, 2AT-9-976/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-594/2023). Taigi, atsižvelgiant į tai, praėjus dvejoms valandoms nuo patikrinimo iš apelianto organizmo pasišalino tik dalis alkoholio (pagal minėtus rodiklius – nuo 0,20 iki 0,50 prom.), šias aplinkybes patvirtino ir atliktas kraujo tyrimas. Įvertinus laiko tarpą, praėjusį nuo patikrinimo alkotesteriu ir medicinos įstaigoje, policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytą neblaivumą ir kraujo tyrimo rezultatus, darytina pagrįsta išvada, kad policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytas alkoholio kiekis objektyviai atspindi A. B. neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu ir nėra paneigtas jokiais byloje esančiais įrodymais. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų aukščiau paminėtų duomenų visumos visiškai pakanka išvadai, kad A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis, nei 0,41 promilių neblaivumo laipsnis, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad alkotesterio parodymams galėjo turėti įtakos tai, kad A. B. prieš tikrinimą alkotesteriu pasipurškė alkoholio pagrindu pagaminto burnos gaiviklio. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais, tokius paaiškinimus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad, kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai kito, policijos pareigūno M. L. tarnybiniame pranešime nenurodyta, kad automobilio vairuotojas tikrinimo metu naudojo burnos gaiviklį ar šias aplinkybes nurodė policijos pareigūnams. Burnos gaiviklio naudojimo faktas nėra fiksuotas ir policijos pareigūno kūno kamera darytuose vaizdo įrašuose. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada neabejotinai patvirtina, kad tikrinimo metu A. B. vairavo neblaivus. Taigi, versija dėl prieš tikrinimą alkotesteriu vartoto burnos gaiviklio, atmetama kaip nepagrįsta ir neįtikėtina, juo labiau įvertinus, kad A. B. yra suaugęs, gyvenimišką patirtį sukaupęs asmuo, todėl jam neabejotinai turėjo būti žinoma, kad laukiant tikrinimo alkotesteriu, nevartoti skysčių, galinčių savo sudėtyje turėti alkoholio. Akcentuotina, kad, kaip ir minėta, versiją dėl burnos gaiviklio apeliantas iškėlė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o teikdamas paaiškinimus administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam pareigūnam, šių aplinkybių nenurodė. Be to, policijos pareigūno M. L., bendravusio su A. B., tarnybiniame pranešime nenurodyta, kad būtų jautęs nuo apelianto sklindantį burnos gaiviklio kvapą. Net gi priešingai – pareigūno teigimu, buvo užuodžiamas tik sklindantis alkoholio kvapas. Netikėti savo tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Taigi, įvertinus šios nutarties 8-11 punktuose aptartus duomenis, daroma išvada, kad A. B., teikdamas paaiškinimus ir kaskart nurodydamas naujas aplinkybes, nėra nuoširdus ir leidžia jo parodymus vertinti kritiškai bei daryti išvadą, kad įvykio metu nustatytas neblaivumo laipsnis buvo sąlygotas ne burnoje buvusių alkoholio likučių nuo burnos gaiviklio, o buvo objektyviai nulemtas neatsakingo apelianto elgesio ir alkoholio vartojimo.
12. Skunde apeliantas akcentuoja nepriklausomo teismo medicinos eksperto G. A. C. 2024 m. gegužės 16 d. konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad panaudotas alkoholio pagrindu pagamintas burnos gaiviklis galėjo suklaidinti alkotesterį pirmojo A. B. tikrinimo metu, o A. B. neblaivumas vairavimo metu galėjo būti mažesnis, nei 0,41 prom. Vertinant šio eksperto pateiktą konsultacinę išvadą, pažymėtina, kad ekspertas pateikė išvadas atsakydamas tik į apelianto užduotus klausimus dėl neblaivumo nustatymo pagal jo paties nurodytas aplinkybes dėl burnos gaiviklio naudojimo. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad A. B. prieš ar po tikrinimo alkotesteriu būtų naudojęs burnos gaiviklį. Taigi, byloje pateikta konsultacinė išvada nepaneigia byloje nustatyto A. B. neblaivumo laipsnio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad konsultacinėje išvadoje konstatuojama, jog panaudotas burnos gaiviklis galėtų suklaidinti alkotesterį tik pirmojo tikrinimo metu. Iš to seka ir kartu akivaizdu, kad net ir panaudojus burnos gaiviklį prieš pirmąjį tikrinimą alkotesteriu, praėjus 15 minučių, burnos gaiviklis neturėtų įtakos alkotesterio rodmenims antrojo patikrinimo metu.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies norma leidžia paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numato straipsnio sankcija ar jos apskirtai neskirti, nesiejant su konkrečiais administraciniais nusižengimais.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti A. B. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti tik paliekant Institucijos nutarimu A. B. paskirtas administracinio poveikio priemones (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių). Apeliaciniame skunde apelianto nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, kurios sudarytų pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
15. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu A. B. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui, t. y. paskirta minimali bauda ir švelnesnis administracinio poveikio priemonės variantas, numatytas sankcijoje, t. y. minimalus administracinio poveikio priemonės taikymo terminas ir minimalus terminas, kuriuo draudžiama vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Vis dėlto, apelianto vertinimu, paskirtoji administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
16. Nagrinėjamu atveju skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę buvo pagrįstai atsižvelgta į A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį (padarė pavojingą KET pažeidimą), pavojingumo laipsnį (nustatytas 0,90 promilių neblaivumo laipsnis), pažeidėjo asmenybę. Apylinkės teismas, nagrinėdamas A. B. skundą, visapusiškai įvertino tiek apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes. Jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, todėl dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. B. darbinėms funkcijoms atlikti yra reikalingas jo turimų kategorijų vairuotojo pažymėjimas ir, netekus teisės vairuoti, tai neigiamai atsilieptų darbinei veiklai, artimiesiems. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti apelianto galimybes dirbti, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akcentuotina ir tai, kad iki nusižengimo padarymo A. B. neabejotinai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, o vairuodamas neblaivus, gali prarasti šią teisę. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ar, kaip skunde nurodo, savo giminaičiais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Atsižvelgiant į tai, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neužkerta galimybės apskritai dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga apelianto padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė. Be to, šeimos narių poreikiai gali būti tenkinami ir naudojantis viešuoju transportu, pėsčiomis, naudojantis taksi paslaugomis ar vairuojant kitiems asmenims. Nors apeliantas skunde nurodo ir tai, kad vairavo esant būtinojo reikalingumo sąlygomis, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju A. B. nustatytas neblaivumo laipsnis (0,90 prom.) daugiau, nei du kartus viršija įstatymo leistiną neblaivumo laipsnį (0,40 prom.). Akcentuotina, kad apelianto veiksmai buvo itin neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jos paties, bet ir visuomenės, jos turto saugumui, o ir pats nusižengimas – transporto priemonės vairavimas neblaiviam, laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Priešingai, nei teigiama skunde, įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, vartoto alkoholio kiekį (kaip pats nurodė ekspertui – vienas butelis alaus ir 150 g viskio), A. B. neabejotinai galėjo ir privalėjo suvokti, kad nėra pakankamai blaivus vairuoti automobilį ir, kad vairavimas tokioje būsenoje yra neatsakingas, pavojingas ir draudžiamas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas jautėsi gerai, galimo apsvaigimo požymių nejautė, orientacija ir koordinacija buvo puiki, tačiau šie argumentai niekaip nemažina administracinio nusižengimo pavojingumo ar A. B. kaltės. Apeliantas, nepasitikrinęs blaivumo prieš transporto priemonės vairavimą, pasielgė pavojingai ir neatsakingai, pasikliaudamas tik savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu. Žinodamas, kad vartojo alkoholį prieš vairuodamas transporto priemonę, A. B. turėjo prievolę pasitikrinti blaivumą. Vis dėlto, apeliantas prisiėmė riziką ir vairavo padidinto pavojaus šaltinį - automobilį, žinodamas, kad vartojo alkoholį ir gali būti neblaivus. Svarbu pažymėti ir tai, kad A. B., priešingai, nei teigiama skunde, nėra itin drausmingas vairuotojas. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, 2022-2023 m. apeliantas tris kartus baustas už nustatyto greičio viršijimą, vieną kartą baustas už tai, kad naudojosi telefonu, vairuodamas transporto priemonę bei vieną kartą baustas už tai, kad pravažiavo sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Administracinio nusižengimo metu A. B. turėjo net penkias galiojančias nuobaudas. Šios aplinkybės rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra linkęs laikytis KET taisyklių. Šie duomenys neigiamai charakterizuoja apeliantą ir neišskiria jo iš kitų visuomenės narių, todėl nesuteikia jokio pagrindo svarstyti dar labiau švelnesnės, nei nustatė Institucija, administracinio poveikio priemonių skyrimo.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti neskyrus administracinio poveikio priemonių. Atsižvelgiant į tai, A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.