- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- e2-729-429/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23692-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Ieškovas
- UAB „4finance”
- Atsakovas
- A. A.
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė rašytinio proceso būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance” ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 434,43 Eur skolos pagal paskolos sutartį, 929,08 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 31,00 Eur žyminio mokesčio bei kitas išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2015-12-23 CPK 130 str. nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant teismo nustatyto turinio pranešimą (b. l. 62-63). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, todėl ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, jis priimtinas (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų – Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties bendrųjų ir specialiųjų sutarties sąlygų (b. l. 7-51), ieškovo paaiškinimą dėl bendro vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo (b. l. 55), Sąskaitos išrašų (b. l. 64) - vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus minėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą už akių.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2012-09-24 sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas suteikė 72,41 Eur paskolą atsakovui. Paskolos terminas 24 mėnesiai, atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2014-09-24. Remiantis Sutarties 2.10 p., 2012-10-03 atsakovas pateikė prašymą papildomai 101,37 Eur kredito sumai, 2012-10-06 atsakovas pateikė prašymą papildomai 43,44 Eur kredito sumai, 2012-10-12 atsakovas pateikė prašymą papildomai 72,41 Eur kredito sumai, 2012-10-19 atsakovas pateikė prašymą papildomai 72,41 Eur kredito sumai, 2012-10-20 atsakovas pateikė prašymą papildomai 72,41 Eur kredito sumai. Taigi 2014-09-24 atsakovas turėjo grąžinti iš viso 434,43 Eur. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė 2013-02-09 vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Atsakovas liko skolingos 434,43 Eur. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sutarties nevykdė, įrodymų apie prievolių įvykdymą byloje nėra, todėl remiantis CK 6.873 str. 1 d., iš jo priteistina 434,43 Eur negrąžintos paskolos.
Ieškovas taip pat paskaičiavo atsakovui 77,76 proc. pelno (mokėjimo) palūkanų už laikotarpį nuo 2012-09-24 iki 2013-02-09, t.y. 82,86 Eur bei 112,40 proc. kompensacinių palūkanų už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo laikotarpiu nuo 2013-02-10 iki 2014-05-08, t.y. 846,22 Eur, iš viso prašo priteisti 929,08 Eur palūkanų (b. l. 4-5).
Atsakovui už naudojimąsi kreditu atsirado pareiga paskolos davėjui mokėti sutartimi nustatytas palūkanas (CK 6.872 str. 1 d.), o praleidus prievolės įvykdymo terminą, jam atsiranda pareiga paskolos davėjui mokėti įstatymu nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). Ieškovui vienašališkai nutraukus sutartį, atsakovas privalėjo grąžinti visą paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 str. 2 d.). Sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, kad pradelsus grąžinti skolą toliau skaičiuojamos kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos. Šalys sutarties 4.1 punktu susitarė, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas (mokėjimo (pelno) palūkanos) išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose.
Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 2 d. apibrėžia bendros vartojimo kredito kainos sąvoką. Bendra vartojimo kredito kaina - visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (vartojimo kredito sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su vartojimo kredito sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius), kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jei privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis. Šio įstatymo 2 str. 3 d. numato, kad bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentų dydžiu. Ieškovas jo iš anksto paruoštų standartinių vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktu nepagrįstai numatė sąlygą, kad kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma, nes bendros vartojimo kredito kainos metinė norma nėra lygi vartojimo kredito metinei palūkanų normai, ji apima ne tik palūkanas, skaičiuojamas už naudojimąsi kreditu ir atliekančias mokėjimo funkciją už naudojimąsi kreditoriaus paskolintomis lėšomis, bet ir visus kitus su sutarties sudarymu susijusius mokesčius. Be to, šalys sutarties 4.1 ir 7.1 punktais už naudojimąsi kreditu susitarė dėl palūkanų mokėjimo, o bendros vartojimo kredito kainos dydžio taikymas skaičiuojant palūkanas prieštarautų paskolos sutarties sampratai (CK 6.870 str., 6.872 str.). Skaičiuojant palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovas privalo taikyti vartojimo kredito metinę palūkanų normą, o ne bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, todėl ieškovės pateikti papildomi paaiškinimai (b. l. 55) apie tai, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma apskaičiuota laikantis teisinio reglamentavimo, yra teisiškai nereikšmingi. Ieškovas nurodo, kad atsakovei paskola buvo suteikta su 77,76 procentų metinių palūkanų norma, ši palūkanų norma yra aptarta šalių pasirašytoje paskutinėje 2012-10-20 vartojimo kredito sutarties redakcijoje (b. l. 65).
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 846,22 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2013-02-10 iki 2014-05-08, nurodo, kad ši palūkanų suma iš esmės atitinka minimalius ieškovo nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą. Ieškovo prašomos priteisti kompensacinės palūkanos ieškovo nurodytu 453 dienų laikotarpiu (2013-02-10 iki 2014-05-08) sudaro 200,86 procentus atsakovui suteiktos paskolos sumos. Teismas konstatuoja, kad tokios apimties reikalavimas prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (434,43 Eur) ir prašomų priteisti kompensacinių palūkanų (846,22 Eur) dydį, kurios beveik dvigubai viršija kredito sumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į ieškovo veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydamas sutartį prisijungimo būdu buvo silpnesnioji sutarties pusė, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinos, kompensacinių palūkanų skaičiavimui taikant 77,76 procentų vartojimo kredito palūkanų normą, palūkanas skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos ieškovo nurodytu laikotarpiu nuo 2013-02-10 iki 2014-05-08 (CK 6.251 str., 6.261 str.). Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovo reikalavimas dalyje dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 82,86 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį nuo 2012-11-14 iki 2013-06-20 ir 421,29 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2013-02-10 iki 2014-05-08, iš viso: 504,15 Eur palūkanų, palūkanas skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos, o likusioje dalyje reikalavimas atmestinas kaip prieštaraujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str. 2 d., 6.251 str., 6.261 str.). Iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).
Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina dalis ieškovo sumokėto, t.y. 21,00 Eur žyminio mokesčio, tenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.). Ieškovė nepateikė kitų išlaidų, pagrindžiančių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymų, todėl minėtos išlaidos nepriteistinos (CPK 178 str.).
Iš atsakovo valstybei nepriteistina 1,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi ši suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 79 str., 80 str. 1 d., 1 p., 88 str. 1 d. 3, 9 p., 92, 93, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 142 str., 4 d., 285 str., 286 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) skolos, 504,15 Eur (penkis šimtus keturis eurus 15 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (938,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurų 00 ct) žyminio mokesčio.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 d. nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.