- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-226-278/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- D., D. M., G. V.
- Ieškovas
- UAB „Airidvika“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Airidvika" apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-508-830/2009 pagal ieškovės UAB „Airidvika“ ieškinį atsakovams D. M. ir G. V. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovo D. M. ir jo bei ieškovo atstovų paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Airidvika“ nurodė, kad 2008-08-18 Pasvalio rajono PK pareigūnas pagal Transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktą Nr. 267 perdavė bendrovei saugoti automobilį „R. C.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neturėdamas teisė vairavo G. V.. Nurodė, kad vėliau sužinojo, jog automobilio savininkas yra D. M.. Teigia, kad transporto priemonės savininkui ir automobilį vairavusias asmeniui buvo siunčiami pranešimai sumokėti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, tačiau už paslaugas atsakovai neatsiskaitė. Prašė teismą priteisti iš atsakovų solidariai 6 443,85 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atsakovo D. M. atžvilgiu atmetė, o G. V. atžvilgiu tenkino pilnai. Teismas nurodė, kad D. M. automobilį „R. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė G. V. ir transporto priemonę 2008-04-19 išregistravo. Nurodė, kad vadovaujantis 2001-05-25 Vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių nuostatomis (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Lietuvoje registruota transporto priemonė privalėjo būti perregistruota per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos ir į VĮ „Regitra“ galėjo kreiptis tik naujo transporto priemonės valdytojo vardu veikiantis pareiškėjas G. V.. Atsakovas G. V. nustatytu laiku dėl transporto priemonės, kuri jau buvo išregistruota, perregistravimo nesikreipė, todėl teismas darė išvadą, kad po 2008-04-19 sutarties sudarymo automobilis tapo atsakovo G. V. nuosavybe ir transporto priemonę jis privalėjo valdyti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Įvertinęs, kad automobilio pardavėjas D. M. tinkamai atliko visus veiksmus, susijusius su transporto priemonės pardavimu, teismas darė išvadą, kad jam automobilis 2008-08-18 automobilis nuosavybės teise nepriklausė, todėl ieškinys jo atžvilgiu negali būti tenkinamas, o pareigą atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos stovėjimu aikštelėje, turi G. V..
Šalies argumentai
Apaliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad atsakovas D. M. informavo VĮ Regitra, kad automobilis parduotas į užsienį, o posėdžio metu paaiškėjo, kad pardavė atsakovui G. V., tačiau sudarius pirkimo-pardavimo sandorį apie pasikeitusį transporto priemonės valdytoją VĮ „Registra“ neinformavo. Kadangi sandoris nebuvo įregistruotas, todėl sudaryto sandorio šalys negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Teigia, kad ieškovas suteikė saugojimo paslaugas, todėl pagrįstai įgijo teisėtą pagrindą reikalauti atlyginimo. Įvertinus, kad transporto priemonę vairavo G. V., o automobilio savininkas buvo D. M., todėl jie solidariai ieškovei privalo atlyginti susidariusį įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. M. apeliacinį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, automobilis buvo išregistruotas ir jį privalėjo įsiregistruoti naujasis savininkas. Teigia, jog jis tinkamai įvykdė visas prievoles, susijusias su automobilio pardavimu, nes perdavęs G. V. automobilį ir jo dokumentus, transporto priemonę išregistravęs, o G. V. žadėjo automobilį išvežti į užsienį. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo realiai įvykdyta ir transporto priemonės savininku tapo G. V., kuris neįregistravęs automobilio jo negalėjo eksploatuoti. Teigia, jog pasikeitusius duomenis privalėjo įregistruoti naujas savininkas ir valdytojas, o jis šio proceso negalėjo įtakoti, todėl pagrįstai teismas jo atžvilgiu ieškinį atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pagal 2008-08-18 transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktą UAB „Airidvika“ saugojimui buvo perduotas automobilis R. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo G. V.. Iš minėto akto Nr. 267 matyti, kad apie perduodamą transporto priemonę saugojimui akte pasirašė transporto priemonę vairavęs asmuo, todėl jam buvo žinoma, kad transporto priemonė yra perduota saugoti ieškovei UAB „Airidvika“ (b.l. 10). Automobilio priverstinio nuvežimo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 str. 7 d. buvo numatyta, kad padarius pažeidimų, numatytų šio kodekso 128 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti) ir kt. išvardytais atvejais, policijos pareigūnai turėjo teisę nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Iš bylos dokumentų matyti, kad automobilis buvo išsaugotas, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovės išlaidos, kurias UAB „Airidvika“ patyrė saugodama transporto priemonę, turi būti atlygintos (CK 6.233 str.). LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. numato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai, jeigu skolininkų pareiga yra solidari. Byloje nustatyta, kad transporto priemonės savininkas yra D. M., o automobilio valdytojas G. V., ką patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys. Be to, ši aplinkybė nurodyta ir transporto priemonės pridavimo-priėmimo akte. Atsakovas D. M. teigia, kad minėtą automobilį 2008-04-19 jis pardavė G. V. bei išregistravo automobilį, todėl transporto priemonės savininkas nuo jos perdavimo tapo G. V., kuris ir privalo atlyginti automobilio saugojimo išlaidas ieškovei (b.l. 9). Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilį atsakovas D. M. 2008-04-19 išregistravo iš VĮ „Regitra“ įskaitos pardavimui į užsienį (b.l.59), nors faktiškai jam priklausančia transporto priemone Lietuvoje naudojosi atsakovas G. V.. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teismui pateikė 2008-04-19 pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau duomenų, kad minėta sutartis buvo pateikta VĮ „Regitra“ ir ji buvo įregistruota, byloje nėra (b.l. 21). Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymo Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 71.1 p. numatyta, kad įregistruotų transporto priemonių registravimo duomenų keitimas yra privalomas pasikeitus transporto priemonės valdytojui, tačiau apie pasikeitusį automobilio savininką atsakovas D. M. VĮ „Regitra“ neinformavo ir transporto priemonės pardavimo G. V. neįregistravo. Atsakovo teiginys, kad sutartis buvo sudaryta 2008-04-19 ir pateikta VĮ „Regitra“ vertintina kritiškai, nes sutartyje nenurodytas automobilio identifikavimo numeris, apie sutarties pateikimą VĮ „Regitra“, atžymų nėra. Be to, pateikus minėtus duomenis, vadovaujantis minėtų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 75 p. nuostatomis atitinkami duomenys turėjo būti įrašyti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Kadangi atsakovas nepateikė informacijos apie transporto priemonės pardavimą atsakovui G. V., t.y. neinformavo VĮ „Regitra“ apie pasikeitusius transporto priemonės valdytojo duomenis, todėl ieškovas pagrįstai prašė solidariai priteisti iš D. M. ir G. V. turėtas transporto priemonės saugojimo išlaidas, nes CK 1.75 str. 2 d. nustato, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis vadovaujantis kitais įrodymais. Nustačius, kad D. M. transporto priemonės pagal pirkimo-pardavimo sutartį neišregistravo, pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad transporto priemonės savininkas nuo sandorio sudarymo momento tapo G. V.. Transporto priemonės neperregistravus G. V. vardu, atsakovas D. M. ir toliau buvo teisėtas automobilio R. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir turėjo jį valdyti taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai (CK 4.37 str. 1 d.). Kadangi atsakovai nesirūpino ieškovės saugoma transporto priemone ir tuo padarė kitiems asmenims išlaidų, susijusių su automobilio saugojimu, šias išlaidas bendrovei privalo atlyginti atsakovai solidariai.
Dėl paminėto, sprendimo dalis, kuria D. M. atžvilgiu ieškinys atmestas, naikintina ir sprendimas keistinas, iš jo ir G. V. solidariai priteisiant ieškovės turėtas transporto priemonės saugojimo išlaidas. Įvertinus, jog ieškovo UAB „Airidvika“ ieškinys pilnai tenkintinas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, priteistos iš atsakovo G. V. keistinos ir priteistinos solidariai iš abiejų atsakovų, o išlaidos valstybei - iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis.
Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme valstybės ir ieškovo naudai, priteistinos iš atsakovo D. M. (CPK 88 str.1 d. 3 p., 93 str., b.l. 108, 109, 119).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
NUTARIA:
Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Airidvika“ ieškinys atsakovo D. M. atžvilgiu, panaikinti, sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti sekančiai:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Airidvika“ ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti iš atsakovų G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 6 443,85 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt tris Lt 85 ct) skolą už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos (2009-04-20) iki sprendimo visiško įvykdymo, 1 743,42 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Airidvika“ (į. k. 1693 02692) naudai bei iš kiekvieno atsakovo po 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo D. M. 193 Lt žyminio mokesčio, 1 300 Lt atstovavimo išlaidų, viso 1 493 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt tris Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Airidvika“ (į. k. 1693 02692) naudai bei 5,40 Lt (penkis Lt 40ct) apeliacinės instancijos teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).