Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-12-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1125-567/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-11
Bylos Nr.
2A-1125-567/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
A. F.
Atsakovas
D. G.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Advokatai
Vytautas Griežė, Simas Bendoris
Pranešėja N. ŠvedienėTeisėjas A. Dirvonas(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. gruodžio mėn. 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,dalyvaujant ieškovei A. F. ,ieškovės atstovui advokatui Vytautui Griežei,atsakovo atstovui advokatui Simui Bendoriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio mėn. 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1907-624/2007 pagal ieškovės A. F. ieškinį atsakovui D. G. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2007-03-16 ieškovė A. F. pateikė ieškinį, prašydama nustatyti, kad atsakovas D. G. , gimęs (duomenys neskelbtini), yra R. F. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio R. F. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2005-03-03 iki vaiko pilnametystės bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2003 m. pabaigoje ir pradėjo draugauti. Atsakovas tuo metu gyveno Austrijoje, dažnai atvykdavo į Lietuvą ir tuomet jie gyvendavo kartu. 2005-03-03 gimus vaikui, atsakovas retkarčiais aplankydavo vaiką, tačiau tėvystės pripažinti nenorėjo, vaikui išlaikymo neteikė. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 1650 Lt, iš kurių apie 800 Lt ieškovė moka bankui, grąžindama paskolą su palūkanomis. Proporcingai atsakovo turtinei padėčiai, jis pajėgus mokėti 500 Lt kasmėnesinį vaiko išlaikymą (LR CK 3.146 str. – 3.148 str., 3.192 str., 3.196 str., 3.200 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas D. G. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad atsakovas yra R. F. , gim. 2005-03-03, tėvas ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio R. F. išlaikymui 200 Lt per mėnesį. Ieškovės prašomas 500 Lt dydžio išlaikymas per didelis, nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais, neatitinka atsakovo materialinės padėties. Atsakovas turėjo išeiti iš darbo AB banke „Hansabankas“, nekilnojamojo turto neturi, todėl gyvena pas savo senelę, kurią taip pat materialiai remia. Netekęs darbo Lietuvoje, atsakovas ketina grįžti į Austriją, kur nuomoja butą, už kurį kiekvieną mėnesį moka 350 eurų nuompinigius, įskaitant komunalines paslaugas ir kitus mokesčius už butą. Be to, atsakovas savo dukrai B. G. , gim. (duomenys neskelbtini), Austrijos pilietei, iki 2006-01-06 mokėjo 200 eurų išlaikymą, ir materialiai pagal galimybes remia ir dabar, o dukrai K. G. , gim. (duomenys neskelbtini), Austrijos pilietei, moka 350 Lt išlaikymą iki 2012 m. Šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei ieškovės ir jis neturės galimybės mokėti daugiau nei 200 Lt dydžio išlaikymą vaikui. Pažymėjo, kad ieškovei buvo davęs pinigų vaiko išlaikymui (LR CK 3.192 str., 3.198 str., 3.199 str.).

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007-08-31 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

1) Pripažinti, kad atsakovas D. G. yra R. F. , a/k (duomenys neskelbtini) tėvas, o R. F. yra atsakovo vaikas.

2) Priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. F. , gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį nuo 2007-09-01 iki R. F. pilnametystės, ir skirti ieškovę nepilnamečio sūnaus R. F. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja, nukreipiant šioje dalyje sprendimą vykdyti skubiai.

3) Priteisti iš atsakovo 9500 Lt išlaikymo įsiskolinimą R. F. .

4) Kitoje dalyje ieškinį atmesti, priteisiant iš atsakovo: 1300 Lt bylinėjimosi išlaidas – ieškovei, 140,40 Lt bylinėjimosi išlaidų - valstybei.

Teismas konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas yra R. F. tėvas, o R. F. yra atsakovo vaikas. Teismas pažymėjo, kad šalys nepasinaudojo teismo pasiūlymu pripažinti tėvystę įstatymo nustatyta tvarka, ir ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkino pilnai. Teismas padarė išvadą, kad minimali vaiko išlaikymui skiriama suma sudaro ne mažiau kaip 700 Lt kas mėnesį, o, atsižvelgus į sparčiai augantį vartojimo kainų indeksą, 750 Lt - nuo 2007-09-01 iki vaiko pilnametystės. Teismas atsižvelgė į tai, kad vaikui diagnozuotas atopinis dermatitas, būtina speciali priežiūra, kurios išlaidos per mėnesį sudaro apie 100 – 130 Lt. Teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo R. F. gimimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. kai atsakovas 2007-04-11 nutraukė darbo sutartį su AB „Hansabankas“, šalys turėjo galimybes lygiomis dalimis teikti 700 Lt išlaikymą vaikui, todėl nustatė lygias dalis dėl jų dalyvavimo vaiko išlaikyme šiuo laikotarpiu – po 350 Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra suteikęs išlaikymą nuo 3000 Lt iki 5000 Lt, kad ieškovė pripažino, jog šiuo laikotarpiu suteikto išlaikymo lėšomis ir daiktais vertė yra ne didesnė nei 1000 Lt. Teismas iš atsakovo priteisė 9500 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2005-03-03 iki 2007-08-31. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nuo 2007-04-01 nedirba, duomenų apie tai, kad jis turėtų kokio nors turto, nėra, kad atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką, kuriam privalo teikti išlaikymą, teismas nustatė nuo 2007-09-01 atsakovo dalyvavimo vaiko išlaikyme dalį mažesnę – 46,666 proc. Teismas priteisė 350 Lt kas mėnesį mokamo išlaikymo sumą. Teismas pažymėjo, kad nustatyti dar mažesnę atsakovo dalyvavimo sūnaus išlaikyme dalį dėl to, kad jis nedirba ir negauna pajamų, nėra pagrindo, kadangi atsakovas yra jauno amžiaus, gali dirbti ne vien pagal turimą fiziko specialybę, objektyvių priežasčių – ligų ar pan., dėl kurių negalėtų dirbti, nenustatyta. Teismas konstatavo, kad vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja skiriama ieškove, su kuria yra vaiko gyvenamoji vieta. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti 303 Lt išlaidas, susijusias su Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo gavimu, nėra tenkinamas, kadangi teismas nenurodė pateikti tokio įrodymo, o aplinkybės, kurias ieškovė įrodinėjo šia priemone, galėjo būti įrodinėjamas ir kitomis priemonėmis (LR CK 1.5 str., 3.137 str. 3 d., 3.138 str., 3.141 str., 3.146 str. – 3.148 str., 3.156 str., 3.185 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.199 str. – 3.200 str., CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Atsakovas D. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007-08-31 sprendimą: priteisti iš atsakovo sūnaus R. F. išlaikymui po 200 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis ir 3000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, bei sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį proporcingai atmestai ieškinio daliai. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas neteisingai nustatė ir priteisė vaiko išlaikymui mokėtinas periodines išmokas, neatsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. Periodinės išmokos turėjo būti priteisiamos pagal atsakovo esamą, o ne buvusią ar galimai būsimą turtinę padėtį. Teismas neteisingai taikė įstatymą ir nepagrįstai vadovavosi minimalia mėnesine alga, kaip pagrindu mokėtinai sumai apskaičiuoti. Teismas turėjo vadovautis ne CK šeštosios, o trečiosios knygos normomis ir, nustatęs atsakovo turtinę padėtį, remtis minimaliu gyvenimo lygiu, kaip pagrindu išmokoms apskaičiuoti. Teismas neįvertino, kad atsakovas turi dar du vaikus, kuriems taip pat teikia išlaikymą, atitinkantį jo galimybes. Tokiu būdu teismo sprendimu nepagrįstai suvaržomos atsakovo kitų vaikų teisės gauti išlaikymą. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi prielaidomis apie atsakovo galimybes susirasti darbą.

2) Teismas neteisingai paskaičiavo vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Nesant rašytinių įrodymų, atsakovo paaiškinimus, jog jis suteikė ne mažesnį nei 3000 Lt išlaikymą, teismas turėjo vertini kaip patikimus, kadangi jie buvo nuoseklūs ir vienareikšmiai. Ieškovės paaiškinimus teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi ieškovė elgėsi nesąžiningai, sąmoningai klaidino teismą dėl atsakovo teikto išlaikymo dydžio. Teismas turėjo priteisti 6000 Lt įsiskolinimą, iš šios sumos atimti suteikto išlaikymo sumą – 3000 Lt ir nustatyti galutinę įsiskolinimo sumą – 3000 Lt, kurią iš atsakovo turėjo priteisti.

3) Teismas ieškovės ieškinį tenkino tik iš dalies, todėl atitinkamai turėjo sumažinti ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismas nevertino, kad ir atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė A. F. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-08-31 sprendimą palikti nepakeistą.

Tretysis asmuo nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Priteisdamas išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas nurodė esminį kriterijų - minimalias būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui turi būti 350 Lt per mėnesį, nes būtina užtikrinti minimalias būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Toks išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti.

Kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį pakanka minimalaus gyvenimo lygio sumos, nes pats atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių berniuko būtinuosius poreikius per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR CK 3.192 str. ir nepažeidė proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principo, nes šalių turtinės galimybės išlaikyti vaiką yra panašios, siekiant užtikrinti berniuko minimalius poreikius.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaikymo dydis 350 litų sumai skaičiuotinas nuo 2007-09-01 (kai keičiasi minimalios mėnesinės algos dydis) ir yra proporcingas, atsižvelgiant į atsakovo galimybę įgyvendinti savo pareigą išlaikyti savo vaikus.

Tai, kad atsakovas turi dar dvi dukras, iš kurių tik viena yra nepilnametė, nesudaro teisinio pagrindo mažinti išlaikymo dydį sūnui. Juolab, kad nepilnametės dukros išlaikymui atsakovas teikia kas mėnesį nuo 350 Lt iki 400 Lt (b.l. 18, 19-20). Atsižvelgiant į tai, kad prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs, todėl ir sūnaus išlaikymo dydis atitinka nepilnamečių vaikų lygybės ir interesų pusiausvyros principus.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo paskaičiavimais ir išvadomis dėl sūnaus išlaikymo įsiskolinimo, todėl jų nekartoja. Kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, kad jis suteikė nuo 3000 Lt iki 5000 Lt išlaikymą sūnui, nes atsakovo parodymai nėra nuoseklūs ir vertintini kritiškai. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, neįvardino konkrečių aplinkybių, kuriomis jis davė pinigus išlaikymui ir duotų pinigų sumos. Tai, kad ieškovė pripažino teiktą išlaikymą 1000 Lt sumai, sudarė teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismui mažinti įsiskolinimo sumą.

Teismas, priimdamas sprendimą, padarė teisingas išvadas apie atsakovo galimybes susirasti darbą. Tai, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus (gim. 1968 m.), neturėdamas nustatytos invalidumo grupės, nedirba, nesudaro teisinio pagrindo keisti skundžiamą sprendimą, o tik parodo atsakovo formalų požiūrį į tėvo pareigą išlaikyti savo sūnų.

Kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Atsakovas, būdamas Austrijos piliečiu, nepateikė įrodymų apie savo turimas sąskaitas bankuose ir turtą už Lietuvos ribų. Tai, kad atsakovas nuo 2007-04-01 nedirba Lietuvoje, neturi teisinės reikšmės atsakovo pareigai išlaikyti savo sūnų ir nesudaro teisinio pagrindo mažinti išlaikymo dydį vaikui, nes būtina užtikrinti bent minimalius berniuko poreikius. Tai, kur šiuo metu gyvena ar ketina gyventi atsakovas, ir atskirų šalių pragyvenimo lygio skirtumai neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo sūnų ir nesudaro teisinio pagrindo pakeisti skundžiamą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas (b.l. 158) patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovas 2007 metais nebuvo registruotas Vilniaus darbo biržoje. Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad atsakovas turi pakankamai lėšų pragyvenimui ir neteikia reikšmės darbinei veiklai, bei nesiekia įsidarbinti Lietuvoje ir turėti darbo užmokesčio pajamų.

Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pakeisti atsakovo sūnaus išlaikymui pirmosios instancijos teismo nustatytą 350 Lt dydį periodinėmis išmokomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas turi užtikrinti sūnaus minimalius poreikius, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, tinkamai pritaikė proporcingumo principą. Byla iš esmės išspręsta ieškovės naudai, todėl nėra teisinio pagrindo iš ieškovės priteisti atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas 750 Lt sumai už advokato padėjėjos teisinę pagalbą (b.l. 74-78), nes tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Ieškovė, vesdama bylą pirmosios instancijos teisme, patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 2000 Lt už advokato teisinę pagalbą (b.l. 72) ir 303 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą (b.l. 73). Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė tik 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai ir nepriteisė iš atsakovo ieškovei 1003 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., LR CPK 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas turi atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 400 Lt sumai (b.l. 159-160) už advokato teisinę pagalbą (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio mėn. 31 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. G. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl advokato pagalbos apmokėjimo ieškovės A. F. naudai

Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė

Teisėjai Dalia VišinskienėEgidijus Žironas