Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei Luminor Bank (buvęs pavadinimas Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius) dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kuria pareiškėjai I. Š. nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos nurodytiems trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Byloje kilo ginčas dėl 2018 m. liepos 26 d. teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, t. y. įpareigojo pareiškėją patikslinti prašymo reikalavimą.

12. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, kaip tą interpretuoja apeliantai, ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; kt.). Pažymėtina, kad ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą.

13. Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, būtų aiškūs, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus / prašymus / pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis, 316 straipsnis., 370 straipsnio 1 dalis), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

14. Prašymo dėl proceso atnaujinimo, kaip ir bet kurio kito procesinio dokumento, forma bei turinys turi atitikti tiek bendruosius įstatymo leidėjo įtvirtintus reikalavimus dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams (CPK 110 ir 111 straipsniai), tiek specialiuosius įstatymo leidėjo reikalavimus, keliamus konkrečiai šiam procesiniam dokumentui (CPK 369 straipsnis).

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 1 dalį, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą. Jeigu byloje dalyvaujantis asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir per nustatytą terminą pašalina trūkumus, dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną.

16. Pagal CPK 369 straipsnio 1 dalį, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas.

17. Pareiškėja teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą byloje pagal jos pateiktą ieškinį atsakovui Luminor Bank dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir papildomo susitarimo punkto pripažinimo negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog suformuluotas prašymas yra netikslus ir nekonkretus.

18. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra pareikšto aiškaus ir konkretaus reikalavimo, kurio pagrindu teismas turėtų galimybę priimti aiškų ir konkretų sprendimą, įpareigojantį šalis atlikti konkrečius veiksmus, kad neįvykdžius šio sprendimo būtų galimybė užtikrinti sprendimo įvykdymą, tai yra būtų reali galimybė įgyvendinti priverstine tvarka. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 ieškovės I. Š. ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino neteisėtais 2012 m. balandžio 28 d. vienašališką būsto kredito sutarties (duomenys neskelbtini) nutraukimą ir kredito „Laisvai“ sutarties (duomenys neskelbtini) nutraukimą 2012 m. rugsėjo 27 d.; kitą ieškinio dalį dėl 2008 m. liepos 16 d. papildomo susitarimo (duomenys neskelbtini) prie būsto kredito sutarties (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis palikta nepakeista. Taigi byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo suformuluoti ir atsakovui pareikšti trys savarankiški reikalavimai, iš kurių du buvo patenkinti, o vienas atmestas. Būtų galima sutikti su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, jog iš pareiškėjos pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo motyvų būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėja galbūt siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl 2008 m. liepos 16 d. papildomo susitarimo (duomenys neskelbtini) prie būsto kredito sutarties (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, t. y. dėl tos dalies, kuria jos patikslinto ieškinio reikalavimas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 buvo atmestas. Tačiau reikalavimą teismui ir priešingai šaliai visada turi suformuluoti ieškovas arba pareiškėjas.

19. Tinkamas pareiškimo dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjos pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus pareiškimo dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į pareiškimą turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti tenkintini įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams ištaisyti, t. y. aiškiai ir konkrečiai suformuluoti prašymo dėl proceso atnaujinimo reikalavimą. Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl pareiškimą pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti pareiškimą, aiškiai suformuluoti pareiškimo dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.).

Dėl įpareigojimo nurodyti grąžintiną sumą

20. Pirmosios instancijos teismas nutartyje taip pat nurodė, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo analizė leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja siekia modifikuoti sutarties sąlygas, kuriose nustatyta kredito valiuta ir palūkanų normos, t. y. siekiama, jog prašomoje modifikuoti sutartyje būtų nustatyta kita kredito valiuta (Eur) ir mažesnės palūkanų normos. Nustatė, kad patenkinus pareiškėjos reikalavimą ir atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 pareiškėjos įsipareigojimai, vykdytini pagal prašomą modifikuoti sutartį, bus mažesni (turtine prasme) nei jos įsipareigojimai, vykdytini pagal šiuo momentu galiojančios sutarties sąlygas. Esant palankiam teismo sprendimui, pareiškėja gautų turtinę naudą, kas sudaro pagrindą jos reiškiamus materialinius reikalavimus kvalifikuoti kaip turtinius reikalavimus, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo turėtų būti apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, skaičiuojant nuo sumos, kuria sumažėtų pareiškėjos įsipareigojimai bankui.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimas turtiniu priklauso nuo formuluojamo reikalavimo teisinio turinio ir šalies siekiamo sprendimo padarinių. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.). Ginčas yra turtinis, jeigu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su turto ar pinigų išieškojimu bei kitais atvejais. Jeigu ieškiniu prašoma pakeisti šalių sutarties sąlygas, susijusias su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis. Neturi reikšmės ta aplinkybė, kad šalis nereikalauja priteisti šių lėšų. Jeigu būtų reikalavimas ir modifikuoti sutarties dalį dėl mokėjimo dydžio, ir pagal ją priteisti, tai reikėtų svarstyti, ar tai yra keli savarankiški reikalavimai ir ar kiekvienas iš jų turi būti apmokestintas. Kai reikalaujama tik pakeisti sutarties sąlygą, nuo kurios priklauso mokėjimo dydis, tai toks reikalavimas yra turtinis, o jo suma yra skirtumas tarp reikalavimo dydžio, kuris būtų iki sutarties sąlygos pakeitimo ir po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2006).

23. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė yra sumokėjusi 200,00 Eur dydžio žyminį mokestį.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nurodytais motyvais, jog šioje bylos stadijoje ji objektyviai negali nustatyti, kokią konkrečią pinigų sumą ieškinio patenkinimo atveju atsakovas ieškovei turėtų sumokėti ir kokia turėtų būti konkreti ieškovės mokėtino žyminio mokesčio suma. Tinkamas kredito gavėjo mokėtinų įmokų (kredito grąžinimo bei palūkanų) nustatymas yra ne kredito gavėjo, o kredito davėjo prievolė. Bankas, kaip profesionalus finansines paslaugas teikiantis verslo subjektas, turi visą reikalingą informaciją bei resursus (programinę įrangą), kurie leidžia tiksliai apskaičiuoti, kokią kredito įmokų sumą už bet kokį laikotarpį, taikant bet kokias palūkanų normas, kredito gavėjas turėtų sumokėti, ir atitinkamai šiuo atveju – kiek apeliantė būtų turėjusi sumokėti kredito davėjui tokiu atveju, jeigu ieškovės ginčijamas 2008 m. liepos 16 d. papildomas susitarimas (duomenys neskelbtini) prie būsto kreditavimo sutarties (duomenys neskelbtini) nebūtų buvęs sudarytas, kokia suma tokiu atveju sumažėja ieškovės prievolė bankui. Be to, pažymėtina, jog pareiškėja ir pradiniu ieškiniu buvo pareiškusi teismui reikalavimą pripažinti 2008 m. liepos 16 d. papildomo susitarimo (duomenys neskelbtini) prie būsto kredito sutarties (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą perskaičiuoti (skaičiuojant eurais) ieškovės turėtas sumokėti bankui įmokas (kredito grąžinimo, palūkanas) nuo 2008 m. liepos 20 d. ir grąžinti ieškovei pinigines lėšas, kurias bankas yra gavęs papildomai dėl valiutos konvertavimo.

25. Jei ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų apmokestinimo žyminiu mokesčiu, būtent teismui tenka procesinė pareiga rašytinio proceso tvarka preliminariai nustatyti žyminio mokesčio dydį (CPK 86 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2011). Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų kita turtinio reikalavimo suma, teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, turi teisę patikslinti žyminio mokesčio dydį išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punkte). Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje bylos stadijoje, jeigu pareiškėja galutinai suformuluos tokį reikalavimą, kokį nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja neturi galimybių įvykdyti pirmosios instancijos teismo reikalavimo ir nurodyti konkrečios sumos, kiek sumažėtų pareiškėjos įsipareigojimai bankui, pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja turi pateikti skaičiavimus, kiek sumažėtų jos įsipareigojimai bankui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, vadovaudamasis CPK 86 straipsnio 1 dalimi, turėtų vertinti, ar byloje pareiškėjos sumokėtas 200 Eur dydžio žyminis mokestis yra pakankamas ar turėtų būti mokama kitokia suma.

Dėl teisinio reikalavimo pakeitimo

26. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014, kuriuo patikslina šio prašymo dalyką ir prašo teismo atnaujinus procesą paminėtoje byloje tenkinti jos ieškinį iš dalies, pripažįstant 2008 m. liepos 16 d. papildomo susitarimo (duomenys neskelbtini) prie būsto kredito sutarties (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, tačiau nesprendžiant restitucijos klausimo. Nurodė, jog teismas turėtų pripažinti, jog apeliantė yra tinkamai sumokėjusi visą įstatymo reikalaujamą žyminį mokestį.

27. Pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo, kuriam byla teisminga, prerogatyva (CPK 70 straipsnis, 137 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia kartu su atskiruoju skundu pateikto prašymo priėmimo klausimo, taip pat nepasisako dėl jo atitikties įstatyme nustatytai procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamiems reikalavimams.

Dėl bylos baigties

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos apeliacinį skundą tenkina iš dalies. Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 201 m. liepos 26 d. nutarties motyvų šalina įpareigojimą pareiškėjai nurodyti sumas, kiek sumažėtų pareiškėjos įsipareigojimai bankui (paskolos sumos sumažėjimas pagal pareiškėjos pateiktus skaičiavimus). Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos prašymas nėra aiškus ir konkretus ir kad pareiškėja turi tinkamai suformuluoti pareiškimo dalyką, t. y. savo reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutartyje nustatytas terminas trūkumams pašalinti jau pasibaigė, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą nurodytam trūkumui ištaisyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjai I. Š. dešimties dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumui ištaisyti, t. y. nurodyti aiškų ir konkretų reikalavimą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.