- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- 2S-584-221/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21702-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- G. D.
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27518-947/2015 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei R. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei R. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovas ieškinyje prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1114-54/2009 patvirtintas sąlygas, susijusias su nepilnamečių vaikų G. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymu ir gyvenamosios vietos nustatymu: pakeisti G. D. ir G. D. nuolatinę gyvenamąją vietą, ją nustatant su atsakove, nustatyti, kad ieškovas teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. D. ir G. D. nuo 2015 m. liepos 1 d. kiekvienam iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 60 Eur kas mėnesį, pinigus sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, vaikams skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę, nustatyti, kad ieškovas toliau rūpinsis vaikų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidės prie sąlygų vaikams mokytis sudarymo, apmokės telefono, interneto išlaidas, pirks pratybas, apmokės ekskursijas ir kitas mokyklines rinkliavas, bet ne daugiau kaip po 60 Eur kiekvienam, įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui bendrauti su jų nepilnamečiais vaikais.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė prašanti šalių sūnaus G. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, nustačius šalių sūnaus G. D. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo sūnui G. D. 149,88 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip einamojo mėnesio 15 dieną, nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę, šalių dukros G. D. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisti iš ieškovo dukrai G. D. 149,88 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip einamojo mėnesio 15 dieną, nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo, nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė grindė tuo, kad vaikai faktiškai nuo 2015 m. liepos mėnesio gyvena su ja ir vaikams reikalingas išlaikymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi savo iniciatyva iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-1114-54/2009) nustatytą vaikų gyvenamąją vietą ir nustatė laikiną nepilnamečių G. D. ir G. D. gyvenamąją vietą su atsakove, patenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos sustabdė vykdymą šios Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo dalies (civilinė byla Nr. 2-1114-54/2009): „Priteisti iš atsakovės R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiams vaikams G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą kiekvienam po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis išmokomis nuo 2008-11-14 iki jų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminis nepilnamečių G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atstovas G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išimtinai vaikų interesams tenkinti“, iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje priteisė laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamų periodinių išmokų po 100 Eur iš ieškovo nepilnametei dukrai G. D. ir nepilnamečiui sūnui G. D., atsakovę paskiriant nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Konstatavo, kad yra tikslinga teismo iniciatyva nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą laikinai pakeisti ir ją nustatyti su motina, nes vaikai faktiškai gyvena su atsakove, atsakovė sutinka rūpintis vaikais ir jais rūpinasi nuo 2015 m. liepos mėnesio. Nustatęs šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakove, laikinai sustabdė išlaikymo prievolės vykdymą ir išieškojimą nepilnamečiams vaikams iš atsakovės pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1114-54/2009. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje būtinumo, nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs jų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes ieškovas, nepilnamečių vaikų motinos teigimu, šiuo metu vaikams išlaikymo visiškai neteikia. Konstatavo, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 100 Eur kas mėnesį. Pažymėjo, kad panašaus dydžio išlaikymas buvo nustatytas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečiams vaikams priteistą laikiną išlaikymą sumažinti nuo 100 Eur iki 60 Eur per mėnesį sumos.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovas vykdo šalių tarpusavio susitarimą išlaikyti nepilnamečius vaikus, mokant po 60 Eur kiekvienam. 2015 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas šalių prašymas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo. Šiame prašyme šalys sutarė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovas mokės po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, taip pat papildomai apmokės mokyklines išlaidas. Atsakovei teismo posėdžio metu nesutikus priimti gyventi nepilnamečius vaikus, ieškovas pateikė ieškinį, tačiau nepilnamečiai vaikai faktiškai pradėjo gyventi su atsakove, todėl ieškovas kiekvieną mėnesį mokėjo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kiekvienam po 60 Eur, taip pat nupirko mokyklines prekes. Atsakovė teismui pateikė melagingus parodymus, kad ieškovas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos teismui nutarus nutarties dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai, atsakovei atsiranda teisė išieškoti jau sumokėtą sumą antrą kartą, o pritaikytos laikinosios priemonės atims iš ieškovo galimybę laisvai disponuoti savo sąskaita. Dėl to jis negalės išlaikyti dar vieno nepilnamečio vaiko, mokėti kredito įmokų ir kt.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – 100 Eur dydžio laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš ieškovo.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą, priteisė iš ieškovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo, motyvuodamas tuo, kad šalių vaikai faktiškai gyvena su atsakove, o ieškovas neprisideda prie šalių nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimo.
Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad teikia nepilnamečiams vaikams šalių tarpusavio susitarimu nustatytą 60 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą, todėl atsakovei melagingai nurodžius, kad ieškovas neteikia nepilnamečiams vaikams išlaikymo, ji gali gauti ieškovo jau sumokėtą sumą antrą kartą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo sistemą. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Nepilnamečiui vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.
Ieškovas nurodo, kad 2015 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas šalių prašymas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo. Šiame prašyme šalys sutarė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovas mokės po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, taip pat papildomai apmokės mokyklines išlaidas. Pats ieškovas nurodo, kad šis susitarimas teismo nebuvo patvirtintas, todėl ieškovo teiginiai, jog šiame susitarime nustatytas 60 Eur išlaikymo dydis atitinka nepilnamečių vaikų interesus, nes šalys buvo sutarusios dėl tokio jo dydžio, vertintinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu, be kita ko, iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki vaikų pilnametystės. Nurodyto teismo sprendimo priėmimo metu šalių vaikams dar nebuvo suėję šešeri ir septyneri metai, tačiau ieškovas teigė, kad kiekvieno jų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 1 000 Lt (289,62 Eur) suma. Šiuo metu vaikams jau yra suėję dvylika ir trylika metų, todėl, net preliminariai vertinant vaikų poreikius, nėra pagrindo manyti, jog jie gali būti sumažėję, tuo labiau, kad pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad šalių vaikai turi specialių poreikių. Nors ieškovas teigia, kad atsakovė neteikė Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams, todėl Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimais dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1.35-12090 ir Nr. 1.35-12091 nuspręsta G. D. ir G. D. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt (56,48 Eur) dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, kad nurodyto dydžio suma buvo ir yra pakankama bent minimaliems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, tokia pačia suma prie vaikų išlaikymo prisidėjus ir atsakovei. Ieškovas pateikė teismui įrodymus apie nepilnamečiams vaikams 2015 metų liepos–lapkričio mėnesiais teiktą 60 Eur kiekvienam išlaikymą, tačiau ši aplinkybė nepaneigia priteisto laikino išlaikymo dydžio būtinybės ir neįrodo, kad būtent tokio dydžio laikinas išlaikymas yra pakankamas šalių nepilnamečiams vaikams. Ieškovo argumentas, kad jam teikus 60 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui ir teismui priteisus vaikams po 100 Eur laikiną išlaikymą, atsakovė turės galimybę išieškoti jau sumokėtą sumą antrą kartą, vertintinas kaip nepagrįstas, nes, kaip minėta, ieškovas 60 Eur išlaikymą vaikams teikė 2015 metų liepos–lapkričio mėnesiais, o laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi, tad tik nuo šios datos ieškovas įpareigotas teikti šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 100 Eur kiekvienam. Nors ieškovas nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atims iš ieškovo galimybę laisvai disponuoti savo sąskaita, todėl jis negalės išlaikyti dar vieno nepilnamečio vaiko, mokėti kredito įmokų ir kt., tačiau nepateikia įrodymų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis neleidžia teikti teismo priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad ieškovo argumentai dėl jo prisidėjimo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, jo turtinės padėties ir galimybės nepilnamečiams vaikams teikti tam tikro dydžio išlaikymą išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl jų nepasisako.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino dvylikos ir trylikos metų amžiaus vaikų poreikius ir tėvų galimybes juos patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į nepilnamečių vaikų amžių, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir kad priteistas išlaikymo dydis nėra per didelis laikinai užtikrinti vaikų būtinuosius poreikius.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį.