Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-04-01 · Administracinė byla Nr. I-8004-463/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-01
Bylos Nr.
I-8004-463/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)NUTARTIS2015 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išsprendė Z. K. skundo priėmimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-03-25 gautas Z. K. skundas, kuriame jis teismo prašo pripažinti, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į miškų ūkio paskirties 3,7212 ha žemės sklypą Nr. 1945 (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1945), ir į miškų ūkio paskirties 1 ha žemės sklypą Nr. 2024-1 (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2024-1, bendrai tekste vadinami Žemės sklypai).

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jei skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis, 22 straipsnis, 88 straipsnis). ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama nagrinėti bylų, priskirtų nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Antstolių procesinių veiksmų nepriskirta tirti administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas skunde teigia, kad jis įgyvendino nuosavybės teisių atkūrimo procesą į mirusiajam J. K. atstatytas nuosavybės teises. Nurodė, kad po J. K. mirties perėmė jo sutuoktinės P. K. pagal 2001-12-20 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą paveldėtą teisę į kompensaciją mišku už valstybės išperkamą 0,1278 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.101–6.110 straipsniais, teigia, kad jis, kaip teisių perėmėjas, įgijo iki perleidimo turėtą perleidėjo teises. Šios pareiškėjo teisės pagrindas nurodomas 2001-12-20 su P. K. sudaryta sutartis, patvirtinta notaro, kuria P. K. perleido visas savo reikalavimo teises pareiškėjui pagal 2001-12-20 paveldėjimo teisės liudijimą reg. Nr. 6330, o pareiškėjas perleidžiamas reikalavimo teises priėmė.

Taip pat pareiškėjas skunde nurodė ir šiems savo teiginiams pagrįsti pateikė valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2014-03-24 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo atsisakyta pagal pareiškėjo prašymą registruoti jo vardu Nekilnojamojo turto registre sklypą Nr. 1945, kadangi su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtino pareiškėjo nuosavybės teisių į žemės sklypą. Pareiškėjas 2015-01-14 su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus rajono skyrių, prašydamas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių pareiškėjui pripažinimo pagal 2001-12-20 reikalavimo teisių perleidimo sutartį į Žemės sklypą Nr. 1945 ir Žemės sklypą Nr. 2024-1. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2015-01-14 prašymą, 2015-02-25 informacinio pobūdžio rašte Nr. 48SD-1912(14.48.104) informavo pareiškėją, kad, norėdamas VĮ Registrų centre įregistruoti žemės sklypą, Nr. 2024-1, jis turi kreiptis į Širvintų rajono 1-ąjį notarų biurą, kad notaras išduotų liudijimą, suteikiantį teisę į minimą žemės sklypą VĮ Registrų centre įregistruoti mirusiojo J. K. vardu. P. T. Vilniaus rajono skyriaus 2015-02-25 rašto Nr. 48SD-1912(14.48.104) neprašo panaikinti, skunde neišdėstė aplinkybių, rodančių, kad jis su tokiu raštu nesutinka. Tačiau, net ir tuo atveju, jei pareiškėjas ginčytų minėtą raštą, kuriame tik pareiškėjui suteikta informacija, tokio rašto panaikinimas neturėtų jokios įtakos pareiškėjo teisėms. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (ABTĮ 3, 15, 22 str.).

Iš pareiškėjo skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad jis siekia, jog VĮ Registrų centras įregistruotų nuosavybės teises į Žemės sklypą Nr. 1945 ir Žemės sklypą Nr. 2024-1. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis ginčijo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014-03-24 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo atsisakyta įregistruoti Žemės sklypą Nr. 1945 centriniam registratoriui. VĮ Registrų centro sprendimas, o ne Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2015-02-25 raštas, kuriuo pareiškėjui suteikta informacija dėl žemės sklypo įregistravimo, sukėlė neigiamas pasekmes.

Pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė duomenų, ar jis kreipėsi į Širvintų rajono 1-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti liudijimą, suteikiantį pareiškėjui teisę žemės sklypą VĮ Registrų centre įregistruoti. Tik tuomet, jei notaras atsisakytų atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, jis savo teises civilinio proceso tvarka galėtų ginti bendrosios kompetencijos teisme. Civilinio proceso kodekso XXXI skyrius reglamentuoja skundų dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti tvarką (511 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir įvertinus tai, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra reguliuojamas civilinės teisės normų, t. y. grindžiamas Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis, o pareiškėjas nekelia ginčo dėl teisės viešojo administravimo srityje, toks ginčas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Administracinis teismas gali priimti sprendimus pagal ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas galimas sprendimų priėmimo rūšis. Administraciniam teismui nesuteikta teisė pripažinti tam tikrų faktų ar nustatyti tam tikrų aplinkybių buvimą.

Pareiškėjui išaiškinama, kad jis, siekdamas įregistruoti Žemės sklypą Nr. 1945 ir Žemės sklypą Nr. 2024-1 Nekilnojamojo turto registre, turėtų kreiptis į Širvintų rajono 1-ąjį notarų biurą.

Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Kadangi pareiškėjo skundą atsiakytina priimti, grąžinamas sumokėtas 28 Eur dydžio žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsniu,

nutarė:

Atsisakyti priimti pareiškėjo Z. K. skundą.

Įsiteisėjus nutarčiai, skundą ir žyminį mokestį 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus), sumokėtą 2015-03-23 „Perlo paslaugos“, grąžinti pareiškėjui Z. K..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė