- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-1540-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- M. Ž.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-1540-275/2010
Teisėjas Alfonsas Guobys Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3.; 78.2.1.;
121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 10 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės M. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei M. Ž. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukra P. Ž., gim. 2008-05-19, tvarką – įpareigoti atsakovę M. Ž. kiekvieną savaitę, penktadienį 18 val. perduoti nepilnametę dukrą jam iki sekmadienio 18 val. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, jog jis yra P. Ž. tėvas, o P. Ž. - jo dukra. Po tėvystės nustatymo dukra P. Ž. gyvena kartu su savo motina atsakove M. Ž. Iš pradžių jis su atsakove geranoriškai sutardavo dėl bendravimo su dukra P., tačiau paskutiniu metu atsakovė be jokio pagrindo jam neleidžia susitikti su dukra, kuo yra pažeidžiamos jo ir nepilnametės dukros teisės. Jam nepavyko susitarti su atsakove dėl bendravimo su dukra P. Ž. tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-05-19 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė E. J. bendravimo su nepilnamete dukra P. Ž. tvarką - įpareigojo atsakovę M. Ž. kas antros savaitės penktadienį 18 val. perduoti nepilnametę dukrą P. Ž. tėvui E. J., kuris tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. privalo grąžinti dukrą P. Ž. atsakovei M. Ž. Teismas konstatavo, kad P. Ž. gyvena kartu su motina M. Ž. Ieškovo E. J. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nebuvo nustatyta. Ieškovas nori bendrauti su savo dukra ir dalyvauti ją auklėjant, tačiau neturi galimybės įgyvendinti šias teises, nes to neleidžia daryti atsakovė. Atsakovė neneigė to fakto, kad ieškovas dalyvavo dukros auklėjime, tačiau jų nesutarimai kilo dėl to, kad po dukros bendravimo su tėvu (ieškovu), mergaitė susirgdavo alergija. Teismas nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškovo reikalavimus dėl jo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo iš esmės palaikė, tačiau siūlė bendravimo su P. Ž. tvarką koreguoti mergaitei, motinai ir tėvui priimtinomis sąlygomis. Teismas motyvavo, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovo ir jo mažametės dukros bendravimas kenktų mergaitės interesams, todėl ieškovas gali paimti savo mažametę dukrą su teise nakvoti jo namuose. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje bei šalių paaiškinimuose nurodoma, kad ieškovo gyvenamosios vietos sąlygos yra geros, jis gyvena su savo motina 2 aukštų nuosavame name, šalia namo yra daržas. Mergaitę prižiūri taip pat ir ieškovo motina. Tačiau nustatant ieškovui bendravimo su dukra tvarką, turi būti atsižvelgiama į tai, kad duktė yra mažametė (2 metų amžiaus). Patenkinus ieškovo reikalavimus ir nustačius jo bendravimą su dukra per visus savaitgalius nuo penktadienio iki sekmadienio būtų per dažnas mažametės dukros buvimo vietos pakeitimas, kuris kenktų mažametės dukros interesams.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė M. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės 2010-05-19 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame išdėstė ne tik savo poziciją dėl bendravimo tvarkos, bet ir išreiškė prašymą priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai P. Ž. po 400 Lt per mėnesį. Apie būtinybę tokiam prašymui parašyti priešieškinį nežinojo. Atsakovė nėra teisininkė, skirtumo tarp atsiliepimo ir priešieškinio nesuprato, todėl teismo posėdžio metu jai nebuvo suprantama, kodėl atsakovės prašymas apskritai nebuvo svarstomas. Iš atsakovės atsiliepimo buvo akivaizdu, jog ji nori pareikšti byloje savarankiškus reikalavimus dėl išlaikymo vaikui priteisimo, todėl matydamas tai, teismas privalėjo išsamiau išaiškinti atsakovei jos teisę pareikšti priešieškinį. Taip pat teismas matydamas, kad neturėdama atstovo, nesugeba pati tinkamai apsiginti bei tinkamai išreikšti savo reikalavimų, turėjo pasiūlyti atsakovei pasinaudoti teisine pagalba, nepradėti nagrinėti bylos iš esmės ir atidėti teismo posėdį tam, kad būtų tinkamai pasiruošta bylai. Juo labiau, kad bylos esmė buvo nepilnamečio vaiko interesų ir teisių gynimas, todėl skuba tokiose bylose gali tik pakenkti vaiko interesams, kas ir įvyko šiuo atveju. CPK 230 str. 1 d. nurodo, kad posėdžio pirmininkas į parengiamąjį posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Šiuo atveju teismas nepasiūlė galutinai suformuluoti reikalavimų turinio (pateikti priešieškinį dėl išlaikymo), dėl to nebuvo išaiškinta ginčo esmė (ne tik bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymas), byla nebuvo tinkamai parengta nagrinėti teismo posėdyje, ji buvo išnagrinėta vienintelio teismo posėdžio metu skubotai ir formaliai. Teismas nebuvo aktyvus gindamas mažamečio vaiko interesus, nors tokia teisė jam yra suteikta įstatymų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog dukra P. Ž. yra vos 2 metų, turi ne tik jos amžiui būdingų poreikių, bet ir specialių (serga alergija), yra prisirišusi prie atsakovės, niekada nėra nakvojusi ieškovo namuose. Vaikų teisių apsaugos skyrius savo pateiktoje išvadoje pažymėjo, jog skyrius neprieštarauja, kad tėvas bendrautų su dukra kas antrą savaitgalį vieną dieną ar vieną darbo dieną be nakvynių, nes vaikas dar labai mažas, iki trijų metų naktimis turėtų būti su mama. Tokią pačią poziciją VTAS atstovė išsakė ir baigiamųjų kalbų metu, tokiu būdu palaikydama atsakovės pareikštą poziciją. Teismas visiškai į tai neatsižvelgė. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į atsiliepime pasiūlytą bendravimo tvarką - leisti ieškovui pasiimti dukterį kas antrą savaitę vienai poilsio dienai nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro. Kadangi P. Ž. dar visiškai maža, nuo pat gimimo gyvena su atsakove, atitinkamai įpratusi prie namų aplinkos greičiau užmiega, atsakovė tokiu būdu turi galimybę greitai reaguoti į jos poreikius, jei reikia - keltis naktimis. Duktė niekada nenakvojo ieškovo namuose, todėl palikti ją nakčiai (netgi dviem naktims iš eilės) svetimuose namuose be atsakovės reikštų jai stiprų emocinį sukrėtimą. Teismas galėjo bent nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Poreikis, kad tokia maža dukra nebūtų paimama su nakvynėmis kyla ir dėl jos sveikatos ypatumų - dukra yra alergiška, yra gulėjusi ligoninėje būtent dėl to, kad ieškovas, nepaisydamas atsakovės įspėjimų, jog dukra alergiška kai kuriems vaisiams, vis vien juos pirko. Į bylą pateiktas VŠĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės išrašas patvirtina, jog 2010-03-15 - 2010-03-19 P. Ž. gydėsi vaikų alergologijos skyriuje. Po šio atvejo atsakovė nepasitiki ieškovu, todėl nėra tikra, kad nakvynių metu dukteriai būtų užtikrinta tinkama priežiūra. Pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, neobjektyviai, neatsižvelgiant į mažametės dukters interesus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme priešieškinis negali būti paduodamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
Ieškovas E. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-19 sprendimą galioti, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė melagingai teigia, jog ji nieko nežinojo apie būtinybę rašyti priešieškinį arba pateikti ieškinį siekiant prisiteisti iš ieškovo dukrai P. išlaikymą. Visos teisės teisme jai buvo išaiškintos parengiamajame teismo posėdyje. Jame buvo teisėjo pasiūlyta jai rašyti priešieškinį ir išdėstyti visus reikalavimus, todėl apeliantė sako netiesa, kad ji nieko nežinojo apie priešieškinio rašymą. Teismas pagrįstai nesvarstė jos prašymo priteisti iš ieškovo dukros išlaikymui 400 Lt, nes tokio reikalavimo ieškovas nereiškė, o teismas negali išeiti už įstatymo ribų. Parengiamajame posėdyje šalys buvo išklausytos, patikslinti jų paaiškinimai ir reikalavimai, pasiūlyta apeliantei parengti priešieškinį, todėl teismas nepažeidė CPK 230 str. nuostatos. Siekiant bylose apsaugoti vaikų interesus teismui skirtas aktyvus vaidmuo, todėl teismas išsamiai aiškinosi mažametės dukters gyvenimo sąlygas apeliantės namuose ir ieškovo buitines sąlygas. Apeliantė kartu su trimis vaikais ir motina gyvena keturių kambarių bute, kurį ieškovas remontavo, nupirko virtuvės baldus, pirko ir perka dukrai rūbus, žaislus ir maistą. Ieškovas su savo motina gyvena dviejų aukštų nuosavame name, kuriame yra įrengtas atskiras kambarys dukrai. Todėl jos priežiūrai ir auklėjimui yra žymiai geresnės sąlygos nei pas apeliantę, kuri augina tris skirtingų tėvų vaikus. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad ieškovo dukra P. serga alergija, kas nepatvirtinta jokiais rašytiniais įrodymais, turi specialių poreikių, neatitinka tikrovės. Be to tai nėra priežastis mažinti ieškovo bendravimo laiką su dukra. Apeliantė ne tik riboja ieškovo bendravimą su dukra, bet dukrą slepia nuo ieškovo ir neleidžia su ja bendrauti. Teismas atsižvelgdamas į dukros interesus teisingai nustatė ieškovo bendravimo su dukra tvarką, kuri leidžia jam maksimaliai dalyvauti dukters priežiūroje ir auklėjime (CK 3.175 str. 2 d.). Ieškovas savo paties iniciatyva prisideda prie dukros išlaikymo. Jei apeliantė buvo nepatenkinta teikiama materialine parama, ji galėjo ankščiau kreiptis į teismą dėl išlaikymo mažametei dukrai priteisimo, tačiau to nedarė. Ieškovas savo pareigos išlaikyti dukterį ir ją auklėti bei prižiūrėti nevengia ir niekada nevengė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad byloje atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ( b.l. 17-18), kuriame nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo alimentus vaiko išlaikymui kas mėnesį po 400 Lt. Atsakovė dalyvavo teismo posėdyje, kuris įvyko 2010-05-10 ir jai buvo išaiškintos šalių procesinės teisės ir pareigos, nurodytos LR CPK 42 straipsnyje, tame tarpe ir proceso dalyvio teisė pateikti prašymus. Atsakovė, pasisakydama teismo posėdyje, tik nurodė, jog atsakovas iki šiol išlaikymo vaikui neteikė, tačiau neprašė priteisti išlaikymo vaikui. Tai, kad byloje pareikštas reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nereiškia, kad teismas privalėjo priimti šioje byloje atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo priteisimo, pasiūlyti jai pasinaudoti advokato pagalba, t.y. taikyti LR CPK 161 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog teismo posėdžio pirmininkas tuo atveju, jei mano, kad šalis nesugeba tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šalims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo posėdžio pirmininkas neturėjo pagrindo manyti, jog atsakovė nesugeba tinkamai ginti savo teisių, t.y. argumentuoti savo prašymo, jog ieškinys būtų tenkinamas dalinai ir būtų nustatyta, kad vaikas bendrauja su tėvu kas antrą savaitgalį, vieną dieną, nuo 10 iki 22 val. Teismas neturėjo pagrindo manyti, jog atsakovė apsigins savo teisę gauti iš ieškovo išlaikymą dukrai tik pasiūlius jai pasirūpinti, kad jai būtų atstovaujama procese. Tai, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog prašo išlaikymo iš ieškovo dukrai, reiškia, kad ji žino, jog turi teisę reikalauti, jog iš ieškovo būtų priteistas išlaikymas dukrai. Kadangi priešieškinys byloje galėjo būti priimtas tik padarius išvadą, jog kartu nagrinėjant ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus, taigi, nesant pagrindo daryti išvadai, kad parengiamajame posėdyje pasiūlius atsakovei pasirūpinti atstovavimu būtų greičiau išnagrinėtas ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo, darytina išvada, kad priešieškinio pareiškimas tik būtų pratęsęs ieškinio nagrinėjimą, todėl priešieškinys byloje turėjo būtų pripažintas nepriimtinu, jeigu ir būtų pareikštas iki teismui priimant skirti bylą nagrinėti teisme.
Teismo išvada, kad mergaitė turi bendrauti su tėvu nuo penktadienio iki sekmadienio, pagrįsta įrodymais, jog ieškovas turi geras sąlygas vaikui prižiūrėti ir auklėti. Ieškovui pateikus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę perduoti mergaitę bendravimui ieškovui nuo penktadienio iki sekmadienio, šis bendravimas buvo vykdomas nuo nutarties priėmimo 2010-07-19 iki teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje pradžios, t.y. iki 2010-10-28d., tuo buvo patikrinta, kaip jaučiasi mergaitė, likusi tėvo namuose nakvynei. Ieškovas teigia, kad mergaitė yra laiminga, kad bendrauja su tėvu, o atsakovė teigia priešingai, nurodo, kad vaiko psichikai tokia bendravimo tvarka, kokia nustatyta, turi neigiamų pasekmių. Civiliniame procese galioja taisyklė, kad teikti įrodymus turi ta šalis, kuri teigia. Taigi, atsakovei nurodžius, kad vaiko psichikai nustatytoji tvarka turi neigiamų pasekmių, atsakovė, kurią nuo 2010-06-10 apeliacinėje instancijoje jau atstovauja advokatė, turėjo galimybę pateikti jos paaiškinimą patvirtinančius papildomus įrodymus. Tokiais įrodymais galėjo būti psichologo išvada apie vaiko būklę po to, kai ji sekmadienį gražinta vaiko motinai, pabendravusi savaitgalį su tėvu, tačiau atsakovei nepateikus jos paaiškinimą patvirtinančių įrodymų, naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo. Kadangi nustatytoji tvarka gali būti pakeista, vaiko motinai pareiškus ieškinį, kolegija daro išvadą, kad vaiko bendravimas su tėvu du kartus per mėnesį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., atitinka vaiko interesus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p. , teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės M. Ž. 15,45 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei, įpareigojant atsakovę sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.