- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-17
- Bylos Nr.
- 1-37-491/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00293-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas, Evaldas Vanagas
- Civilinis ieškovas
- B. S.
- Kaltinamasis
- Ž. A., L. K., G. P.
- Advokatai
- Vaiva Savickienė
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,
gynėjams advokatams Vaivai Savickienei, Raimundui Kurkliečiui, Valdui Bivainiui ir Kęstučiui Rakauskui,
Žemesnės instancijos teismas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
Ž. A., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, teistas : 1) 2006-11-29 Utenos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 178 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2) 2009-02-24 to paties teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 3) 2009-04-24 to paties teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, šią bausmę atlikęs; 4) 2011-02-17 to paties teismo pagal BK 182 str. 1 d. 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, šią bausmę atlikęs; 5) 2011-08-03 to paties teismo pagal BK 178 str. 1 d. 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda; 6) 2012-05-15 to paties teismo pagal BK 140 str. 1 d. 3 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui;
teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d.;
L. K., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) 3 d. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., 129 str. 1 d., 180 str. 2 d.;
G. P., a/k (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvė, LR pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, niekur nedirbanti, neteista,
kaltinama pagal BK 129 str. 1 d.
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamieji Ž. A. ir L. K. 2014 m. balandžio 21 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) buto virtuvėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, reikalaudami atiduoti pinigus panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. G., t.y. sudavė jam ne mažiau kaip 12 smūgių rankomis, kojomis, medine grūstuve, taburete į galvą ir kitas kūno vietas, badė šakute, grasino peiliu, į akis papurškė pipirinių dujų, taip padarydami jam pakaušio dešinės pusės muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva, kaukolės pamato lūžimą su kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais, skilveliuose, galvos smegenų edemą, daugybinius kairių šonkaulių lūžimus, veido, galvos, abiejų rankų, krūtinės, dešinės šlaunies kraujosruvas, dėl ko nukentėjusysis dėl bukos kietos galvos traumos su kaukolės pamato lūžimu, kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais, smegenyse, skilveliuose, galvos smegenų edemos 2014 m. gegužės 1 d. 8.50 val. mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė J. G. ir iš buto pagrobė jo turtą – televizijos priedėlį „(duomenys neskelbtini)“ 50 Lt vertės, taip padarydami jam 50 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis L. K. 2014 m. birželio 4 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančio name antrame aukšte, virtuvėje bei koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, rankomis ir kojomis sudavęs ne mažiau kaip 48 smūgius A. K. į galvą, šonus ir kitas kūno vietas ir padarydamas jam galvos traumą su kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais, smegenyse, skilveliuose; abipusius šonkaulių lūžimus, plonžarnės pasaito plyšimą; galvos ir veido daugybinius nubrozdinimus, kraujosruvas, žaizdas; krūtinės, pilvo, žastų, dilbių kraujosruvas, nubrozdinimus; dešinės plaštakos, kairės plaštakos kraujosruvas, nubrozdinimus; kelių sąnarių kraujosruvas, kairės šlaunies kraujosruvą, blauzdų kraujosruvas, nubrozdinimus, pėdų kraujosruvas ir nubrozdinimus, dėl ko nuo padarytų galvos bei smegenų sužalojimų visumos jis mirė, tyčia nužudė A. K..
Kaltinamoji G. P. 2014 m. birželio 4 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančio name antrame aukšto koridoriuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu suduodama A. K. smūgį ranka į veidą bei du kartus įspirdama jam į šoną, sukėlė jam fizinį skausmą.
ĮRODYMAI, JŲ VERTINIMAS,
Motyvuojamoji dalis
VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS
Epizodas dėl J. G. nužudymo
Kaltinamasis Ž. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014-04-21 apie 13 val. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, su L. K., kuris buvo jau išgėręs, nusipirko 3 plastikinius butelius po 1 litrą alaus ir nuėjo išgerti pas pažįstamą J. G., gyvenusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Vieną butelį išgėrė eidami pakeliui. Gėrė virtuvėje, užkandžiavo nukentėjusiojo maistą. J. išgėrė alaus stiklinę, pasakė, kad daugiau negers, nes jam reikia išeiti. Geriant papriekaištavo nukentėjusiajam, kad šis kiek anksčiau įskundė policijai jo pažįstamą V. P. dėl vagystės. L. K. supyko ant J., pavadino jį ožiu, priėjo prie jo ir vieną kartą kumščiu smogė į veidą. Po pusvalandžio L. K. pradėjo prie J. kabinėtis, apie 5 kartus sėdinčiam J. kumščiu sudavė į veidą. J. atsistojo, norėjo iš virtuvės išeiti, tačiau jis nukentėjusiojo neišleido, 2 – 3 kartus kumščiu smogė jam į veidą. Po kiek tai laiko nukentėjusysis vėl atsistojo ketindamas išeiti, suprato, kad norėjo kviesti policiją, bet L. K. išeiti jam neleido, dešine ranka stipriai jam smogė į krūtinę. J. griuvo, trenkėsi galva į sieną. Nuo smūgių nukentėjusysis dejavo. Pavalgius L. K. paėmė taburetę ir J. 2 kartus stipriai smogė į viršugalvį, pareikalavo pinigų. Tada jis ir pasimatė J. viršugalvyje kraują, išėjo į kitą kambarį. Prie televizoriaus rado ir paėmė priedėlį „(duomenys neskelbtini)“. Eidami pas nukentėjusįjį neketino vogti jo turtą, tai gavosi savaime. Girdėjo virtuvėje aimanuojantį J. G., suprato, kad L. K. jį muša. Grįžęs į virtuvę pamatė, kad L. K. rankoje turi peilį, buvo jį pridėjęs prie J. dešinės ausies, reikalavo J. pasakyti, kur pinigai. Išsigando pamatęs peilį, liepė L. K. baigti ir eiti iš buto, šis pakluso. Išeidamas iš virtuvės pamatė iš paskos išeinantį J. G., į krūtinę papurškė dujų, tada L. K. spyrė J. G. į koją, šis pargriuvo, po to L. K. ne mažiau kaip 3 kartus įspyrė jam į krūtinę. Dujas purškė tam, kad L. K. greičiau išeitų iš buto, nukentėjusiajam jų kliuvo atsitiktinai. Šakute nukentėjusiojo jis nebadė, su taburete jam nesudavė. Nematė, kad L. K. nukentėjusįjį būtų badęs šakute, bet taburete jam 2 kartus į galvą sudavė. Jis virtuvėje nukentėjusiam į veidą sudavė 6 – 7 kartus. Priedėlį netrukus už 10 litų pardavė pažįstamam. Pas nukentėjusįjį buvęs daug kartų, jį pažinojo. Žudyti nenorėjo. Tyrimo metu klaidingai nurodė, kad drauge su L. K. apieškojo butą, kad pagrobtą priedėlį jis perdavė L. K..
Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis patvirtino atlikus jo parodymų patikrinimą įvykio vietoje (3 t., 15 – 29 b.l.).
Kaltinamasis L. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014-04-21 po pietų (duomenys neskelbtini) susitiko su Ž. A., nusprendė išgerti alaus. Nusipirko 3 plastikinius 1 litro stipraus alaus butelius, Ž. pasiūlė nueiti pas J. G.. Pradėjus gerti Ž. A. ir nukentėjusysis pradėjo kalbėti apie kažkokį pareiškimą, apie kurį jis neturėjo jokio supratimo, ėmė konfliktuoti. Ž. A. 3 – 4 kartus kumščiu sėdinčiam J. G. trenkė į veidą, liepė padaryti valgyti. J. G. iškepė dešros su lašiniais, toliau gėrė alų. Baigiant gerti alų, Ž. A. su J. G. vėl susiginčijo dėl jau minėtos bylos, tada Ž. A. atsistojo, išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė J. G. į akis. Po to paėmė taburetę, ant kurios sėdėjo, ir jos viršutinės dalies briauna vieną kartą smogė J. G. į viršugalvį. Jis, sėdėdamas prieš J. G., nestipriai vieną kartą spyrė jam į krūtinę ir 2 – 3 kartus dešine ranka trenkė į veidą. Tada Ž. A. šakute J. G. dūrė į kairį petį ar kažkur į kairę pusę. Jis peilio paėmęs nebuvo, juo negrasino – tai darė Ž. A., reikalaudamas nukentėjusiojo pinigų. Po to Ž. išėjo į kitą kambarį, jis atėjo iš paskos ir pamatė, kaip šis kažką užsikišo užantyje. Eidami nekalbėjo ir nesitarė, kad reikia ką nors pavogti. Grįžęs į virtuvę matė kruviną J. G., jis sėdėjo ant kėdės, išėjo jį palikęs virtuvėje. Ž. A. iš buto išėjo pirmas, jis – po kelių minučių, ir lauke Ž. A. jau neberado. Nurodo, kad Ž. A. parodymai apie jo veiksmus prieš nukentėjusįjį neteisingi, nes jam jis peiliu negrasino, kočėlu ar taburete netrenkė. Jis iš viso nukentėjusiojo nepažinojo, matė jį pirmą kartą. Matė, kad jam iš galvos buvo daug kraujo, mano, jog tai atsitiko dėl Ž. A. suduotų smūgių kočėlu ar taburete, to gerai nepamena, nes buvo labai girtas. Pamena, kad medine grūstuve Ž. A. nukentėjusiajam 2 – 3 kartus virtuvėje taip pat trenkė į galvos sritį. Po smūgių taburete ar grūstuve nukentėjusysis buvo nugriuvęs, tačiau vėl pats atsikėlė ir atsisėdo ant kėdės. Po šių smūgių matė, kad nukentėjusiajam ėmė kraujuoti iš galvos. Gailisi, žudyti neketino.
Kaltinamasis savo parodymus, kuriuos jis davė tyrimo metu, patvirtino įvykio vietoje (3 t., 132 – 144 b.l.).
Nukentėjusysis J. G. (jo parodymai teisiamajame posėdyje perskaityti BPK 276 str. 1 d. 1 p. numatyta tvarka) parodė, kad 2014-04-21 apie 14 val. į butą įėjo du jam nepažįstami vaikinai. Jie pasisveikino, pavadino jį J., paklausė, kodėl ant P. jis parašė pareiškimą. Jie iš karto kažkuo papurškė į akis. Jaunuoliai bute buvo apie valandą, pastoviai mušė rankomis, kojomis, virtuvėje buvusiu kočėlu, grasino namuose buvusiu virtuviniu peiliu juodomis kriaunomis ir badė šakute. Jie valgė namuose buvusį maistą, gėrė atsineštą alų. Vieną fužerį alaus privertė išgerti ir jį. Atpažinti jaunuolių negalėtų, nes į akis buvo pripurkšta dujų, negalėjo atsimerkti. Kai jaunuoliai išėjo, pasigedo kambaryje ant televizoriaus buvusio televizijos priedėlio „(duomenys neskelbtini)“ 50 Lt vertės, telefono „(duomenys neskelbtini)“ 48 Lt vertės ir dviejų buto durų raktų (1 t., 14 b.l.).
Liudytojas R. P. parodė, kad J. G. buvo kaimynas, gyvena aukštu aukščiau. Įvykio dieną, dar buvo šviesu, matė jį laiptinėje, kai šis pasibeldė ir paprašė pagalbos. Buvo apsivyniojęs kažkokiu skuduru, paplūdęs krauju, sunkiai stovėjo, apie įvykį nieko nekalbėjo. Nukentėjusįjį išsivežė greitoji. Kaimynas jokių problemų nekėlė, vakarais iš jo buto triukšmo nėra girdėjęs.
Liudytojas J. Ž. parodė, kad J. G. gyveno jo tetos bute, gyveno vienas, buvo mėgėjas išgerti, kiek jam žinoma – dažniausiai gerdavo vienas. Įvykio aplinkybių nežino, apie jį sužinojo iš policijos. Jis buvo savotiškas, pasižymėjo dažna nuotaikų kaita, jam viskas nepatiko. Po įvykio iš buto dingo televizoriaus blokelis. Po įvykio tvarkydamas butą virtuvėje ant taburečių matė jau sutirštėjusį kraują, jas nuplovė, nuėmė ir išmetė linoleumą.
Liudytojas V. P. parodė, kad yra du kartus buvęs bute pas nukentėjusįjį, todėl jį pažinojo. Yra teistas už vagystę iš J. G. buto 2012 metais, buvo kartu su Ž. A.. Pavogė televizoriaus priedėlį, truputį kavos. J. G. parašė pareiškimą, tuomet jis prisiėmė visą kaltę sau. Ž. A. kalbėjo, kad atkeršys J. G. už pareiškimą policijai.
Liudytoja V. K. parodė, kad J. G. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninės neurologijos skyriuje. Jis buvo labai sumuštas, pasakojo, kad tai padarė asmenys, kurie pateko į jo butą į duris pabeldę sutartu būdu. Jis jų nepažino. Gydomas skyriuje jis ėmė darytis neramus, keltis ir lipti iš lovos, todėl buvo fiksuotas prie lovos, po to perkeltas į reanimacijos skyrių. Jos nuomone, iš lovos pats nukentėjusysis iškristi negalėjo, nes skyriuje gydomi dažniausiai sunkūs ligoniai, todėl yra pakelti lovų kraštai, apsunkinantys ligonių galimybę išpilti iš lovos. Lovos aukštis nuo grindų apie 50 – 60 cm.
Liudytojas R. A. D. parodė, kad jis aprašė J. G. 2014-04-21 ir 2014-04-22 atliktų kompiuterinių tomografijų rezultatus. Neseni kaukolės kaulų lūžiai tomogramose nefiksuoti, nes jų galėjo nesimatyti, jei kaulai nebuvo dislokuoti arba nebuvo didesnės edemos, kuri išplėstų lūžusius kaulus ir taip padidintų tarpą tarp jų.
2014-04-21 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra butas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint butą svetainėje ant kilimo rastas ir paimtas dujinis balionėlis „(duomenys neskelbtini)“, virtuvėje ant grindų rastas rudo plastiko 1 litro talpos tuščias butelis nuo alaus „(duomenys neskelbtini)“, kitas toks butelis rastas virtuvėje šiukšlių kibire; virtuvėje plautuvėje rastos ir paimtos dvi metalinės sulankstytos šakutės raudonos spalvos plastiko kotais ir medinė grūstuvė, ant kurių pastebėti į kraują panašūs pėdsakai; laiptinėje iki buto, buto koridoriuje, virtuvėje ant suolo, prie jo ant grindų rasta dėmių panašių į kraują; miegamajame prie televizoriaus rasta atjungta „(duomenys neskelbtini)“ tipo jungtis (1 t., 18 – 33 b.l.).
2014-05-09 papildomos įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti televizijos priedėlio (duomenys neskelbtini) kartoninė dėžė ir laidas su „(duomenys neskelbtini)“ jungtimis (1 t., 34 – 42 b.l.).
2014-05-02 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad J. G. mirties priežastimi buvo buka kieta galvos trauma su kaukolės pamato lūžimu, kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais, smegenyse, skilveliuose, galvos smegenų edema. Jis mirė ligoninėje 2014-05-01, 8.50 val. Kūno sužalojimai – pakaušio dešinės pusės muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva, kaukolės pamato lūžimas su kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais, skilveliuose, galvos smegenų edema; kairių šonkaulių daugybiniai lūžimai; veido, galvos, abiejų rankų, krūtinės, dešinės šlaunies kraujosruvos – padaryti bukais kietais daiktais, prieš patenkant į ligoninę, galimai 2014-04-21. Padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaukolės pamato lūžimo, su kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais ir skilveliuose, smegenų edemos įvyko mirtis. Daugybiniai šonkaulių lūžimai priskiriami prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kraujosruvos – prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Sužalojimai nustatyti dvylikoje (12) anatominių sričių, todėl jie galėjo būti padaryti mažiausiai 12 trauminių poveikių (1 t., 51 – 60 b.l.).
2014-04-22 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., 49 b.l.).
Teismo medicinos specialistas S. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. G. nustatyti galvos sužalojimai, kurie tiesiogiai sąlygojo jo mirtį, galėjo būti padaryti bukais kietais – bukabriauniais daiktais, tame tarpe tiek mediniu kočėlu, tiek medine taburete. Jam buvo nustatyta ir kairės ausies kaušelio hematoma (kraujosruva), kurią medikai chirurginiu būdu pašalino. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smailiu, tiek smailiu pjaunančiu daiktu, tokiais kaip šakute ar peiliu (1 t., 62 b.l.).
Teismo medicinos specialistas S. F., papildomai apklaustas teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad J. G. sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti 7 trauminiais poveikiais. Visi į galvos sritį suduoti smūgiai turėjo įtakos jo mirčiai; tikėtina, kad sužalojimas dešinėje pakaušio dalyje galėjo ir vienas sukelti sunkias komplikacijas bei nukentėjusiojo mirtį. Kadangi nukentėjusiajam nustatytas kaukolės kaulo lūžis buvo siauras (vos 0,2 cm), kompiuterinės tomografijos metu 2014-04-21 ir 2014-04-22 jo medikai galėjo ir nepastebėti. Kadangi žaizda ir lūžimas galvoje yra beveik toje pačioje vietoje, tai, specialisto nuomone, traumuojant galvą buvo padaryta žaizda, o jos dugne atsirado lūžis. Tai galėjo būti padaryta vienu ir tuo pačiu metu. Lavono tyrimo metu nebuvo užfiksuota labiau pakitusių išorinių sužalojimų, todėl tvirtina, kad visi sužalojimai nukentėjusiajam padaryti tomis pačiomis aplinkybėmis, t.y. tuo pačiu laikotarpiu.
2014-06-05 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ant grūstuvės, paimtos 2014-04-21 įvykio vietos apžiūros metu, rasta vyro biologinių pėdsakų ir kraujo, kurių genotipas sutampa su J. G. genotipu. Ant šakutės Nr. 1 rasta vyro biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su J. G. genotipu; ant kitos šakutės Nr. 2 rasta vyro kraujo, kurio genotipas taip pat sutampa su J. G. genotipu. Ant šakutės Nr. 2 taip pat rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su J. G. genotipu. Ant plastikinio butelio Nr. 2 ir dujų balionėlio, paimtų apžiūrint įvykio vietą, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, ir jie nepriklauso J. G.. Ant plastikinio butelio Nr. 1 rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR: vieno asmens biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. G. genotipu; kito asmens biologiniai pėdsakai priklauso vyrui, kurio biologinių pėdsakų rasta ant plastikinio butelio Nr. 2 ir dujų balionėlio (1 t., 70 – 74 b.l.).
2014-05-13 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad vienas rankos piršto ir vienas rankos pėdsakas ant vieno 1 litro talpos tuščio plastikinio alaus butelio ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, paimto 2014-04-21 iš įvykio vietos, tinkami asmeniui identifikuoti (1 t., 78 – 79 b.l.).
2014-09-08 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad ant plastikinio butelio Nr. 2 ir dujų balionėlio, rastų tinkamų identifikavimui vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su Ž. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų Z. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000002%. Ant plastikinio butelio Nr. 1 rasta susimaišiusių J. G. ir dar vieno vyro biologinių pėdsakų. Antro vyro biologinių pėdsakų genotipas praktiškai sutampa su Ž. A. genotipu (1 t., 98 – 100 b.l.).
2014-08-14 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad vienas rankos piršto pėdsakas, rastas ant vieno litro talpos tuščio plastikinio alaus butelio ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ yra paliktas įtariamojo Ž. A. dešinės rankos smiliumi. Vienas rankos pėdsakas, rastas ant vieno litro talpos tuščio plastikinio alaus butelio ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, paliktas įtariamojo L. K. dešinės rankos smiliumi (1 t., 105 – 108 b.l.).
2013-02-07 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio kopija patvirtina, kad V. P. buvo nuteistas už J. G. turto vagystę 2012-11-28. Ž. A. šiame procese buvo liudytoju (2 t., 100 – 104 b.l.).
J. G. mirė dėl bukos galvos traumos su kaukolės pamato lūžimu, kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais, smegenyse, skilveliuose, galvos smegenų edemos. Specialistas nustatė, kad galvoje rasti sužalojimai galėjo būti padaryti 7 smūgiais, ir visi jie buvo reikšmingi mirčiai, t.y. nukentėjusysis mirė nuo galvos sužalojimų visumos. Ši teismo medicinos specialisto išvada proceso dalyvių neginčijama, ji abejonių nekelia, ją teismo medicinos specialistas S. F. pilnai patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Kaltinamieji viso proceso metu iš esmės neneigė, kad 2014-04-21 J. G. bute nukentėjusįjį sumušė abu. Tiesa, jų parodymai skiriasi dėl kiekvieno jų veiksmų prieš nukentėjusįjį apimties – abu jie nuo pat tyrimo pradžios stengėsi kaltinti vienas kitą, savo veiksmus laikydami mažiau reikšmingais ir pavojingais. O būtent, savo nuoširdžiame prisipažinime, 2014-06-18 įtariamojo apklausos metu Ž. A. teigė, jog tiek jis, tiek L. K. kumščiais sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą, L. K. be to dar daugiau mušė nukentėjusįjį į krūtinę, širdies sritį (3 t., 4 – 5, 11 – 12 b.l.). Parodymų patikrinimo vietoje metu Ž. A. „prisiminė“, kad L. K. sudavė nukentėjusiajam gerokai daugiau smūgių, vieną labai stiprų smūgį jam į veidą kumščiu, dėl ko J. G. trenkėsi galva į sieną. Be to, L. K. sudavė du kartus nukentėjusiajam į galvą medine grūstuve, pareikalavo pinigų, grasino jam peiliu, peiliu įpjovė jam ausį (3 t., 15 – 29 b.l.). Apklaustas 2014-09-16 Ž. A. iš esmės pakartojo savo parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu, savo smūgių nukentėjusiajam skaičių sumažindamas iki 2 – 3, o dėl L. K. nurodydamas, kad šis nukentėjusįjį dar ir spardė ne mažiau kaip tris kartus (3 t., 33 b.l.). Teisiamajame posėdyje Ž. A., nekeisdamas savo veiksmų prieš nukentėjusįjį apimties, jau parodė, kad L. K. nukentėjusiajam du stiprius smūgius į galvą sudavė ne grūstuve, o medine taburete. Iš to akivaizdu, kad Ž. A., nors ir neneigdamas savo paties smūgių nukentėjusiajam, palaipsniui stengėsi didesnę dalį kaltės suversti bendrininkui. Tuo tarpu pats L. K. iš esmės nuosekliai tyrimo metu tvirtino, kad J. G. virtuvėje pradėjo mušti kumščiais, trenkė jam į galvą taburete bei grūstuve, badė šakute, po to spardė į šonus ne jis, o Ž. A.. Būtent Ž. A. pradėjo prikaišioti nukentėjusiajam dėl kažkokios baudžiamosios bylos, o jis (L. K.) J. G. iš viso nepažinojo, pas jį buvo pirmą kartą, sudavė jam 2 – 3 kartus ranka į galvą bei kartą spyrė jam į krūtinę. Tokie kaltinamųjų parodymai, nors ir neleidžia konkrečiai nustatyti, kuris gi iš jų sudavė kokius konkrečiai smūgius nukentėjusiajam, tačiau juos apibendrinus, leidžia daryti išvadas, kad motyvą sumušti J. G. labiau turėjo Ž. A., nes būtent dėl nukentėjusiojo veiksmų (pranešimo policijai dėl vagystės) šiam kaltinamajam grėsė baudžiamoji atsakomybė – tai matyti iš nukentėjusiojo, liudytojo V. P. parodymų, 2013-02-07 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio kopijos. Nežiūrint į tai, nukentėjusįjį jo namuose mušė abu kaltinamieji – tai patvirtina jų pačių parodymai, ir šiuo atveju pakankamai svarbūs paties J. G. parodymai, kad jį mušė ir pinigų reikalavo abu į butą patekę asmenys, jų bei jų veiksmų jis atskirti negalėjo dėl patirtos traumos bei į akis papurkštų dujų. Abejoti tokiais nukentėjusiojo parodymais kolegija neturi pagrindo, nes jis, nors ir labai schematiškai, tačiau nurodė esminius įvykio momentus dėl kaltinamųjų patekimo į butą, dėl jų reikalavimų, dėl smurto pobūdžio, smurtaujant panaudotų objektų (grūstuvės, taburetės, šakutės, dujų). Kad J. G. buvo mušamas bute rasta medine grūstuve neabejotinai matyti iš DNR tyrimo išvados, kad ant jos rastas nukentėjusiojo kraujas. Taigi, galima kategoriškai tvirtinti, kad abu kaltinamieji veikė bendrai ir abu bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė pasekmes – nukentėjusiojo mirtį. Sugretinus šiuos faktinius duomenis su teismo medicinos specialisto išvada, kad nukentėjusysis mirė nuo jam padarytų galvos sužalojimų visumos, kur kiekvienas į galvą suduotas smūgis turėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai, kolegija pripažįsta, kad abu kaltinamieji yra kalti dėl J. G. tyčinio nužudymo.
Neabejotina ir tai, kad dar smurtaudami prieš J. G. bute kaltinamieji reikalavo jo turto bei pagrobė priedėlį (duomenys neskelbtini) – tai iš esmės tyrimo metu pripažino abu kaltinamieji. Tik teisme kaltinamieji ėmė neigti šiuos savo parodymus. Vis gi, kaip parodė Ž. A., pagrobtą priedėlį netrukus po įvykio jis pardavė už 10 Lt. L. K., nors pats turto galimai ir nepagrobė, tačiau matė, kaip Ž. A. kažką užsikišo po švarkeliu, suprato, kad jis paėmė kažką iš J. G. daiktų. Taigi, L. K. ne tik girdėjo reikalavimą iš nukentėjusiojo pinigų, tačiau pritarė bendrininko veiksmams realiai užvaldant svetimą turtą. Nustatyta ir tai, kad reikalaujant svetimo turto buvo naudojami specialiai žmogų sužaloti skirti daiktai – peilis bei šakutė, jais buvo sužalota nukentėjusiojo ausis (tai aiškiai matyti iš teismo medicinos specialisto išvados bei pačių kaltinamųjų tyrimo metu duotų parodymų). Bendrininkų vykdomas svetimo turto reikalavimas ar jo užvaldymas nužudymo metu, kuomet panaudojamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, teismų praktikoje yra kvalifikuojamas kaip plėšimo ir nužudymo dėl savanaudiškų paskatų sutaptis, nežiūrint į tai, kad svetimą turtą pagrobia vienas iš bendrininkų. Kolegijos nuomone, šiuo atveju abiejų kaltinamųjų veiksmai atitinka šių nusikalstamų veikų sudėtis, yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. bei 180 str. 2 d.
J. G. į ligoninę 2014-04-21 pateko jau sužalotas – tai akivaizdžiai patvirtino liudytojai R. P. bei V. K., tai matyti ir iš teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų. Beje, liudytoja V. K. taip parodė, kad pakalbintas J. G. jai papasakojo, jog buvo sumuštas dviejų jam nepažįstamų asmenų. Versiją, kad nukentėjusysis galėjo sunkiai galvą susižaloti jau ligoninėje, gal būt iškritęs iš lovos ar kitomis aplinkybėmis, kolegija atmeta. Visų pirma, teismo medicinos specialistas S. F. tiek savo išvadoje, tiek apklaustas teisme vienodai nurodė, jog visi sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti tuo pačiu metu, iki jam patenkant į ligoninę. V. K. teisiamajame posėdyje akcentavo, jog neurologijos skyriuje gydomi sunkūs ligoniai, todėl visos lovos yra pakeltais kraštais, lovų aukštis nuo grindų apie 50 – 60 cm. Taigi, neįtikėtina, kad net ir iškritęs iš lovos nukentėjusysis galėjo pasidaryti sau tokius sunkius galvos sužalojimus. Be to, J. G. pradėjus vystytis psichozei (galimai tai galėjo būti baltoji karštinė), jis buvo fiksuotas prie lovos diržais ir taip jis pateko į reanimaciją. Pagaliau, kodėl nukentėjusiajam lavono tyrimo metu nustatytas kaukolės kaulo lūžis (0,2 cm) liko nepastebėtas kompiuterinės tomografijos metu 2014-04-21 ir 2014-04-22, teisiamajame posėdyje atsakė specialistai : teismo medikas S. F. ir gydytojas R. A. D. – anot jų, lūžis yra pakankamai siauras, kaulai galėjo būti nedislokuoti (neprasikeitę), operacijos metu rasta kraujo išlaja po kaukolės kaulais nebuvo didelė.
Kolegijos vertinimu, kaltinamieji J. G. nužudė veikdami netiesiogine tyčia, t.y. suduodami jam smūgius į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, mušdami nukentėjusįjį ne tik kumščiais, tačiau ir medine grūstuve bei taburete, jie neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl to nukentėjusysis gali mirti, ir nors tokių pasekmių jie nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Įrodymų, kad kaltinamieji, veikdami kryptingai ir sąmoningai siekė nužudytojo mirties, t.y. veikė tiesiogine tyčia, šiuo atveju byloje nėra.
Kaltinamasis L. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-06-04 pas V. Š. į namus atėjo su A. K., Ž. K. ir G. P.. Buvo girtas, todėl įvykio aplinkybes gali maišyti. Pas A. K. toliau girtavo. Šis jį kambaryje prie stalo pavadino gaidžiu, dėl ko – nepamena, todėl sudavė kumščiu nukentėjusiajam 3 – 5 smūgius į veidą. Jam iš nosies bėgo kraujas, nuvedė nusiprausti. Po to vėl girtavo. Netrukus vėl kilo konfliktas su nukentėjusiuoju, mano, jog dėl to, kad buvo labai girti, o būdamas girtas jis greitai supyksta. Galėjo būti, kad A. K. jį vėl galimai įžeidė, nes yra teistas, todėl girtas taip pat būna agresyvus. Koridoriuje su juo susistumdė, susimušė – mušė nukentėjusįjį kumščiais, spardė jį į galvą, pilvą. Koridoriuje G. P., kuri taip pat buvo pakankamai girta, A. K. iš pradžių šokinėjo kojomis ant pilvo, po to – spyrė kelis kartus į galvos sritį, sudavė smūgį ranka. Miglotai prisimena, kad tempė jau mirusį A. K. laiptais žemyn, norėjo lauke paslėpti jo lavoną. Tvirtina, kad pasielgė taip tik dėl girtumo. Ieškinį pripažįsta.
Savo parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (3 t., 111 – 122 b.l.).
2014-06-05 3.55 val. L. K. nustatytas 2,59 promilių girtumas (3 t., 182 b.l.).
Kaltinamoji G. P. kalta neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną girtaujant pas V. Š. antrame aukšte esančioje virtuvėje, L. K. su nukentėjusiuoju ėmė pyktis, nieko nesakęs sėdinčiam ant lovos A. K. sudavė kelis smūgius kumščiu į veidą. Šis nuėjo į vonią praustis, grįžo atgal. Po to L. K. su A. K. susimušė koridoriuje. Matė, kaip koridoriuje nukentėjusįjį, gulintį ant nugaros, kaltinamasis spardė ir daužė rankomis, mušė ilgai. Po to, A. K. lavoną kaltinamasis sugalvojo paslėpti netoliese miškelyje, tempė laiptais iš antro į pirmą aukštą, tačiau paliko laiptų aikštelėje tarp aukštų, nes tarp turėklų užstrigo mirusiojo ranka. Ji bei V. Š. ir Ž. K. A. K. nemušė. Tyrimo metu prisipažino spardžiusi A. K. spaudžiama policijos pareigūnų, norėdama, kad būtų pakeista kardomoji priemonė.
Kaltinamoji G. P. 2014-06-26 parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino, kad koridoriuje ji besikeliančiam A. K. vieną kartą sudavė ranka į veidą bei tris kartus įspyrė į kairįjį šoną. Čia ji nurodė, kad A. K. mušė rankomis bei spardė L. K. (4 t., 13 – 31 b.l.).
G. P. 2014-06-05 3.57 val. buvo nustatytas 1,19 promilių girtumas (4 t., 68 b.l.).
Nukentėjusioji B. S. parodė, kad 2014-06-02 apie 22 – 23 val. sūnus A. K. su L. K. ir G. P. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). 2014-06-04 apie 22 val. paskambino sūnus, ji išgirdo G. P. balsą, kuri koliojosi, rėkė. Sūnus pasakė, kad negali kalbėti, pasakė perskambins po 10 minučių, bet nebeperskambino. Ji skambino jam iki 6 val. ryto, apie 9 val. telefonas jau buvo išjungtas. Apie sūnaus nužudymą sužinojo iš policijos pareigūnų 2014-06-05. Sūnus jai pasakojo, kad anksčiau buvo L. K. sumuštas. Prašo priteisti iš kaltinamųjų 7592,51 Lt (2198,94 €) turtinės žalos, kurią sudaro sūnaus laidojimo bei jo kapavietės sutvarkymo išlaidos, ir 100000 Lt (28962 €) neturtinės žalos atlyginimui.
Liudytojas V. Š. parodė, kad 2014-06-04 girtavo dienos metu susitiko su A. K., L. K., Ž. K. ir G. P., girtavo. Apie 21 – 22 val. visi nuėjo pas jį į namus, kur vėl vartojo alkoholį. Buvo girtas, todėl aplinkybių tiksliai nepamena. L. K. ėmė vadinti A. K. gaidžiu, šis jam nenusileido. Jie iš pradžių apsižodžiavo, vėliau susimušė, matė A. iš nosies tekantį kraują. Po to jiedu nusiramino. Vėliau L. K. koridoriuje spardė nukentėjusįjį. Kad A. K. būtų mušusi G. P., jis nematė – priešingai, ji bandė juos raminti.
V. Š. 2014-06-05 3.59 val. nustatytas 1,87 promilių girtumas (2 t., 172 b.l.).
Liudytojas Ž. K. parodė, kad įvykio dieną jau būdamas pakankamai girtas susitiko V. Š., L. K., A. K. ir G. P.. Su jais nuėjo pas V. Š. į namus toliau girtauti. L. K. ėmė konfliktuoti su A. K., pradėjo muštis, A. K. buvo pamušta akis, bėgo kraujas. G. P. juos ramino. Vėliau A. K. ir L. K. išėjo į laiptinę, kur vėl ėmė konfliktuoti, tačiau kas tiksliai ten įvyko nematė, nes girtas jau snaudė. Prabudęs išgirdo, kad yra kažkas negyvas, laiptinėje pamatė sumuštą A. K.. Išėjęs į kiemą paskambino 112. Buvo apie 3 – 4 val. ryto. Prie jo G. P. A. nemušė.
Ž. K. 2014-06-05 4.01 val. nustatytas 2,12 promilių girtumas (2 t., 168 b.l.).
Iš 2014-06-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu name, ant betoninių laiptų, iš cokolinio aukšto į pirmą aukštą, rastas A. K. lavonas. Lavono kairioji ranka perkišta per turėklo apačią, nukarusi žemyn, viršugalvyje matyti žaizda, ant kūno daugybinės kraujosruvos, rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują, nubrozdintas kairysis šonas. Ant laiptų, koridoriuje, vonioje, virtuvėje ant lovos rasta rusvų dėmių, panašių į kraują (2 t., 120 – 137 b.l.).
2014-07-25 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad A. K. mirties priežastis yra buka kieta galvos trauma su kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais, smegenyse, skilveliuose, galvos smegenų pabrinkimas. Jo mirtis įvyko dėl jam padarytų sužalojimų galvoje ir smegenyse visumos. Lavono kraujyje rasta 2,47 promilių etilo alkoholio, narkotikų ir kitų stipriai veikiančių medžiagų kraujyje ir šlapime nerasta. Be galvos traumos jam nustatyti abipusiai šonkaulių lūžimai; plonžarnės pasaito plyšimas; daugybiniai galvos ir veido nubrozdinimai, kraujosruvos, žaizdos; krūtinės, pilvo, žastų, dilbių kraujosruvos, nubrozdinimai; dešinės plaštakos, kairės plaštakos kraujosruvos, nubrozdinimai; kelių sąnarių kraujosruvos, kairės šlaunies kraujosruva, blauzdų kraujosruvos, nubrozdinimai, pėdų kraujosruvos ir nubrozdinimai. Visi sužalojimai padaryti prieš pat mirtį, kietais bukais daiktais, mažiausiai 48 trauminiais poveikiais, iš jų – 16 – į galvos ir veido sritis.
Galvos trauma su kraujo išsiliejimais smegenyse, skilveliuose ir vidaus organų (plonžarnės pasaito) plyšimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Šonkaulių lūžimai priskiriami prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kiti sužalojimai : kraujosruvos, nubrozdinimai, žaizdos – atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., 141 – 150 b.l.).
2014-06-26 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad žaizda A. K. viršugalvyje yra muštinė, padaryta buku, ribotu, stačiakampio formos paviršiumi (2 t., 151 – 153 b.l.).
Teismo medicinos specialistas S. F. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad A. K. nustatytas plonžarnės pasaito plyšimas ir su juo susijęs kraujo išsiliejimas buvo neypatingai dideli, todėl šis sužalojimas galėjo prisidėti kaip šalutinis sunkus sužalojimas, kaip priedas prie tos galvos traumos. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu traumuojant pilvo sritį: tiek kumščiu, tiek spardant ar šokinėjant ant pilvo. Paprastai plonžarnės dėl savo fiziologijos yra paslankios, todėl jos plyšti gali tiek nuo stipraus, tiek nuo nelabai stipraus smūgio.
Iš 2014-06-06 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. K. galimai įvykio metu padaryti kairio žasto, dešinės šlaunies kraujosruvos, kairės alkūnės, kairio riešo, dešinės alkūnės, dešinės kojos trečio piršto nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais, jie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., 178 b.l.).
A. K. mirė dėl galvos traumos su kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais, smegenyse, skilveliuose bei galvos smegenų pabrinkimo. Jo mirtis įvyko dėl jam padarytų sužalojimų galvoje ir smegenyse visumos. Bylos įrodymai vienareikšmiai patvirtina, kad L. K. mušė kumščiais nukentėjusįjį iš pradžių kambaryje, kuriame buvo girtaujama – tai patvirtino pats kaltinamasis, G. P., Ž. K. bei V. Š.. Po to, L. K. tęsė fizinį smurtą prieš A. K. (jį mušė rankomis bei spardė) koridoriuje – vėl gi to neneigė pats kaltinamasis, tai seka ir iš G. P. bei V. Š. ir iš dalies iš Ž. K. parodymų. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje – atvykus policijai įvykio vietoje buvo rastas jo lavonas. L. K. parodė, jog sumušė nukentėjusįjį dėl girtumo supykęs dėl jo įžeidžiančių žodžių. Iš esmės tai asmeninės paskatos. Taigi, kolegija neturi jokio pagrindo abejoti, jog L. K. yra kaltas tyčia nužudęs A. K.. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.
Kaltinamasis A. K. nužudė taip pat veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. suduodamas jam daugybinius smūgius į galvą, tame tarpe – ir jį spardydamas, kaltinamasis neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl to nukentėjusysis gali mirti, ir nors tokių pasekmių jis nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Įrodymų tvirtinti, kad kaltinimasis veikė tiesiogine tyčia taip pat nėra.
G. P. kaip L. K. bendrininkė kaltinama tyčia nužudžiusi A. K. iš esmės analogiškais veiksmais. Ir byloje spręsti apie jos veiksmus įvykio metu yra tik kaltinamojo L. K. bei pačios G. P. tyrimo metu duoti parodymai, nes teisiamajame posėdyje kaltinamoji parodė A. K. nedariusi visiškai nieko, t.y. jam nesudavusi jokių smūgių, o tyrimo metu save apkalbėjo spaudžiama policijos pareigūnų ir norėdama būti greičiau paleista iš suėmimo. Minėta, kad A. K. mirė nuo sužalojimų galvoje visumos – taigi norint pripažinti G. P. kalta dėl nužudymo būtina neabejotinai įrodyti, kad ji sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą. Pati G. P. apklausose tyrimo metu buvo nurodžiusi, jog koridoriuje jau L. K. sumuštam A. K., besikeliančiam nuo grindų, ji vieną kartą delnu sudavė į veidą, po jos smūgio šis nugriuvo atgal (4 t., 2 – 3, 10 – 11, 13 – 31 b.l.). 2014-09-04 apklausta įtariamąja papildomai, G. P. tvirtino, jog smūgį delnu sudavė tam, kad A. K. keltųsi (4 t., 36 b.l.). L. K. parodymai dėl G. P. vartoto smurto – konkrečiai, dėl smūgių nukentėjusiajam į galvą, taip pat nėra nuoseklūs. 2014-06-05 kaltinamasis tvirtino pamenantis, kad su G. P. kartu koridoriuje spardė nukentėjusįjį, ši jam spardė į daugiau į šoną (3 t., 108 – 109 b.l.). 2014-06-30 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė, jog G. P. kelis kartus įspyrė A. K. į galvą (3 t., 111 – 122 b.l.). Analogiškus parodymus kaltinamasis davė ir apklaustas 2014-09-08 (3 t., 132 b.l.) bei teisiamajame posėdyje. Teisme be to L. K. patvirtino, jog G. P. įvykio metu buvo girta bei kažko pikta ant A. K.. Kartu girtavę Ž. K. bei V. Š. nematė, kad G. P. tiek kambaryje, tiek koridoriuje būtų mušusi nukentėjusįjį – jiedu nurodė priešingai, kaltinamoji stengėsi išskirti besivaidančius L. K. ir A. K., palydėjo nukentėjusįjį nusiprausti. Vertinant šių asmenų parodymus atsižvelgiama į tai, kad visi jie buvo pakankamai girti, o L. K. po įvykio buvo nustatytas sunkus girtumas ir jis pats pripažino, jog dėl girtumo jis maišo įvykio aplinkybes bei jų gerai nepamena. Iš viso to seka, kad iš esmės vienintelis įrodymas, kad G. P. prisidėjo prie A. K. nužudymo suduodama jam smūgius į galvą, yra įvykio metu labai girto buvusio L. K. parodymai. Tačiau, be to, kad šis kaltinamasis buvo tikrai girtas, jo parodymai nėra ir visiškai nuoseklūs, t.y. pradžioje, po įvykio, jis nepatvirtino, jog G. P. spardė į galvą, jis nematė jos smūgio nukentėjusiajam ranka. Tokie kaltinamojo parodymai, kolegijos nuomone, yra labai abejotini, neatrodo įtikinami, nėra patvirtinti jokiais kitais faktiniais duomenimis, todėl jais besąlygiškai grįsti G. P. kaltę dalyvavus nužudant A. K. šiuo atveju negalima. Smūgis delnu į veidą, kaip kad nurodė G. P. tyrimo metu, įvertinus tai, kad A. K. ir prieš tai, ir po to dar buvo pakankamai intensyviai mušamas L. K. (vis tik nustatyta, jog jam iš viso buvo suduoti net 48 smūgiai), kolegijos vertinimu, negalėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį lėmusių sužalojimų – kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalais, smegenyse, skilveliuose, galvos smegenų pabrinkimo. Tokiu būdu, byloje nepakanka įrodymų pripažinti ją kalta pagal BK 129 str. 1 d.
Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad be A. K. mirtį lėmusių galvos sužalojimų, jam buvo nustatyti ir kiti sužalojimai : abipusiai šonkaulių lūžimai; plonžarnės pasaito plyšimas; daugybiniai galvos ir veido nubrozdinimai, kraujosruvos, žaizdos; krūtinės, pilvo, žastų, dilbių kraujosruvos, nubrozdinimai; dešinės plaštakos, kairės plaštakos kraujosruvos, nubrozdinimai; kelių sąnarių kraujosruvos, kairės šlaunies kraujosruva, blauzdų kraujosruvos, nubrozdinimai, pėdų kraujosruvos ir nubrozdinimai. Vidaus organų (plonžarnės pasaito) plyšimas yra laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu, šonkaulių lūžimai – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėta, kad L. K. parodė, jog G. P. kelis kartus nukentėjusiajam laiptinėje įspyrė į šoną. Pati G. P. tyrimo metu tai pripažino tiek apklausų metu, tiek įvykio vietoje tikrinant jos parodymus. Taigi, šie jų parodymai iš esmės sutampa. Kolegija atmeta kaltinamosios teisme duotus parodymus, jog ji A. K. jokių smūgių nesudavė, nes ji tyrimo metu apie tai duotus savo parodymus pakeitė nemotyvuotai, tyrimo metu dalyvavo jos gynėjai, kuriems apie jokį pareigūnų poveikį kaltinamoji neužsiminė ir nesiskundė. Todėl kolegija pripažįsta esant įrodyta, kad G. P. įvykio metu sudavė smūgį delnu nukentėjusiajam į veidą bei du kartus jam įspyrė jam į šoną. Neabejotina, kad kiekvienas žmogui suduotas smūgis sukelia jam fizinį skausmą, juolab kad kaltinamoji du kartus jam spyrė koja.
Įspiriant gulinčiam nukentėjusiajam batu neabejotinai galima buvo jį sužaloti, ir galimas sužalojimų spektras šiuo atveju yra pakankamai platus – nuo kraujosruvos ar nubrozdinimo, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, iki sunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamo plonžarnės pasaito plyšimo, nes kaip nurodė teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas S. F., tokiam sužalojimui padaryti pakanka ir nestipraus smūgio. Tačiau, akivaizdu tai, kad atskirti kokius konkrečiai sužalojimus A. K. galėjo padaryti G. P. ir juos tinkamai kvalifikuoti, nėra jokios galimybės – pagal įvykio aplinkybes, ji nukentėjusiajam galėjo padaryti tiek sunkų sveikatos sutrikdymą, tiek nežymų, lygiai taip pat, kad ji galėjo nepadaryti ir nė vieno sužalojimo, sutrikdančio sveikatą. Spėliojimais, abejonėmis, prielaidomis apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas. Nors L. K. nurodė, kad G. P. buvo kojomis užlipusi A. K. ant pilvo ir ant jo šokinėjo, tai vėl gi tik vienintelio šio kaltinamojo parodymai, pati gi G. P. to niekada nepripažino. Be to, tokie neteisėti veiksmai kaltinime nei L. K., nei G. P. nėra inkriminuoti.
Įvertinus aukščiau išdėstytą bei atsižvelgus, kad G. P. yra kaltinama A. K. sudavusi smūgius ranka ir kojomis, jos veika iš BK 129 str. 1 d. perkvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d. nustačius, kad ji, suduodama nukentėjusiajam smūgį delnu į veidą bei du kartus įspirdama jam į šoną, sukėlė jam fizinį skausmą.
Nukentėjusiosios B. S. pareikštas 7592,51 Lt (2198,94 €) civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, kurį sudaro iš esmės sūnaus laidojimo bei jo kapavietės sutvarkymo išlaidos, tenkinamas pilnai, nes ieškinys įrodytas pateiktais dokumentais, kaltinamasis jį pripažino, ieškinys realus ir pagrįstas. Turtinę žalą nukentėjusioji patyrė dėl neteisėtų kaltinamojo L. K. veiksmų, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 ir 2 d.).
Nukentėjusiosios pareikštas 100000 Lt (28962 €) civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, kolegijos vertinimu, taip pat tenkinamas pilnai. Iš B. S. parodymų matyti, jog sūnus A. K. buvo vienintelis, kuris gyveno su ja (kiti du vaikai gyvena atskirai), ja rūpinosi ir prisidėjo prie išlaikymo. Kad tarp jų buvo pakankamai tamprus, artimas ryšys matyti iš to, kad motina domėjosi, kur yra ir ką veika sūnus, stengėsi jį įspėti dėl netinkamų draugų, bandė su juo dažnai bendrauti ir su juo susisiekti jam 2014-06-02 išvykus į (duomenys neskelbtini). Sūnaus mirtis, esant tokioms aplinkybėms, neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai stresą, sunkius išgyvenimus, ji patyrė dėl to neigiamas emocijas. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad dėl įvykio nukentėjusiajai pablogėjo ir sveikata. Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala, kuri turėtų būti teisingai atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusioji taip pat patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, todėl jis privalo ją atlyginti. Prašoma priteisti suma atitinka teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, yra teisinga, protinga ir sąžininga kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas 11963,10 Lt (3464,75 €) civilinis ieškinys dėl J. G. gydymo išlaidų taip pat tenkinamas pilnai, nes jis įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Šis ieškinys priteisiamas solidariai iš Ž. A. bei L. K..
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl visų nusikalstamų veikų byloje nėra. Epizode dėl J. G. tyčinio nužudymo, Ž. A. ir L. K. atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio – ši aplinkybė, kolegijos nuomone, neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. To beje neneigė ir patys kaltinamieji. Epizode dėl A. K. nužudymo, L. K. ir G. P. atsakomybę sunkina tai, kad jie taip pat buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas taip pat buvo neabejotinai viena pagrindinių priežasčių ne tik konfliktui, tačiau ir vėliau sekusiam kaltinamųjų smurtui prieš nukentėjusįjį.
Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į jų padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 54, 55, 61 str. Kolegija atsižvelgia į ypač sunkias nusikalstamų veikų pasekmes – nužudyti du žmonės, ir šių pasekmių neįmanoma pataisyti, atkurti ar tinkamai kompensuoti. Kaltinamųjų Ž. A. ir L. K. padaryti nusikaltimai yra labai sunkūs (BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 129 str. 1 d.) ir sunkus (BK 180 str. 2 d.), tokie nusikaltimai sukelia didžiulį pavojų visuomenei. G. P. padarė nesunkų nusikaltimą. Visi nusikaltimai tyčiniai, baigti, savo esme – smurtiniai.
Ž. A. pilnametis, pakaltinamas, iki suėmimo gyveno su tėvais. Jis anksčiau kelis kartus teistas, tame tarpe – ir už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, gyvenamojoje vietoje apibūdinamas labiau neigiamai kaip neturintis pastovaus darbo, pragyvenantis iš atsitiktinių darbų ir tėvų paramos, kaip nepatikimas, konfliktiškas. Šioje byloje jis buvo akivaizdus nusikalstamų veikų iniciatorius ir aktyvus jų vykdytojas, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui. Be to, yra tik jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Įvertinus visa tai, už abi veikas jis baudžiamas laisvės atėmimo bausmėmis, griežtesnėmis nei sankcijose nustatytas šios bausmės vidurkis. Bausmės jam bendrinamos apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį.
L. K. nors dar labai jaunas, tačiau yra pilnametis, pakaltinamas, teisiamas pirmą kartą, daugiau išsamesnių jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Tačiau, jis per palyginus trumpą laiką (per mažiau nei 2 mėnesius) nužudė du žmones, ir akivaizdu, kad iki šių nusikaltimų jį atvedė besaikis girtavimas, neturėjimas jokio rimtesnio užsiėmimo, vengimas dirbti ir gyventi visuomenei naudingą gyvenimą. Be to, jis taip pat baustas administracine tvarka, galima suprasti, kad neturėjo ir jokios pastovesnės gyvenamosios vietos. Visi šie duomenys jį taip pat apibūdina neigiamai. Atsižvelgiama, kad taip pat yra tik jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl už atskiras veikas jis baudžiamas laisvės atėmimo bausmėmis kiek švelnesnėmis, nei sankcijose numatytas šių bausmių vidurkis. Bausmės jam pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 2 d. bendrinamos apėmimo būdu, nes tai idealioji veikų sutaptis. O ši bausmė su bausme pagal BK 129 str. 1 d. bendrinama jas iš dalies sudedant.
G. P. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, pakaltinama, turi tam tikrų sveikatos problemų. Ji turi šeimą, su vyru augina mažametį vaiką, tačiau šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų grupę dėl socialinių įgūdžių stokos. Bausmė jai skiriama įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad nustatyta tik jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Ji baudžiama laisvės apribojimo bausme, skiriant įstatyme numatytus atitinkamus įpareigojimus bei draudimus.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytos laikinas kaltinamųjų nuosavybės teisių apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms jų sąskaitose atitinkamuose bankuose. Realiai matyti, kad kaltinamieji nei jokio kito turto, nei piniginių lėšų bankuose esančiose sąskaitose neturi, todėl toliau taikyti šią priemonę, nežiūrint į tai, kad Ž. A. ir L. K. reikės atlyginti priteistus ieškinius, nėra jokios prasmės. Toliau taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. P. nėra įstatyminio pagrindo. Todėl, šios priemonės naikinamos.
Įvertinus tai, kad kaltinamieji neturi realaus savarankiško turto ir pajamų, reikės atlyginti pakankamai didelius civilinius ieškinius, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamiesiems skirto jiems būtinų gynėjų dalyvavimo šiame procese iš jų neišieškomos (BPK 106 str. 2 d.).
Iš kaltinamųjų Ž. A. ir L. K. išieškoma po 25,29 Lt (7,32 €) proceso išlaidų, kurias sudaro teismo medicinos specialisto S. F. kelionės išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teisėjų kolegija
NUSPRENDĖ:
Ž. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 2 d. ir jį nubausti :
- pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. – laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;
- pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Pagal BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. birželio 18 d. Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.
L. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 2 d. 9 p., 129 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. ir jį nubausti :
- pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. – laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų;
- pagal BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;
- pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trims) metams.
Pagal BK 63 str. 2, 4 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus jas apimant (BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 2 d.) ir iš dalies sudedant (BK 129 str. 1 d.), skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 18 (aštuoniolikai) metų.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo 2014-06-05. Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.
G. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 140 str. 1 d. ir nubausti ją laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, uždraudžiant jai šios bausmės vykdymo metu lankytis vietose, kuriose yra girtaujama ar vartojamos narkotinės medžiagos, bei įpareigojant tuo pačiu laikotarpiu būti savo namuose nuo 23 iki 7 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomąsias priemones : rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistas. Įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.
Į laisvės apribojimo bausmės laiką jai įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2014-06-05 iki 2014-09-05, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo bausmės dienoms (BK 65 str. 1 d. 1 p., 66 str.).
Priteisti iš Ž. A. ir L. K. Panevėžio teritorinei ligonių kasai žalai atlyginti solidariai 3464,75 € (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt keturis, 75 Euro).
Priteisti iš L. K. nukentėjusiajai B. S. 2198,94 € (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis, 94 Euro) turtinei žalai ir 28962 € (dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du Eurus) neturtinei žalai atlyginti.
1) 2014-09-10 prokuroro nutarimu taikytą laikiną Ž. A. nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas, esančios ir įplaukiančias į AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelės sąskaitą (duomenys neskelbtini);
2) 2014-09-10 prokuroro nutarimu taikytą laikiną L. K. nuosavybės teisių apribojimą į jo pinigines lėšas, esančias ir įplaukiančias į AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), Lietuvos banko padalinyje (duomenys neskelbtini) įmokoms priimti atsiskaitomosiose sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);
3) 2014-09-03 prokuroro nutarimu taikytą laikiną G. P. nuosavybės teisių apribojimą į jos pinigines lėšas, esančias ir įplaukiančias į AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Daiktinius įrodymus ir reikšmingus bylai daiktus nuosprendžiui įsiteisėjus :
- (duomenys neskelbtini) AVPK saugojimo patalpoje saugomus kaltinamųjų rūbus ir batus – grąžinti jiems ar jų artimiesiems;
- J. G. asmens sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti VšĮ (duomenys neskelbtini);
- J. G. gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti VšĮ (duomenys neskelbtini).
- likusius daiktus, lyginamuosius pavyzdžius – sunaikinti.
Išieškoti iš Ž. A. ir L. K. valstybei po 7,32 € proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.