Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 21 d. sprendimu (1 t., b. l. 187-197) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo. Teismas vadovavosi CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais, HN 76:2010 21 punktu, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124. Teismas, pasisakydamas dėl kamerų ploto reikalavimų, byloje esančiais įrodymais nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 6 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, kameros plotas – 7,48 kv. m, joje buvo laikomi 4 asmenys, taigi laikant pareiškėją šioje kameroje pažeista jo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. 2011 m. birželio 7 d. pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 142, kurios plotas 7,94 kv. m, ir laikomas iki 2011 m. birželio 14 d. Nors byloje nėra duomenų apie tualetui skirtą plotą minėtoje kameroje, tačiau ir neatėmus jam skiriamo ploto, nepažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų, gali būti laikomi du žmonės. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad du asmenys šioje kameroje buvo laikomi tik vieną dieną – 2011 m. birželio 14 d. Pareiškėjas 2011 m. birželio 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 165, o nuo 2011 m. birželio 16 d. iki 2011 m. birželio 20 d. – kameroje Nr. 129. Šių kamerų plotas – 7,94 kv. m. 2011 m. liepos 11 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 107, kurios plotas – 7,38 kv. m. Neatėmus tualetui skiriamo ploto, minėtose kamerose galėjo būti laikomi tik du asmenys, tačiau buvo laikomi 3-5, taigi laikant pareiškėją šiose kamerose pažeista jo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. 2011 m. liepos 12 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 301, kurios plotas – 8,03 kv. m, ir joje buvo laikomas iki 2011 m. spalio 11 d. Neatėmus tualetui skiriamo ploto, minėtoje kameroje galėjo būti laikomi tik du asmenys. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad du asmenys šioje kameroje buvo laikomi tik 2011 m. liepos 12 d. ryte, 2011 m. liepos 15 d. ryte, nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 5 d., 2011 m. rugpjūčio 6 d. ryte, 2011 m. rugpjūčio 24 d. vakare, 2011 m. rugpjūčio 25 d. ryte, 2011 m. rugsėjo 29 d. bei 2011 m. rugsėjo 30 d. ryte. Pareiškėjas 2011 m. spalio 12 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 254, kurios plotas – 34,71 kv. m, o tualetui skiriamas plotas – 2,5 kv. m, ir joje laikomas nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d., nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2011 m. vasario 20 d. ir nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. balandžio 16 d. Kameroje Nr. 254 asmenims skiriamas plotas yra 32,21 kv. m (34,71 – 2,5). Nepažeidžiant Kalėjimų departamento 2010 m. gegužės 11 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų, minėtoje kameroje gali būti laikomi 8 žmonės. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad 2011 m. spalio 12 d. ryte šioje kameroje buvo laikomi 6 asmenys, o 2011 m. lapkričio 17 d. ryte – 8, visą kitą laikotarpį minėtoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant jo teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Pareiškėjas nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 26 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253, kurios plotas – 34,43 kv. m, o tualetui skiriamas plotas – 2,7 kv. m. Taigi kameroje Nr. 253 asmenims skiriamas plotas yra 31,73 kv. m (34,43 – 2,7), todėl nepažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų, minėtoje kameroje gali būti laikomi 8 žmonės. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad šioje kameroje buvo laikomi 9-11 asmenų, taigi laikant pareiškėją šioje kameroje pažeista jo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. 2012 m. vasario 28 d. bei 2012 m. gegužės 30 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 119, kurios plotas – 7,31 kv. m. Neatėmus tualetui skiriamo ploto, minėtose kamerose galėjo būti laikomi tik du asmenys, tačiau buvo laikomi 5. 2012 m. kovo 27 d. pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, kurios plotas – 7,45 kv. m. Šioje kameroje 2012 m. kovo 27 d. buvo laikomi 6 asmenys, o 2012 m. kovo 28 d. – 5. 2012 m. gegužės 8 d. pareiškėjas kartu su kitais 5 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 120, kurios plotas 7,38 kv. m. Taigi, laikant pareiškėją aptartose kamerose, pažeista jo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Pareiškėjas nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2012 m. kovo 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 269, kurios plotas – 7,68 kv. m. Neatėmus tualetui skiriamo ploto, minėtoje kameroje galėjo būti laikomi tik du asmenys, tačiau du asmenys šioje kameroje buvo laikomi tik 2012 m. kovo 6 d. ryte, 2012 m. kovo 8 d. ir 2012 m. kovo 9 d. ryte. Nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. gegužės 26 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 257, kurios plotas – 34,57 kv. m. Neatėmus tualetui skiriamo ploto, minėtoje kameroje galėjo būti laikomi 9 asmenys, tačiau buvo laikomi 12-17 asmenų. Nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. birželio 11 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 258. Neatėmus tualetui skiriamo ploto, nepažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų, minėtose kamerose gali būti laikomi 9 žmonės, tačiau buvo laikoma nuo 12 iki 18 asmenų. Laikant pareiškėją šiose kamerose, pažeista jo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas, apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas kamerose nepažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų buvo laikomas pakankamai trumpą laiką, lyginant jį su visu pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laiku. Iš viso pareiškėjas skundžiasi dėl laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K 314 dienų, iš jų ploto reikalavimai išlaikyti tik 5 dienas – 2011 m. birželio 14 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. ir 2012 m. kovo 8 d. Teismas, pasisakydamas dėl kamerų apšvietimo, nurodė, kad, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nurodymą, Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012 m. rugsėjo 5 d. atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Buvo vertinta skunde pateikta informacija ir nurodytų aplinkybių atitiktis HN 76:2010. Nors patikrinimas buvo atliktas praėjus pakankamai nemažai laiko nuo pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K pradžios, darytina išvada, kad nustatyti pažeidimai buvo ir pareiškėją laikant nurodytose kamerose, kadangi atsakovas neįrodė, jog tuo metu minėtose kamerose sąlygos atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų skyriaus specialistas 2012 m. rugsėjo 5 d. atliko natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, santykinės drėgmės bei temperatūros matavimus Lukiškių TI-K kamerose Nr. 107, Nr. 110, Nr. 115, Nr. 120, Nr. 129, Nr. 142, Nr. 165, Nr. 269, Nr. 253, Nr. 254, Nr. 257, Nr. 258, Nr. 301 ir Nr. 312. Pagal HN 76:2010 22 ir 23 punktus mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Dirbtinis apšvietimas kameroje Nr. 110 siekė 165 lx ir neatitiko HN 76:2010 reglamentuojamos 200 lx vertės, kitose patikrintose kamerose dirbtinis dieninis apšvietimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Dirbtinis naktinis apšvietimas kamerose Nr. 107, Nr. 115, Nr. 120, Nr. 129, Nr. 253, Nr. 254, Nr. 257 ir Nr. 258 nesiekė HN 76:2010 punkto 23 reikalavimuose nurodytos 10 lx vertės. Lukiškių TI-K kameroje Nr. 312 nustatytas naktinis dirbtinis apšvietimas viršijo reglamentuojamą 20 lx vertę. Lukiškių TI-K kamerose Nr. 110 ir Nr. 165 naktinis dirbtinis apšvietimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Pagal HN 76:2010 22 punktą gyvenamosiose patalpose natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Buvo nustatyta, kad natūralaus apšvietimo koeficientas kamerose Nr. 107, Nr. 110, Nr. 115, Nr. 120, Nr. 165, Nr. 269, Nr. 257, Nr. 258 neatitiko HN 76:2010 reglamentuojamos 0,5 proc. vertės. HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į šią teisės akto nuostatą bei tai, kad natūralios apšvietos padidinimas yra susijęs su rekonstrukcijos darbais, darytina išvada, kad šiuo atveju HN 76:2010 20 punktas neturi būti taikomas. Teismas, įvertinęs nustatytus faktus, padarė išvadą, kad dieninis dirbtinis apšvietimas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 110 neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimo, o naktinis dirbtinis apšvietimas HN 76:2010 23 punkto reikalavimo neatitiko kamerose Nr. 107, 115, 120, 129, 142, 253, 254, 257, 258, 301, 312. Pareiškėjo teiginiai, kad šiose kamerose apšvietimas neatitiko jam keliamų reikalavimų, yra pagrįsti. Teismas, pasisakydamas dėl drėgmės, patalpų ventiliacijos ir remonto būtinybės, nurodė, kad Šiluminės aplinkos matavimų duomenimis patikrintose Lukiškių TI-K kamerose santykinė oro drėgmė svyravo nuo 58 proc. iki 63 proc. Šie rodikliai atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kad laisvės atėmimo vietų oro drėgmė turi būti 35-65 proc. Pažeidimas nebuvo nustatytas. Vilniaus Visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu minėtos Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per atidaromus langus nepažeidžiant HN 76:2010 24 punkto reikalavimo, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjo teiginys apie žiemą užklijuojamus langus nepatvirtintas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė pažymėjo, kad lango užklijavimas yra išskirtinis neilgalaikis atvejis. Kitų duomenų nepateikta, todėl faktas dėl prastos patalpų ventiliacijos taip pat nebuvo nustatytas. Taip pat byloje nenustatytas faktas dėl nuolatinio skersvėjo kamerose. Vadovaujamasi Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovų paaiškinimu dėl skersvėjo susidarymo priežasties nebuvimo, nes kamerų durys sandariai uždaromos, o skersvėjo susidarymui reikalinga oro srauto judėjimo galimybė. Kad remontas Lukiškių TI-K kamerose atliekamas patvirtina byloje esantys darbų atlikimo aktai. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad nuo kamerų sienų ir lubų krenta dažai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro tikrinimo metu nustatyta, kad kamerose Nr. 115, 120, 142, 165, 253, 254, 257, 258, 269, 301 vietomis buvo nutrupėję sienų ir lubų dažai. Pagal HN 76:2010 reikalavimų 62 punktą laisvės atėmimo gyvenamųjų patalpų paprastasis remontas yra atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto atlikimo poreikį ir dažnumą nustato Lukiškių TI-K administracija pagal finansines galimybes. Lukiškių TI-K administracijai nurodyta esant finansinėms galimybėms atlikti paprastąjį remontą Lukiškių TI-K kamerose Nr. 115, Nr. 120, Nr. 142, Nr. 165, Nr. 253, Nr. 254, Nr. 257, Nr. 258, Nr. 269 ir Nr. 301. Pažeidimas nustatomas pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 5 d. tikrinimo metu nustatytą faktą, kad kamerose Nr. 115, 120, 142, 165, 253, 254, 257, 258, 269, 301 vietomis buvo nutrupėję sienų ir lubų dažai. Sienų priežiūra susijusi su paprastojo remonto atlikimo būtinybe. Teismas, pasisakydamas dėl baldų ir patalynės, pažymėjo, kad HN 76:2010 nereglamentuoja patalpų aprūpinimo baldais, baldų dydžio ir matmenų, todėl visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu šios aplinkybės pagrįstai nebuvo vertintos. Patikrinimo metu pareiškėjo teiginiai, kad pagalvės, čiužiniai ir antklodės buvo seni, nešvarūs ir smirdintys, nepasitvirtino. Tikrintose Lukiškių TI-K kamerose esantis miegui skirtas minkštasis inventorius vizualiai atrodė geros būklės ir tinkamas naudoti. Kitų duomenų nepateikta, todėl šis pareiškėjo nurodytas argumentas dėl patalynės netinkamumo miegoti ir pailsėti nenustatytas. Nesudarymas asmeniui sąlygų sėdėti, valgyti prie stalo, susidėti būtinus daiktus yra asmenį žeminantis elgesys, kuris draudžiamas pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnį. Teismas, pasisakydamas dėl naudojimosi dušu, vadovavosi Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalimi. Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, prausimasis duše organizuojamas vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo nuostatomis. Pagal šio aprašo 2 punktą, Lukiškių TI-K yra įrengti du dušai. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1-23 iš dalies buvo pakeistas aprašo 4 punktas ir nustatyta, kad į įstaigą atvykstančių asmenų maudymąsi duše organizuoja budinčiųjų pamainų pareigūnai; dušu suimtieji nuteistieji bei nuteistieji areštu gali naudotis iki 15 minučių. Taigi teisės pareiškėjui kartą per savaitę 15 minučių praustis duše pažeidimas nebuvo nustatytas. Teismas, pasisakydamas dėl laikymo su rūkančiaisiais, vadovavosi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsniu, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1-5 dalimis. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu galėtų būti taikoma Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalies nuostata, jog, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų (pagal galimybes tokiems asmenims sudaroma galimybė būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų). Taigi iš aptartos Tvarkos aprašo nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tokį prašymą būtų teikęs. Negalima patvirtinti ir fakto, kad jis kreipėsi žodžiu, nes pareiškėjas negali nurodyti asmens, į kurį kreipėsi. Nesant pareiškėjo rašytinio prašymo, pareigūnai negalėjo žinoti, kad asmuo yra nerūkantis ir neturėjo įstatymo nustatytos pareigos atskirti pareiškėją nuo rūkančių nuteistųjų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu tikrintose kamerose nebuvo rūkoma. Teismas, pasisakydamas dėl medicininės pagalbos po 2012 m. sausio 5 d. kilusio gaisro nesuteikimo, nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas po gaisro buvo apžiūrėtas, tačiau taip pat nėra ir duomenų, kad pareiškėjui medicininė pagalba buvo reikalinga. Todėl teismas pareiškėjo teiginį dėl medicininės pagalbos po gaisro nesuteikimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K perpildymo, nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyta, jog Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir Komitetas prieš kankinimus) Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Komitetas prieš kankinimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos, prie kurių turi būti priskiriamas užimtumo programų trūkumas, gali būti laikomas nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių. Tai, kad Lukiškių TI-K neorganizuojamas kalinamųjų užimtumas ir net ilgą laiką kalinami asmenys neturi jokios veiklos, atitinka Komiteto prieš kankinimą vertinimus. Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad anksčiau išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, dirbtinio apšvietimo, remonto būtinumo, aprūpinimo būtinais baldais, užimtumo organizavimo. Lukiškių TI-K teiginys, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas, teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal CK 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Iš teismo pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad 2011 m. birželio 7 d. pirminės apžiūros metu nustatyta, jog būdamas laisvėje pareiškėjas turėjo traumų, buvo operuotas, serga hepatitu C, vartoja narkotines medžiagas. Iš byloje esančių asmens sveikatos istorijos kopijų matyti, kad pareiškėjui buvo teikiama reikiama medicininė pagalba, jis buvo gydomas, skirti vaistai. Nors asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatos būklei tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas ar HN 76:2010 reikalavimų (apšvietimo) nesilaikymas, tačiau, teismo nuomone, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą į šias aplinkybes turi būti atsižvelgta. Lukiškių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir tuo sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, priėjo išvadą, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 3 000 Lt. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 600 Lt neturtinės žalos už kiekvieną kalinimo dieną atlyginimo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.