- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-769-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14090-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- O. S., L. B., S. S.
- Ieškovas
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų O. S. ir L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties priimtos dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ negatorinį ieškinį atsakovams O. S., L. B., S. S. dėl iškeldinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovus O. S., L. B., S. S. su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Iškeldino atsakovus O. S., L. B. ir S. S. su visais jiems priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš atsakovų O. S. ir L. B. lygiomis dalimis 75 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Atsakovai pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą už akių. Nurodė, kad teismas neturėjo tenkinti ieškovo prašymo priimti sprendimą už akių, nes atsakovai negalėjo dalyvauti teismo posėdyje nei fiziškai, nei teisiškai. Teismo posėdžio dieną atsakovai neturėjo vizos, suteikiančios teisę jiems būti Lietuvos Respublikoje. Teigė, kad atsakovas O. S. rūpinosi, kad ginčo nuomos sutarties sudarymo faktas būtų įregistruotas VĮ „Registrų centras“, tačiau atsakovo prašymas nebuvo patenkintas. Nuomos sutartis nėra panaikinta ir toliau galioja. Ieškovas, prieš pirkdama butą, turėjo žinoti, kad butas yra išnuomotas, todėl turi prisiimti visas teises ir pareigas, nustatytas nuomos sutartyje. Nurodė, kad bute yra vienintelė atsakovų nepilnametės dukros S. S. gyvenamoji vieta. Pažymėjo, kad apie 2018 m. gruodžio 19 d. teismo posėdį atsakovė L. B. nebuvo tinkamai informuota.
Atsiliepimas
4. Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio data buvo suderinta su atsakovu O. S.. Atsakovas neužsiminė, kad jo viza, leidžianti būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2018 m. gruodžio 19 d. bus pasibaigusi, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų nurodytą aplinkybę. Atsakovui buvo sudarytos galimybės pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, tačiau tokia savo teise jis nepasinaudojo.
5. Pažymėjo, kad ieškovui įrodžius, kad jis yra teisėtas buto savininkas, teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus. Klausimai, susiję su nuomos sutarties galiojimu, teisėtumu ir kt., nebuvo šio teisminio proceso dalykas. Teigė, kad aplinkybę, jog atsakovė L. B. žinojo apie vykstantį teisminį procesą, įrodo tai, kad ji kartu su atsakovu pateikė atsiliepimą į ieškinį, jai ne kartą buvo siųsti teismo šaukimai. Jei atsakovė nesidomėjo vykstančiu teisminiu procesu, neatsiėmė jai siunčiamos korespondencijos, neigiamos pasekmės kyla jai pačiai. Nurodė, kad tai, jog ginčo bute gyvena nepilnametis vaikas, nėra pagrindas atsakovų neiškeldinti. Pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad su šeima nuomojasi kitą butą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi nepriėmė atsakovo O. S. elektroniniu paštu pateiktos VĮ „Registrų centras“ sąskaitos nuotraukos. Netenkino atsakovų O. S., L. B., S. S. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
7. Nurodė, kad atsakovai neginčija sprendime už akių padarytų išvadų, kad ieškovas 2018 m. kovo 16 d. varžytynėse įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu yra buto savininkas, kad 2017 m. birželio 19 d. tarp buvusio buto savininko A. G. ir atsakovo O. S. sudaryta buto nuomos sutartis teisės aktuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota, kad atsakovai iki šiol nėra atlaisvinę nurodyto buto ir tokie jų veiksmai pažeidžia ieškovo, kaip teisėto buto savininko, nuosavybės teises.
8. Pažymėjo, kad tarp A. G. ir atsakovo O. S. sudarytos buto nuomos sutarties galiojimo, teisėtumo, vykdymo klausimai nepatenka į šioje byloje nagrinėjamo ginčo ribas. Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas O. S. galbūt bandė išviešinti nuomos sutarties sudarymo faktą Nekilnojamojo turto registre, yra nereikšminga, atsižvelgiant į tai, kad nuomos faktas nebuvo įregistruotas viešame registre. Pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 15 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas O. S. patvirtino, jog su šeima yra išsinuomojęs kitą butą. Pastebėjo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad jie iš tiesų neturi galimybių įgyvendinti savo vaiko teisės į būstą kitu būdu.
9. Nurodė, kad faktą, kad atsakovai O. S. ir L. B. buvo informuoti apie ieškovės pareikštus reikalavimus, juos pagrindžiančias aplinkybes, patvirtina jų 2018 m. birželio 29 d. pateiktas atsiliepimas į ieškinį, 2018 m. lapkričio 6 d. priešieškinis. Paaiškino, kad atsakovė L. B. į byloje rengtus parengiamuosius teismo posėdžius neatvyko nė karto, nors teismo šaukimai jai buvo ne kartą siųsti jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Atsakovei adresuotas teismo šaukimas į 2018 m. lapkričio 7 d. parengiamąjį teismo posėdį buvo įteiktas atsakovui O. S.. Pažymėjo, kad atsakovui O. S. 2018 m. lapkričio 15 d. buvo žinoma, kad jis, jeigu iš tiesų jo vizos galiojimas baigėsi, neturės teisinių galimybių būti Lietuvos Respublikoje 2018 m. gruodžio 19 d., tačiau teismo apie tai, 2018 m. lapkričio 15 d. derinant kito teismo posėdžio datą, neinformavo. Įrodymų, kad jis rūpinosi, jog laiku gautų naują vizą ir galėtų dalyvauti 2018 m. gruodžio 19 d. parengiamajame teismo posėdyje, atsakovas O. S. nepateikė. Taip pat pastebėjo, kad 2019 m. kovo 1 d. elektroniniame laiške, gautame iš atsakovo elektroninio pašto, nurodoma, jog atsakovas galėjo teisėtai būti Lietuvos Respublikoje iki 2018 m. gruodžio 17 d. Pastebėjo, kad, 2018 m. lapkričio 15 d. derinant kito teismo posėdžio datą, atsakovui buvo pasiūlyta kitą parengiamąjį posėdį paskirti 2018 m. gruodžio 17 d., bet su šia data jis nesutiko.
10. Pastebėjo, kad atsakovams buvo sudarytos galimybės pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu – dėl šios priežasties buvo atidėtas 2018 m. rugsėjo 27 d. parengiamasis teismo posėdis. Žinodami apie galbūt savo ribotas galimybes būti Lietuvos Respublikoje atsakovai turėjo būti rūpestingesni ir pasirūpinti, kad jų interesus galėtų atstovauti teisme įgaliotas asmuo, jeigu jie patys negalėtų dalyvauti teismo posėdyje. Teismas nepritarė atsakovų vertinimui, kad jie į 2018 m. gruodžio 19 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl pateisinamos priežasties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovai O. S., L. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teigė, kad teismas buvo šališkas, turėjo neigiamą, išankstinį nusistatymą atsakovų atžvilgiu. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo tą faktą, jog atsakovų mažametis vaikas S. B. negali Lietuvoje nepertraukiame būti ilgiau nei 90 dienų, todėl atsakovai turėjo palikti Lietuvą ir negalėjo dalyvauti 2018 m. gruodžio 19 d. parengiamajame teismo posėdyje. Pastebėjo, kad vizą, leidžiančią būti Šengeno erdvėje gavo tik nuo 2019 m. sausio 17 d. Paaiškino, kad derinant teismo posėdžio datą minėjo, jog privalės išvykti iš Lietuvos ir gali nesuspėti sugrįžti. Pažymėjo, kad atsakovei L. B. teismo šaukimas įteiktas nebuvo, jai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Nurodė, kad atsakovas O. S. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl nuomos sutarties įregistravimo.
Atsiliepimas
12. Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu prašė atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad nagrinėjant bylą atsakovai nereiškė abejonių dėl galimo teismo šališkumo ir nepasinaudojo teise nušalinti teisėją. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jų teiginius apie tariamą teismo šališkumą, tendencingą įrodymų vertinimą ar priešišką nusistatymą. Pažymėjo, kad atsakovas O. S. sutiko, kad parengiamasis posėdis vyktų 2018 m. gruodžio 19 d. Pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nei vienu žodžiu neužsiminė, kad jo viza, leidžianti būti Lietuvos Respublikos teritorijoje 2018 m. gruodžio 19 d. bus pasibaigusi, ir kad dėl šios priežasties jis privalo išvykti į Ukrainą, lygiai taip pat jis nepateikė ir tai patvirtinančiu įrodymu. Atsakovas neatskleidė teismui informacijos, kad 2018 m. gruodžio 19 d. į teismo posėdį atvykti negalės dėl pasibaigusios vizos. Teigė, kad atsakovų teiginiai apie negalėjimą būti Šengeno erdvėje 2018 m. gruodžio 19 d. vykusio posėdžio metu yra neįrodyti. Pažymėjo, kad atsakovas elgėsi pasyviai, iš anksto suderinus teismo posėdžio datą į teismo posėdį neatvyko, savo interesų atstovavimu nepasirūpino. Nurodė, kad ieškovui, kaip naujam ginčo turto savininkui, buvusio buto savininko A. G. sudaryta nuomos sutartis negalioja, kadangi ji niekada nebuvo įregistruota viešame registre, sutarties neišviešinus ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Ieškovui įrodžius kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos bei tai, kad nuomos sutartis ieškovui jokių teisių ir pareigų nesukelia, teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą už akių ir tenkino ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad visi atsakovų teiginiai apie nuomos sutarties sudarymo teisėtumą, galiojimą jiems ir kt. nėra šio teisminio proceso dalykas, todėl jei jie turi pretenzijų dėl minėtų klausimų, tai turi būti sprendžiama tarp nuomos sutarties šalių. Nurodė, kad teismo šaukimo adresuoto atsakovei L. B. įteikimas atsakovui O. Š., yra laikomas tinkamu procesinio dokumento įteikimu ir atsakovės informavimu apie vyksiantį teismo posėdį. Pažymėjo, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 15 d. vykusiame teismo posėdyje pats nurodė, kad jis su šeima nuomojasi kita butą, kuriame ir gyvena, taigi patvirtino, kad mažametės S. S. interesai yra užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių.
15. Remiantis CPK 285 straipsnio 5 dalimi, 287 straipsniu atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo už akių priėmimą lėmė atsakovų O. S. ir L. B. neatvykimas į 2018 m. gruodžio 19 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, t. y. sprendimas už akių priimtas dėl pasyvaus atsakovų elgesio.
17. Pirmosios instancijos teismas remiantis aplinkybe, kad atsakovai 2018 m. birželio 29 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir 2018 m. lapkričio 6 d. priešieškinį, pagrįstai nustatė, kad atsakovai buvo informuoti apie nagrinėjamą civilinę bylą. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė L. B. nedalyvavo nei viename parengiamajame teismo posėdyje, nedalyvavimo priežasčių nenurodė, nors teismo šaukimai buvo siunčiami jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Pastebėtina, kad atsakovei L. B. siunčiamas šaukimas į 2018 m. lapkričio 7 d. parengiamąjį teismo posėdį buvo įteiktas atsakovui O. S. (CPK 123 straipsnio 3 dalis)., t. y. apie 2018 m. lapkričio 7 d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovė buvo informuota tinkamai. Siunčiamo šaukimo į 2018 m. gruodžio 19 d. atsakovė neatsiėmė per siuntos saugojimo laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės L. B. Lenkijos Respublikos išduotos vizos galiojimo laikas numatytas nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. vasario 23 d. (1 t., b. l. 156). Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad L. B. nepateikė svarių priežasčių, dėl ko ji nesidomėjo civilinės bylos procesu ir kodėl nedalyvavo paskirtame parengiamajame teismo posėdyje.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2018 m. lapkričio 15 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas O. S. sutiko, kad kitas parengiamasis posėdis įvyktų 2018 m. gruodžio 19 d. Iš 2018 m. lapkričio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo (21 min. 00 sek. iki 23 min. 50 sek.) nustatyta, kad teisėjas siūlė teismo posėdį skirti 2018 m. gruodžio 5 d., tačiau atsakovas O. S. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 3 d. išskrenda dėl asmeninių priežasčių, Lietuvoje nebus apie 2 sav., kada tiksliai sugrįš negalėjo pasakyti, nurodė, kad tai priklauso ne nuo jo, o nuo ambasados, minėjo, kad turi laukti ambasados sprendimo. Teismas pasiūlė teismo posėdį skirti 2018 m. gruodžio 17 d. Atsakovas prašė skirti teismo posėdį po 20 dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas O. S., derinant kito parengiamojo teismo posėdžio datą neinformavo teismo, kad 2018 m. gruodžio 19 d. neturės galiojančios vizos, suteikiančios teisę būti Lietuvos Respublikoje ir neturės teisinių galimybių atvykti į paskirtą teismo posėdį. Pažymėtina, kad tinkamu teisių atstovavimu 2018 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje nei vienas iš atsakovų nepasirūpino. Neatvykus į 2018 m. gruodžio 19 d. parengiamąjį teismo posėdį nesant svarbių (pateisinamųjų) priežasčių, galėjo būti priimtas sprendimas už akių, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.
20. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Tarp atsakovo O. S. ir A. G. 2017 m. birželio 19 d. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas O. S. išnuomojo butą nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2020 m. birželio 20 d. Ieškovas 2018 m. kovo 16 d. nurodytą butą įsigijo iš varžytinių.
21. CK 6.579 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre.
22. Atskirajame skunde apeliantai teigia, kad padarė viską, kad 2017 m. birželio 19 d. nuomos sutartis būtų įregistruota VĮ „Registrų centras“ bei, kad su atskiruoju skundu pateikia kreipimosi į VĮ „Registrų centras“ dėl nuomos sutarties įregistravimo originalą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kartu su atskiruoju skundu nebuvo pateiktas jo priedas – kreipimasis į VĮ „Registrų centras“ dėl nuomos sutarties įregistravimo originalas.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aplinkybė, jog atsakovas O. S. galbūt bandė išviešinti nuomos sutarties sudarymo faktą nėra reikšminga, kadangi nuomos sutartis taip ir nebuvo išviešinta. Nuomos sutartis negali būti panaudota prieš ieškovą, kadangi ji nebuvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovas galbūt bandė kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl nuomos sutarties įregistravimo, atsižvelgiant į tai, kad faktas nebuvo įregistruotas, neturi teisinės reikšmės.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 8 punktas nustato, kad vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko gerovei reikalingų sąlygų. Pareigą užtikrinti atsakovės mažametės S. S. teisę į gyvenamąjį būstą privalo jos tėvai. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. 2018 m. lapkričio 15 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas O. S. patvirtino, jog su šeima yra išsinuomojęs kitą butą. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iškeldinus atsakovus iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, nebus pažeistos nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąjį būstą.
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas, pateikdami pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 178, 185, 314 straipsniai) apeliacinės instancijos teismui, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, teigdamas, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, turi pagrįsti tai, jog byla išnagrinėta neobjektyviai, kad teisėjas, išnagrinėjęs šią bylą, buvo ar galėjo būti suinteresuotas jos baigtimi, etc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012). Byloje nėra jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovų argumentai dėl teisėjo šališkumo grindžiami tik prielaida, todėl nepaneigia preziumuojamo nešališkumo principo ir nėra pagrindas daryti išvadai, jog teisėjas subjektyviąja ar objektyviąja prasme buvo šališkas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad nei apeliantų nurodyti argumentai, nei bylos medžiaga nesuponuoja išvados dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo (CPK 64-66 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.