Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-08 · Civilinė byla Nr. 2A-979-601/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-08
Bylos Nr.
2A-979-601/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-09688-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
S. S. S. M.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-979-601/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09688-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3; 77.5; 77.6; 78.2.1; 121.18; 121.21 (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Aistė PetrevičienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Gudynienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. L. ir atsakovo S. S. S. M. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui S. S. S. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir atsakovo S. S. S. M. priešieškinį ieškovei A. L. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikusi institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama neterminuotai apriboti tėvo S. S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), valdžią sūnaus S. S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, ir priteisti sūnui I. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Lt periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnaus pilnametystės. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 30 d. nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sūnaus S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo gyvenamąją vietą paliko su ieškove. Santuoka iširimo dėl atsakovo psichologinio ir fizinio smurto. Atsakovas nevykdė savo kaip tėvo pareigų, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu (t. 1, b. l. 21-23)

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė (t. 1, b. l. 126-130).

1. Nustatyti tokią su sūnumi S. S. M. bendravimo tvarką:

– atsakovas bendrauja su sūnumi, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antros savaitės visam savaitgaliui su nakvyne, dėl tikslaus laiko ir vietos įspėjant ieškovę prieš dvi dienas; bei paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antros kitos savaitės pirmadieniais nuo 17 val. iki 20 val. bei visą dieną šeštadieniais;

– atsakovas bendrauja su sūnumi dvi savaites kasmetinių atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėdamas atsakovę prieš mėnesį.

2. Nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi I. L., gim. (duomenys neskelbtini) , tvarką:

- pirmus keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovui bendraujant su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalio vieną dieną (šeštadienį arba sekmadienį) dvi valandas, dalyvaujant motinai; bendravimui vykstant ne vaiko gyvenamojoje vietoje; dėl tikslaus laiko ir vietos įspėjant atsakovę prieš dvi dienas,

- pradedant penktuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kol sūnus bus dvejų metų amžiaus atsakovui bendraujant su sūnumi, kiekvieną mėnesio savaitgalio vieną dieną (šeštadienį arba sekmadienį) tris valandas, dalyvaujant motinai; bendravimas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje; dėl tikslaus laiko ir vietos įspėjant atsakovę prieš dvi dienas;

- pradedant sūnaus antruoju gimtadieniu atsakovas bendrauja su sūnumi, nedalyvaujant jo motinai, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio savaitgalio vieną dieną (šeštadienį arba sekmadienį) keturioms valandoms; dėl tikslaus laiko ir vietos įspėjant atsakovę prieš dvi dienas;

- pradedant sūnaus trečiuoju gimtadieniu atsakovas bendrauja su sūnumi, nedalyvaujant jo motinai, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antros savaitės visam savaitgaliui, su nakvyne, dėl tikslaus laiko ir vietos įspėjant atsakovę prieš dvi dienas; bei paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antros kitos savaitės pirmadieniais nuo 17 val. iki 20 val. bei visą dieną šeštadieniais;

- pradedant sūnaus trečiuoju gimtadieniu atsakovas bendrauja su sūnumi, nedalyvaujant jo motinai, dvi savaites kasmetinių atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėdamas atsakovę prieš mėnesį.

Motyvuose nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie antrą sūnų I. L.. Nutraukus santuoką dėl blogų santykių su S. motina, bandymai susitikti su sūnumi buvo nesėkmingi.

II. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies (t. 2, b.l. 67-81).

- Atskyrė S. S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo tėvo S. S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini) , asmens kodas nesuteiktas.

- Nustatė I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

- Priteisė iš atsakovo S. S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas nesuteiktas, išlaikymą nepilnamečiam sūnui I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-12-10 iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

- Priteisė iš atsakovo S. S. S. M., (duomenys neskelbtini), asmens kodas nesuteiktas, nepilnamečiam sūnui I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 1 750 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2012-12-09.

- Paskyrė ieškovę A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja.

- Nustatė S. S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas nesuteiktas, bendravimo su sūnumis S. S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. S. S. S. M. bendrauja su sūnumis S. S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 2 valandas antrą ir ketvirtą mėnesio ketvirtadienį (t. y. du kartus per mėnesį), dalyvaujant socialiniam darbuotojui, psichologui ar kitam vaiko teisių apsaugos specialistui.

2. Atsakovui S. S. S. M. neleidžiama be rašytinio ieškovės A. L. sutikimo išvežti S. S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

- Pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui užtikrinti susitikimo vietai tinkamas patalpas ir socialinio darbuotojo ar kito specialisto dalyvavimą susitikimuose.

- Sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

- Priteisė iš atsakovo S. S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas nesuteiktas, ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

- Priteisė iš atsakovo S. S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas nesuteiktas, valstybės naudai 204 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas (duomenys neskelbtini)) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teismas nurodė, kad tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei, atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas – ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas, tačiau spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius. Nurodė, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus. Nagrinėjamoje byloje teismas vertino, kad nepilnamečių vaikų S. S. M. ir I. L. identitetas turėtų būti formuojamas tiek lietuviškame, tiek arabiškame kontekste, jų teisė į įvairiapusio identiteto formavimą neturi būti pažeidžiama. Tėvų charakteristikos negali būti laikomos pagrindais, savaime galinčiais nulemti tėvų valdžios apribojimą, būtina nustatyti ryšį tarp šių charakteristikų ir konkrečių vaiko teisių pažeidimų, pasireiškiančių CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytomis formomis. Teismas laikė, kad nors byloje yra duomenų, patvirtinančių atsakovo konfliktišką charakterį, grubias manieras, alkoholinių gėrimų vartojimą, tačiau nėra pateikta jokių duomenų, kad šios atsakovo charakteristikos turėtų reikšmės jo nepilnamečių vaikų S. S. M. ir I. L. raidai, vystymuisi. Teismas sprendė, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog atsakovo elgesys yra amoralus, nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais ar vienu iš jų būtų elgęsis žiauriai, nėra pateikta objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovas ir prieš atsakovę būtų naudojęs smurtą. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovas darė ar daro ypatingą žalą vaikų raidai ar visiškai jais nesirūpina. Teismas pažymėjo, kad priešingai, atsakovas aktyviai siekia bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, o tuo tarpu ieškovė sąmoningai trukdė sūnui S. S. M. išlaikyti emocinį ryšį su atsakovu, o sūnaus I. gimimą nuo atsakovo nuslėpė. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė CK 3.180 straipsnyje nurodytų tėvų valdžios apribojimo sąlygų, kadangi nenustatyta, kad atsakovas daro neigiamą ar žalingą įtaką vaikams ar būtų kitos sąlygos neterminuotai apriboti atsakovo (kaip tėvo) valdžią. Teismas nurodė, kad liudytojos D. L. parodymai iš esmės nepatvirtina įstatyme numatytų sąlygų, dėl ko būtų galima apriboti tėvo valdžią sūnų atžvilgiu. Liudytoja yra ieškovės motina ir savo parodymais tik patvirtino šalių tarpusavio konfliktinius santykius faktiškai dar jiems gyvenant santuokoje, tačiau nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kad atsakovas būtų žiauriai elgęsis su vaikais. Teismas nustatė, kad iš atsakovo sūnui S. yra priteistas išlaikymas, tačiau išlaikymo sūnui atsakovas neteikia, tačiau sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, nesudaro pagrindo nei laikinai, nei neterminuotai apriboti jo kaip tėvo valdžią. Pažymėjo, kad atsakovas nedirba, todėl negali tinkamai pasirūpinti gyvenamuoju būstu ir tenkinti savo bei nepilnamečių vaikų poreikių. Teismas vertino, kad atsakovui, nesant ES piliečiu ir norint įsidarbinti Lietuvoje, reikalingas leidimas. Tol, kol neišspręstas atsakovo prieglobsčio klausimas, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikams dėl savo kaltės. Teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog atsakovas vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku. Nesant pagrindo išvadai, jog atsakovas būtent dėl savo kaltės, o ne dėl objektyvių aplinkybių, neatlieka tėvo pareigų – neaugina sūnų, negalimas ieškinio reikalavimo apriboti neterminuotai tėvo valdžią tenkinimas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes sprendė, kad nepilnamečių tėvui negalint gauti pajamų, neturint nuolatinės gyvenamosios vietos, dėl jo abejotinų galimybių likti gyventi Lietuvoje, yra pagrindas atskirti S. S. M. ir I. L. nuo tėvo S. S. S. M.. Nors šalys reikalavimo dėl I. L. nereiškė, tačiau teismas vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi sprendė, kad I. L. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. L., kadangi toks – nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina – geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismas pasisakė, kad nustačius tokią bendravimo tvarką, kokios prašo atsakovas, tai galėtų lemti vaikų išvežimą į Egiptą ir ryšių su artimiausiais, juos visą gyvenimą globojusiais asmenimis, nutraukimą. Teismas sprendė, kad atsakovas nevisiškai suvokia mažamečių vaikų poreikius (kokiu būdu spręs vaikų maitinimo, sveikatos ir kitus fiziologinių vaikų poreikių tenkinimo klausimus, vaikams leidžiant laiką su atsakovu), todėl darė išvadą, kad šiuo metu atsakovas nėra tinkamai pasiruošęs bendrauti su vaikais vienas. Dėl nurodytų priežasčių, jo tėvystės įgūdžių stokos ir kalbos barjero, teismas sprendė, kad yra pagrindas šiuo metu atsakovui nustatyti tik minimalią bendravimo su vaikais tvarką, t. y. atsakovas su nepilnamečiais vaikais S. S. M. ir I. L. bendrauja po 2 valandas antrą ir ketvirtą mėnesio ketvirtadienį, dalyvaujant socialiniam darbuotojui, psichologui ar kitam vaiko teisių apsaugos specialistui. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pavesta organizuoti atsakovo susitikimus su vaikais, užtikrinant susitikimo vietai tinkamas patalpas ir socialinio darbuotojo ar kito specialisto dalyvavimą susitikimuose. Teismas atsakovui uždraudė be rašytinio ieškovės sutikimo išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Nurodė, kad ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui bendrauti su vaikais, pažymėjo, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais tik teismo nustatytu metu ir tvarka. Dėl nepilnamečio vaiko I. L. išlaikymo teismas nurodė, kad atsakovui išlieka pareiga išlaikyti savo vaikus ir atskyrus vaiką nuo tėvo. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti vaiko I. L. poreikiai pagrįsti ir atitinka jo amžių ir dėl jo amžiaus didėja, todėl iš atsakovo priteisė po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-12-10. Teismas iš atsakovo priteisė 1 750 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2012-12-09, atsižvelgdamas į tai, kad I. L. poreikiai nurodytu laikotarpiu buvo mažesni, t. y. po 250 Lt kas mėnesį.

III. Apeliacinio skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Ieškovė (apeliantė) A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį, kuria taikytas tėvo atskyrimas nuo vaikų, kuria nustatyta tėvo bendravimo tvarka su vaikais, kuria atmestas ieškinys dėl tėvystės teisės ribojimo ir priimti sprendimą neterminuotai apribojant tėvo S. S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), valdžią sūnaus S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus I. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 88-91).

Motyvuose nurodė:

1. Priimdamas sprendimą teismas grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kurios turėjo įtakos netinkamam materialinės teisės normų aiškinimui ir taikymui, t. y. teismas nepagrįstai netaikė CK 1.80 straipsnio, o taikė CK 1.79 straipsnį. Teismas padarė išvadas, kurios yra priešingos byloje esantiems oficialiems rašytiniams įrodymams ir nustatytiems faktams, sprendimas nepakankamai motyvuotas, neišdėstytas daugelio įrodymų teisinis vertinimas, įrodymų bei faktų teisinė analizė, tačiau didžiuma tik konstatuojamos išvados.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas privalėjo taikyti CPK 18 straipsnį ir visa apimtimi vadovautis įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš santuokos nutraukimo civilinės bylos, nes sprendimas buvo priimtas dėl tų pačių šalių ir buvo išnagrinėti labai aktualūs šiai civilinei bylai klausimai (kuriame užfiksuota, kad sutuoktinis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas).

3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nėra įrodymų apie amoralų atsakovo elgesį. Tokia išvada šališka atsakovo naudai ir padaryta ignoruojant byloje nustatytas aplinkybes. Teismas ignoravo oficialius įrodymus – atsakovą charakterizuojančią medžiagą iš Pabradės URC, nevertino Migracijos departamento pateiktos informacijos, aplinkybės, kad atsakovas buvo sulaikytas, o vėliau jam buvo taikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kas rodo jo pavojingumą. Taip pat nevertino, kad ieškovė dėl atsakovo elgesio buvo kreipusis į Moterų krizių centrą.

4. Byloje atsakovas nenurodo, kad negali grįžti į Egiptą dėl jam kylančios grėsmės, persekiojimo, kad negali grįžti ir uždirbti pinigų vaikų išlaikymui. Teismas nepagrįstai pateisina atsakovo nedarbą, yra šališkas atsakovo naudai, nepagrįstai negynė motinos bei nepilnamečių vaikų interesų. Taip pat teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas iki šiol negalėjo įsidarbinti. Atsakovas neturi pajamų šaltinio Lietuvoje, tačiau nesiekia dirbti namuose Kaire.

5. Teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino fakto, kad jau skyrybų byloje iš atsakovo buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Taip pat neįvertino nustatyto fakto, kad tėvas nei gera valia, nei pagal teismo sprendimą iki šiol nėra teikęs jokio išlaikymo sūnui, tokiu būdu jis elgėsi amoraliai, buvo abejingas dėl vaikų būtinųjų poreikių tenkinimo. Nepagrįstai pateisino išlaikymo neteikimo pareigos nevykdymą.

6. Teismas nepagrįstai kaltina A. L. trukdžius tėvui bendrauti su sūnumi, tačiau visiškai neįvertino, kad su savo sūnumi tėvas jokiu būdu nebendrauja daugiau nei metus laiko dėl savo neteisėtų veiksmų. Susitikimo su vaiku metu tėvas siekė aiškintis santykius su ieškove, po susitikimo vaikas būna suirzęs ir jautrus. Teismas neįvertino aplinkybių, kad sūnus mažas, tėvo netinkamas elgesys jo akivaizdoje nuolat gąsdino, darė ypatingą žalą sūnaus vystimuisi, augimui, fizinei ir psichinei sveikatai.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas neįvertino, kad atsakovas tik formaliai siekia pasiimti sūnų, bendrauti, kai neturi leidimo gyventi Lietuvoje, neturi net nuomojamojo būsto, neturi savo nuolatinių pajamų, nemoka net elementariai susikalbėti. Visiškai neįvertino ir nesivadovavo nustatyta aplinkybe, kad tėvas piktnaudžiauja tėvų valdžia, vengia atlikti savo pareigą auklėti sūnų, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu bei nesirūpina sūnumi.

Šalies argumentai

Apeliantas (atsakovas) S. S. S. M. apeliaciniu skundu prašo (t. 2, b. l. 88-91) :

- Panaikinti 2012-12-31 Kauno apylinkės teismo sprendimą civ. b. Nr. 2-13587-918/2012 toje dalyje, kurioje nuspręsta atskirti S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo tėvo S. S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir pilnai atmesti ieškovės ieškinį šioje dalyje dėl reikalavimo taikyti neterminuotą tėvo valdžios ribojimą.

- Pakeisti 2012-12-31 Kauno apylinkės teismo sprendimą civ. b. Nr. 2-13587-918/2012 toje dalyje, kurioje nuspręsta priteisti išlaikymą I. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-12-10 iki jo pilnametystės, ir priteisti iš S. S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus I. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-12-10 iki jo pilnametystės.

- Panaikinti 2012-12-31 Kauno apylinkės teismo sprendimą civ. b. Nr. 2-13587-918/2012 toje dalyje, kurioje nuspręsta priteisti 1750 Lt I. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo sūnaus gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki reikalavimo pareiškimo teisme (2012-12-09) ir pilnai atmesti ieškovės ieškinį šioje dalyje.

- Pakeisti 2012-12-31 Kauno apylinkės teismo sprendimą civ. b. Nr. 2-13587-918/2012 toje dalyje, kurioje nustatyta S. S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka po 2 valandas antrą ir ketvirtą mėnesio ketvirtadienį (t.y. du kartus per mėnesį), dalyvaujant socialiniam darbuotojui, psichologui ar kitam vaiko teisių apsaugos specialistui ir nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kokia nurodyta priešieškinyje.

- Panaikinti 2012-12-31 Kauno apylinkės teismo sprendimą civ. b. Nr. 2-13587-918/2012 toje dalyje, kurioje nuspręsta atsakovui S. S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), neleisti be rašytinio ieškovės A. L. sutikimo išvežti S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. L., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Motyvuose nurodė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas nepagrįstai taikė vaikų atskyrimą nuo atsakovo, t. y. nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kad atsakovas negali gauti pajamų, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jo abejotinos galimybės likti gyventi Lietuvoje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su jų motina, jo išvardytos aplinkybės galėtų būti vertinamos tik bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo kontekste, bet nesudaro pagrindo taikyti vaikų atskyrimą nuo vieno iš tėvų.

2. Teismas, nustatydamas minimalią bendravimo tvarką, neteisingai vertino aplinkybes ir pažeidė vaiko teisę turėti, pažinti ir žinoti abudu iš tėvų. Teismo tikslas turi būti – atstatyti atsakovo ir vaikų emocinius, psichologinius tėvų ir sūnų ryšius, o tokia reta, minimali bendravimo tvarka visą laiką, be numatyto bendravimo dažnumo didėjimo, nesuteikiant ateityje galimybės bendrauti betarpiškai be psichologų ar socialinių darbuotojų, šio tikslo nepadės pasiekti.

3. Teismas neteisingai vertino atsakovo turimą gyvenamąją vietą pagal žodinę panaudos sutartį, nevertino aplinkybės, kad bendravimas su vaikais gali vykti nebūtinai gyvenamojoje vietoje, o žaidimų aikštelėje, muziejuose, parkuose, pas draugus, išvykus kus prie jūros - išsinuomavus gyvenamąją vietą ir pan.

4. Teismo nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti maksimalaus bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo žalą (konkrečiai neįvardyta, kokiomis aplinkybėmis remiantis nustatyta tik minimali bendravimo tvarka) ir kokioms konkrečiai aplinkybėms atsakovo gyvenime pasikeitus būtų galima kreiptis dėl dažnesnės bendravimo tvarkos nustatymo.

5. Teismo uždraudimas atsakovui išsivežti nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos savaime neteisingas ir netikslingas. Teismas, taikydamas vaikų atskyrimą, jau savaime uždraudė atsakovui gyventi su vaikais ir pasiimti juos iš trečiųjų asmenų. Toks draudimas pažeidžia LR CK 3.161 str. 3 d. ir 3.176 str. įtvirtintas vaikų artimųjų iš atsakovo pusės teises bendrauti, matytis, pažinti anūkus, o vaikams teisę į šeimos ryšius, teisę pažinti, žinoti savo gimines iš tėvo, pusės. Taip pat pažeidžia vaikų teisę į identiškumą. Priimdamas šį draudimą teismas pakankamai neatsižvelgė, kad šioje konkrečioje byloje ginčas kilęs tarp tėvų, kurie yra skirtingų tautų ir kultūrų atstovai, dėl jų vaikų, kurių tautybė yra maišyta.

6. Teismas, priteisdamas vaikui I. L. išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį, neteisingai įvertino vaiko poreikius, turėjo vadovautis esamais vaiko poreikiais, o ne preziumuoti būsimus, kadangi ieškovė visada, pasikeitus vaiko poreikiams, gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė vaikui perka ekologiškas, tuo pačiu ir brangesnes. Pasirinkdama brangesnius produktus, kai galima jų gauti pigiau, ieškovė turėtų sau prisiimti ir jų įsigijimo kainą bei ta dalimi sūnaus poreikiams reikalingą išlaikymo sumą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas, priteisdamas išlaikymo dydį vaikui po 350 Lt, neatsižvelgė į atsakovo faktinę materialinę padėtį, t. y. atsakovas neturi pajamų šaltinių ir realiai negali jų gauti. Lietuvoje turint prieglobsčio prašytojo statusą atsakovui uždrausta įsidarbinti. Grįžus dirbti į Egiptą prarastų galimybę bendrauti su vaikais. Teismas turėjo ieškovei paskirti didesnį sūnaus išlaikymo dalį.

8. Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą 1 750 Lt sumą teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė apie nėštumą ir apie gimusį sūnų atsakovui net nepranešė, tokiais konkliudentiniais veiksmais pati atsisakė atsakovo teiktino išlaikymo nuo sūnaus gimimo iki reikalavimo pareiškimo teisme dienos. Jeigu atsakovas būtų žinojęs apie jaunesnįjį sūnų anksčiau ir būtų galėjęs, būtų prisidėjęs prie sūnaus I. L. išlaikymo.

Atsiliepimas

Ieškovė A. L. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jos apeliacinį skundą. Motyvuose nurodė iš esmės tokias pačias kaip ieškinyje ir apeliaciniame skunde faktines bei juridines aplinkybes. Taip pat nurodė, kad atsakovas nepagrįstai prašo nustatyti maksimalią bendravimo su vaikais tvarką, kadangi bylos duomenys patvirtina netinkamą jo elgesį ir negalėjimą pasirūpinti vaikais esant vienumoje. Atsakovas su vaikais siekia bendrauti tik dėl to, kad kaip įrodymą pateiktų administraciniam teismui, tikintis sulaukti sprendimo dėl galimybės gyventi Lietuvoje. Teismas turi duomenis, patvirtinančius vaikų tėvo neigiamą asmenybę. Tai, kad atsakovas buvo sulaikytas, suimtas, o vėliau ir nuteistas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai yra objektyvios priežastys, dėl kurių tėvas negalėjo matytis ir negali būti pagrindas apkaltinti ieškovę neatvežus vaikų į Tardymo izoliatorių ar Užsieniečių registracijos centrą. Skyrybų byloje atsakovas su priteistu vaikui išlaikymo dydžiu sutiko, kas rodo, kad jis turi pajamų. Koks išlaikymas būtų ne per didelis atsakovas nenurodo, priteistas 350 Lt išlaikymo dydis neprieštarauja įstatymui ir teismų praktikai (t. 2, b. l. 140-142)

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl tėvo valdžios apribojimo.

Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atskirti atsakovą S. S. S. M. nuo vaikų S. S. M. ir I. L., nes atsakovas neturi pajamų Lietuvoje, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje bei jo galimybės likti Lietuvoje yra abejotinos. Ieškovė (apeliantė) A. L. prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir priimti sprendimą neterminuotai apriboti atsakovo valdžią vaikų atžvilgiu. Atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti teismo sprendimą atskirti jį nuo vaikų ir atmesti ieškovės ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo.

Lietuvos Respublikos CK numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179 str., 3.180 str.). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir t. t. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių, ir priešingai – tėvų valdžios apribojimas taikomas esant kaltei dėl tėviškų pareigų nevykdymo.

EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. J. v. N., 7 August 1996, Reports 1996‑III, p. 1001‑02, § 52; K. v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; P. c. Portugal, Requ?te no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. cituotą P c. Portugal, § 77, S et G c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013).

Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad šis sąrašas yra baigtinis, o bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio neterminuotai apriboti tėvo (atsakovo) valdžią. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta nė viena iš sąlygų, kuri būtu pagrindu riboti tėvo valdžią. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėjo vadovautis Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimu dėl santuokos nutraukimo, kuriame atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, nes jis netinkamai elgėsi šeimoje (naudojo psichologinį ir fizinį smurtą), netinkamai elgėsi sutuoktinės atžvilgiu sūnaus akivaizdoje, nesirūpino šeimos gerove, kas patvirtina jo amoralų elgesį. Teisėjų kolegija šiuos motyvus laiko nepagrįstais, nes: 1) 2012 m. kovo 30 d. teismo sprendime buvo konstatuotas tik atsakovo smurtavimas ieškovės atžvilgiu, o ne vaiko atžvilgiu ar matant vaikui (ką nepagrįstai nurodo apeliantė), 2) 2012 m. kovo 30 d. teismo sprendime nustatytos aplinkybės buvo pagrindas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, tačiau jos nėra pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad atsakovas daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, juo labiau, kai tuo metu vienam vaikui (gim. (duomenys neskelbtini)) nebuvo nei 2 metų, o kitas (gim. (duomenys neskelbtini)) net nebuvo gimęs. Pažymėtina, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad atsakovas būna konfliktiškas ir agresyvus kitų asmenų atžvilgiu (pasipriešino pareigūnams, pažeidinėjo Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles), bet ne vaikų atžvilgiu; byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas netinkamai elgtųsi vaikų atžvilgiu, todėl šios savybės negali būti pagrindu apriboti tėvo valdžią.

Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog atsakovas neteikia išlaikymo savo vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog tėvas nesirūpina vaikais. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas, kaip tėvas, aktyviai siekia įgyvendinti savo pareigas vaikų atžvilgiu (pateikė priešieškinį), t. y. rūpintis jais, bendrauti ir juos auklėti, tačiau būtent ieškovė tam priešinasi (neatveža vaiko į susitikimus su tėvu ir pan.). Atsakovas yra Egipto pilietis, prašantis Lietuvoje politinio prieglobsčio, todėl jis šiuo metu neturi galimybių Lietuvoje legaliai dirbti ir gauti pajamų, turto Lietuvoje neturi, dėl ko negalima teigti, kad jis dėl savo kaltų veiksmų neteikia vaikams išlaikymo.

Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai neapribojo atsakovo tėvo valdžios vaikų atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atskirti vaikus nuo tėvo. Kaip jau minėta, vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tokiais atvejais kartu turi būti dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ir negali gyventi su vaikais, ir 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių reikėtų atskirti vaikus nuo tėvų. Pirmosios instancijos teismo nurodomi šio sprendimo motyvai (atsakovas neturi pajamų Lietuvoje, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje bei jo galimybės likti Lietuvoje yra abejotinos) yra nepagrįsti, neatitinkantys CK 3.179 straipsnio 1 dalies sąlygų. Vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove (atsakovas šių sprendimų neskundė), todėl nėra jokio reikalo spręsti, kur turi gyventi vaikai. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas, teismo sprendimas keistinas, panaikinant šioje dalyje sprendimą ir priimant kitą sprendimą - ieškinį dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo atmesti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Atsakovas (apeliantas) nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo nustatyta minimali bendravimo su vaikais tvarka, t. y.: 1) S. S. S. M. bendrauja su sūnumis S. S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 2 valandas antrą ir ketvirtą mėnesio ketvirtadienį (t. y. du kartus per mėnesį), dalyvaujant socialiniam darbuotojui, psichologui ar kitam vaiko teisių apsaugos specialistui; 2) atsakovui S. S. S. M. neleidžiama be rašytinio ieškovės A. L. sutikimo išvežti S. S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta minimalia atsakovo bendravimo su vaikais tvarka ir su sprendime išdėstytais motyvais. Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, kad minimalios bendravimo su tėvu tvarkos nustatymas geriausiai atitiktų mažamečių vaikų interesus (t. 2, b. l. 48-51). Su tokia išvada nėra pagrindo nesutikti, nes iš buvusių susitikimų su vaiku matyti, kad atsakovas neturi bendravimo su vaiku įgūdžių, juos skiria kalbos barjeras, susitikimų metu vaiko kalbos atsakovas nesuprato ir nesistengė suprasti, nėra emocinio ryšio tarp vaikų ir atsakovo (t. 2, b. l. 3-4). Be to, atsakovo maksimaliam bendravimui su vaiku nėra ir objektyvių galimybių, t. y. atsakovas neturi nuolatinių pajamų, neturi darbo, neturi pastovios gyvenamosios vietos, o esanti gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas (vienas kambarys bute, kuriame gyvena daugiau asmenų) nėra tinkama tenkinti dviejų mažamečių vaikų poreikių.

Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad nustatyta bendravimo tvarka nepadės atstatyti jo ir vaikų emocinių, psichologinių ryšių. Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbiausia yra vaikų gerovė. Apeliantas pats pripažįsta, kad tarp jo ir vaikų nėra emocinio ryšio. Vaikai yra labai maži (3 metų ir 1 metų), tėvo nepažįstantys, todėl siekiant užtikrinti būtent šių mažamečių vaikų saugumą ir interesus yra tikslinga nustatyti minimalią bendravimo tvarką, kuri, palaipsniui atstačius tėvo ir vaikų emocinį ryšį, vaikams pripratus prie tėvo ir šiam užtikrinus tinkamas bendravimo su vaikais sąlygas, gali būti pakeista, nustatant intensyvesnį (maksimalų) bendravimą.

Nepagrįstu laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl uždraudimo be ieškovės sutikimo išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tokį draudimą, nes iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas yra agresyvaus, konfliktiško būdo, yra išvežęs sūnų į Vilnių be ieškovės sutikimo (t. 1, b. l. 30) bei bandė pasilikti sūnų Egipte, neleisdamas ieškovei su sūnumi iš ten išvažiuoti, kuri tik Lietuvos Respublikos ambasados Egipte pagalba išvyko iš Egipto (t. 1, b. l. 29). Be to, draudimas be ieškovės sutikimo išsivežti vaiką į užsienį, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo tenkinti.

Dėl išlaikymo priteisimo I. L..

Nustatyta, kad I. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra apelianto sūnus. Apeliantas yra prašantis politinio prieglobsčio Lietuvoje asmuo, neturintis Lietuvoje nei pajamų, nei turto, apie Egipte galimai esantį apelianto turtą duomenų nėra. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi, gauna 2 246 Lt motinystės pašalpą. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto 1 750 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki 2012 m. gruodžio 9 d. (po 250 Lt į mėnesį, t. y. už 7 mėnesius), o nuo 2012 m. gruodžio 10 d. priteisė po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nutraukus santuoką ir nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu sutuoktiniu, kito sutuoktinio pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad I. poreikiams tenkinti kas mėnesį reikia 700 Lt, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog I. poreikiams tenkinti kas mėnesį reikia 1 000 Lt. Apeliantas nurodo, kad priteisdamas 350 Lt išlaikymą teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį bei į tai, kad ieškovės pajamos didesnės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nagrinėjamu atveju priteistas išlaikymas iš apelianto (350 Lt) yra pakankamai mažas, galintis užtikrinti tik minimalius būtinus vaikui vystytis poreikius, todėl tai, kad apeliantas neturi Lietuvoje pajamų ir turto nėra pagrindas mažinti priteistą išlaikymą.

Nepagrįstu laikytinas apelianto prašymas atmesti ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes ieškovė nepranešė jam apie sūnaus I. gimimą (sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu), todėl jis nežinojo apie pareigą išlaikyti vaiką, o ieškovė tokiais konkliudentiniais veiksmais atsisakė išlaikymo nuo sūnaus gimimo. Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Byloje apeliantas neneigia, kad neteikė sūnui I. išlaikymo nuo jo gimimo, tik nurodo, kad neteikė išlaikymo dėl to, kad nežinojo apie jo gimimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nežinojimas apie gimusį vaiką neatleidžia jo nuo pareigos teikti šiam išlaikymą ir nepanaikina ieškovės teisės reikalauti išlaikymo įsiskolinimo. Pažymėtina, kad išlaikymas yra priteisiamas vaikui, šiuo atveju ginami vaiko interesais, o įstatymas nenumato galimybės ieškovei atsisakyti išlaikymo vaikui nei konkliudentiniais veiksmais, nei kitokiu būdu, todėl ieškovės pareiga imtis visų priemonių, kad šie interesai būtų apginti (vaikas gautų jam priklausantį išlaikymą).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo tenkinti.

Bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas dalyje dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo yra patenkintas (ieškinys šioje dalyje atmestas), o jis iš dalies buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, tai žyminis mokestis (143 Lt) už šį reikalavimą priteistinas iš ieškovės, kuri nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 96 str. 3 d.). Taip pat panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei yra priteista 400 Lt išlaidos už advokatės teisines paslaugas, nes šios išlaidos yra už ieškinio, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, surašymą (t. 1, b. l. 8), o ieškinys šioje dalyje yra atmestas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį, kuria atskirti S. S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo tėvo S. S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas nesuteiktas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo S. S. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas nesuteiktas, ieškovės A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Lt (keturi šimtai Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 143 Lt (šimtą keturiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasVirginija Gudynienė