Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Prienuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji S. A. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) savo reikmėms, iš santaupų pirko ir savo vardu registravo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu važinėjo tik ji. Teisę vairuoti transporto priemones turi. (duomenys neskelbtini) namuose ji viena išgėrė turėtą apie 0,25 litro trauktinės „Žalios devynerios“. Kadangi alkoholis baigėsi, sugalvojo nuvažiuoti iki parduotuvės nusipirkti alkoholio. Jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio, suprato ir žinojo, kad vairuoti negalima, kad kelia riziką sau ir kitiems eismo dalyviams, bet važiuoti reikėjo tik apie pusę kilometro, todėl surizikavo vairuoti neblaivi. Ji namuose buvo su mažamete dukra. Namo kieme, (duomenys neskelbtini), sėdo į jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatve nuvažiavo į gal už 0,5 kilometro esančią parduotuvę nusipirkti alkoholio. Parduotuvėje pirko 0,5 litro talpos butelį trauktinės ir sėdusi į automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve važiavo namo. Įsukant į dešinę, į (duomenys neskelbtini), posūkyje kairiu priekiu savo automobilio sparnu užkliudė priešpriešais važiavusį automobilį, kurio apibūdinti negali, nes neprisimena. Po eismo įvykio nesustojo ir iš karto nuvažiavo į savo kiemą, nes gyvena visai šalia posūkio, praktiškai įvykio vietoje. Įvažiavusi į savo kiemą, ji iš karto išlipo iš automobilio, nuėjo į namą, nusinešė įsigytą butelį trauktinės. Tuo metu į kiemą jau buvo atėjęs nepažįstamas vyras, kuris šaukė. Ji buvo name, bijojo eiti į kiemą. Šis vyras buvo kieme, kai po keleto minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Ji pareigūnams prisipažino, kad vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) apsvaigusi nuo alkoholio, kad gėrė alkoholį maždaug prieš pusę valandos iki eismo įvykio. Po eismo įvykio alkoholio ji nevartojo. Policijos pareigūnai patikrino jos blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Pirmą kartą nustatė 2,78, pakartotinio patikrinimo metu - 2,75 promilių neblaivumą. Su nustatytu neblaivumu ji sutiko. Labai gailisi neblaivi vairavusi automobilį. Niekada nėra bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Prašo automobilį grąžinti, nes jis reikalingas važinėti pilnametei studentei dukrai (b. l. 117–120).

Iš byloje esančio Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjos R. Ignatavičiūtės tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gavus pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), gatvėje, ką tik į pranešėjo automobilį, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja neblaivi, išlipo ir nuėjo į namus, pranešėjas laukia vietoje (pranešime neteisingai nurodyti transporto priemonės numeriai), atvykus į (duomenys neskelbtini), prie namo (duomenys neskelbtini) rastas prie atitvaro stovintis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas K. B. paaiškino, kad važiuojant pastebėjo priešais, nuo miesto centro, atvažiuojantį pilkos spalvos automobilį (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris, automobilis važiavo viduriu gatvės, todėl jis sustojo. (duomenys neskelbtini) nestabdomas atsitrenkė į jo automobilio kairės pusės priekinį kampą ir nuvažiavo. Vyras bėgo paskui automobilį, kuris, įvažiavęs į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, sustojo. Iš vairuotojo vietos išlipo moteris. Vyras paklausė moters, kodėl ji nesustojo po eismo įvykio. Ji nusikeikė, bet nepaaiškino. Akivaizdžiai matė, kad moteris neblaivi. Nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, nuėjo į namą. Tada K. B. paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Asmuo teigė, kad eismo įvykio metu asmenys nenukentėjo, apgadintas jo automobilis (įbrėžtas priekinis ir galinis kairės pusės sparnai, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės slenkstis). Kieme stovėjo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nežymiai įbrėžta kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpuso viršutinė dalis, kairės pusės priekinis sparnas. Namo duris atrakino S. A.. Akivaizdžiai matėsi, kad moteris neblaivi (sklido stiprus alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai, nelogiškai atsakinėjo į klausimus), negalėjo paaiškinti, kodėl nesustojo, nebendravo su automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoju, kodėl negrįžo į įvykio vietą, taip pat nepaaiškino, kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, teigė, kad kaltas apledėjęs kelias. Paklausta, ar ji yra neblaivi, atsakė, kad neblaivi. Paklausta, kur ir kada vartojo alkoholį, teigė, kad išgėrė pusę stiklinės „Žalių devynerių“ grįžusi namo prieš 15 min. Paprašyta parodyti tarą, iš kurios pylė alkoholį, nerodė. Patikrinus blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, pirmu tikrinimu S. A. nustatyta 2,78 promilių, antru - 2,75 promilių neblaivumas. Išsiaiškinti esminių įvykio aplinkybių su moterimi nepavyko. Automobilis (duomenys neskelbtini) paimtas ir saugomas aikštelėje Santaikos g. 31 D, Alytuje (b. l. 12–14).

(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, jog įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), apžiūrėti automobiliai (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–31).

(duomenys neskelbtini) neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. A. neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; S. A. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 15 min., alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810“ Nr. ARFM-0242 (patikros Nr. 1989089), jai 16 val. 48 min. nustatyta 2,78 promilės, o 17 val. 4 min. - 2,75 promilės neblaivumas (b. l. 32).

VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas - S. A., vertė pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį - 1000 Eur (b. l. 35–36, 37).

Liudytojas K. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) link Prienų centro. Ties namu (duomenys neskelbtini) pamatė priešais atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Matė, kad už vairo moteris. Ji važiavo viduriu gatvės, todėl jis sustojo arti dešiniojo krašto, prie pat atitvaro. Tame kelio ruože yra ženklas suteikiantis jam pirmumą, bet jis nusprendė sustoti. Vairuotoja nestabdžiusi atsitrenkė į jo automobilio kairės pusės priekinį ratą. Nuo smūgio ji sustojo, neišlipusi susuko ratus ir greitai nuvažiavo, įsuko į namo kiemą. Jis atbėgo paskui „(duomenys neskelbtini) automobilį prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Kieme stovėjo minėtas automobilis, iš vairuotojo vietos išlipo moteris. Ji atidarė galines už vairuotojo dureles. Iš automobilio išlipo mergaitė. Jis moters paklausė, kodėl ji nuvažiavo iš įvykio vietos. Iš karto pamatė, kad ji neblaivi, sklido alkoholio kvapas, ji svirduliavo, nerišliai kalbėjo. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir laukė pareigūnų (b. l. 57–60).

.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamoji S. A., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį kaltinamajai, būdama neblaivi, jai nustatytas 2,78 promilių neblaivumas. Kaltinamoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi. Ji pripažino, kad įvykio dieną išgėrė 0,25 litro talpos trauktinės „Žalios devynerios“ ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, važiavo iki parduotuvės nusipirkti alkoholio. Grįžtant iš parduotuvės įsukant į dešinę, į (duomenys neskelbtini), posūkyje kairiu priekiu savo automobilio sparnu užkliudė priešpriešais važiavusį automobilį. Po eismo įvykio nesustojo ir iš karto nuvažiavo į savo kiemą. Policijos pareigūnams patikrinus kaltinamosios blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810“ Nr. ARFM-0242 (patikros Nr. 1989089), jai 16 val. 48 min. nustatytas 2,78 promilių, 17 val. 4 min. - 2,75 promilių neblaivumas. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai – liudytojo K. B. parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi S. A. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlo S. A. skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 90 MGL (4 500 Eur) baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 MGL (3 000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuoti S. A. transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 137).

S. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Kaltinamoji neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 143, 145-147).

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, S. A. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajai skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu ir S. A. skirtina galutinė 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę, skirtinos baudos dydį bei tai, kad yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajai nustatomas laikotarpis, per kurį ji privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad S. A. nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdama neblaivi. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga S. A. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi S. A. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,78 promilės etilo alkoholio koncentracija, S. A. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – 3 metai, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo dienos, kai S. A. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

S. A. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios S. A. nebūtų turėjusi galimybės padaryti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. Automobilis, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso S. A.. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 1 580 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl S. A. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu S. A. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinai ((duomenys neskelbtini)) apribota S. A. nuosavybės teisė į jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, laikinas S. A. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,

nusprendžia:

S. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 90 MGL, tai yra 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. A. galutinę bausmę – 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti S. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos – (duomenys neskelbtini).

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones S. A. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną S. A. nuosavybės teisės į jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

S. A. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

5. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.