Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. L. prašymą dėl baudžiamosios bylos peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo ar kitokio teisinės padėties palengvinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuteistasis S. L. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu įsigaliojus BK pakeitimams peržiūrėti baudžiamąją bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę ar palengvinti teisinę padėtį kitokiu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. L. prašymas tenkintinas iš dalies

5. BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis. Taigi, BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

7. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuris lengvina kai kurių nuteistų asmenų teisinę padėtį. Kaip matyti iš S. L. pateikto prašymo turinio, paskirtos bausmės švelninimo ar kitokiu būdu jo teisinės padėties palengvinimo galimybę nuteistasis būtent ir sieja su BK pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2023 m. birželio 1 d.

8. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu S. L. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir pagal 259 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad prašyme nurodytu 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., BK 259 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 2 dalis pakeistos nebuvo, todėl 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 pakeitimai nuteistojo S. L. nurodytų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir bausmei įtakos neturi.

9. BK 199 straipsnio 4 dalies redakcijoje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836, įsigaliojusio nuo 2019 m. sausio 1 d., redakcija), kuri pritaikyta S. L., buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Už šią veiką buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų.

10. Nagrinėjamu atveju yra aktuali Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalis, kuria S. L. nuteistas už narkotinių medžiagų kontrabandą, t. y. S. L. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, išvengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo gabeno (siuntėsi) šias narkotines medžiagas – 49,8488 g kanapių (antžeminių dalių) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Nuo 2023 m. birželio 1 d. baudžiamąją atsakomybę už tokius nuteistojo veiksmus nustato specialus BK 260¹ straipsnis.

11. Naujas BK 260¹ straipsnis įveda baudžiamosios atsakomybės diferenciaciją pagal kontrabandos dalyko kiekį ir tikslo platinti buvimą: pagal seną, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią, BK 199 straipsnio 4 dalies redakciją, baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą nebuvo siejama su kiekiu ir kontrabandos tikslu. BK 260¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

12. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (toliau – ir Rekomendacijos), ir jų nuostatos dėl kanapių (antžeminių dalių) kiekio, laikytino nedideliu (ne daugiau kaip 5 g), dideliu (daugiau kaip 500 g) ir labai dideliu (daugiau kaip 2500 g), nuo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio priėmimo iki šios dienos nesikeitė. Įvertinus tai, kad S. L. nuteistas už narkotinių medžiagų kontrabandą (49,8488 g kanapių (antžeminių dalių) gabenimas (siuntimas) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną), kas pagal minėtas Rekomendacijas viršija nedidelį kiekį, tačiau neviršija didelio kiekio, tokie jo veiksmai nuo 2023 m. birželio 1 d. atitiktų BK 260¹ straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kaip jau minėta, BK 260¹ straipsnio 2 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės atėmimas iki ketverių metų, o veikos padarymo metu galiojusio BK 199 straipsnio 4 dalies sankcija numatė vienintelę bausmę – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Šiuo metu BK 260¹ straipsnio 2 dalis yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o veikos padarymo metu galiojusi BK 199 straipsnio 4 dalis buvo priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję pakeitimai švelnina nuteistojo S. L. teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nuteistojo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 199 straipsnio 4 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836, įsigaliojusio nuo 2019 m. sausio 1 d., redakcija) į BK 260¹ straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija).

13. Iš 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio matyti, kad teismas vertino, jog BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės skyrimas S. L. aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Dėl to, teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir skyrė švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, t. y. skyrė 2 metų laisvės apribojimo bausmę, su atitinkamais įpareigojimais. Šiame kontekste pastebėtina, kad ir pagal naująjį reguliavimą BK 260¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje nėra numatytos laisvės apribojimo bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas nepraranda aktualumo. Šiuo atveju apygardos teismas įvertinęs aplinkybę, kad nuteistajam buvo paskirta švelnesnė bausmės rūšis, negu buvo numatyta nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje, ir nors aptariamu atveju yra nustatytas pagrindas nuteistojo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 199 straipsnio 4 dalies į BK 260¹ straipsnio 2 dalį, sprendžia, kad dar labiau švelninti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę –sutrumpinti laisvės apribojimo terminą ar kitokiu būdu palengvinti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pagrindo.

14. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam S. L. paliktina nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams su atitinkamais įpareigojimais ir 98 MGL (4 900 Eur) bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo S. L. prašymą tenkinti iš dalies.

Nuteistojo S. L. nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu, kvalifikuotą pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836, įsigaliojusio nuo 2019 m. sausio 1 d., redakcija), kvalifikuoti pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija).

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu S. L. paskirtą galutinę subendrintą bausmę palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.