Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1250-1007/2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. Š. ieškinys atsakovei V. J., kuriuo, be kita ko, jis teismo prašė pripažinti negaliojančiu (rajono) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (data neskelbtina) gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) bei analogišką įrašą vaiko gimimo liudijimo dalyje dėl skirsnio „Tėvas“, kur įrašyti R. Š., asmens duomenys. Vėliau, ieškovas teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7620-214/2013 patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl nepilnametės dukters S. Š. bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu R. Š..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašo ją palikti nepakeistą. Pats ieškovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog dirbo užsienyje, uždirbdavo apie 2000 Eur per mėnesį, iš internete jo skelbiamų viešų įrašų matyti, jog ieškovo finansinės galimybės yra žymiai didesnės nei atsakovės – atostogauja užsienyje, naudojasi automobiliu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir iš ieškovo R. Š. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui, iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 (MMA) minimalią mėnesio algą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš ieškovo R. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. Š., mokamą po 250 Eur per mėnesį nuo 2019-06-27 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atskirajame skunde ieškovas su priimta nutartimi nesutinka, grįsdamas tuo, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, neatsižvelgė į aplinkybes, kad apelianto turtinė padėtis yra bloga, nes jis neturi nuolatinio darbo (vykdo jo paiešką), neturi jokio savo vardu registruoto turto ir neturi santaupų, tačiau jo šeima turi nepilnametę globotinę, kuriai taip pat reikalingas materialinis išlaikymas. Be to, apelianto nuomone, ieškovė yra dirbanti, gauna pajamas, taip pat ji naudojasi vaiko išlaikymo išmoka, kas reiškia, kad jos pajamos yra pakankamos minimalių vaiko poreikių tenkinimui, tačiau pateikdama ieškinį teismui dėl išlaikymo padidinimo, ji nepateikė duomenų kaip ji uzufrukto teise naudojo lėšas, kurias gaudavo iš vaiko tėvo ir kaip pati iš savo lėšų prisideda prie vaiko išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neturinčius teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog atsakovė yra dirbanti, gauna pajamas, taip pat ji naudojasi vaiko išlaikymo išmoka, kas reiškia, kad jos pajamos yra pakankamos minimalių vaiko poreikių tenkinimui, tačiau pateikdama ieškinį teismui dėl išlaikymo padidinimo, ji nepateikė duomenų kaip ji uzufrukto teise naudojo lėšas, kurias gaudavo iš vaiko tėvo ir kaip pati iš savo lėšų prisideda prie vaiko išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iškelta byla dėl išlaikymo priteisimo patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovo išlaikymo pareigos vykdymo. Ir tai, kad atsakovė yra dirbanti ir gaunanti pajamas, ieškovo neatleidžia nuo pareigos prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Nors ieškovas atskirajame skunde ir teigia, kad jo turtinė padėtis yra bloga, nes jis neturi nuolatinio darbo (vykdo jo paiešką), neturi jokio savo vardu registruoto turto ir neturi santaupų bei ieškovo šeima turi nepilnametę globotinę, kuriai taip pat reikalingas materialinis išlaikymas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios ieškovo pajamos, jo tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir ar bent dalį tokių poreikių ieškovas tenkina geranoriškai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Taigi, taikant šią laikinąją apsaugos priemonę prioritetiškai ginami vaiko interesai, o tai reiškia, kad laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minimaliai mėnesinei algai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu esant 555 Eur, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra daugiau duomenų apie ieškovo turimą turtą bei gaunamas pajamas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, kol nėra išsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaiko poreikių mastas (įvertinant vaiko amžių, būtinuosius ir specialiuosius jo poreikius), kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, pagrįstai vertino, kad 250 Eur laikinas materialinis išlaikymas yra būtinas esminiams nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Kadangi abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir teikti bent pusės minimalios algos dydžio išlaikymą, todėl atsižvelgiant į vaiko poreikiams patenkinti būtiną lėšų sumą (555 Eur), kartu preliminariai įvertinus šalių turtinę padėtį, priteista 250 Eur laikino išlaikymo vaikui suma, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra protinga ir būtina, o pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiam šalių vaikui iki ginčo išsprendimo pabaigos (teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos), buvo paskirta visiškai pagrįstai. Be to, apeliantas nepagrindė, kad pakanka mažesnės laikino išlaikymo sumos, siekiant užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Nors apeliantas teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir jis neišgalėtų mokėti priteisto dydžio laikino išlaikymo, tačiau pažymėtina, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, jis nenurodė ir nepateikė duomenų, kad jo galimybės dirbti būtų apribotos dėl jo sveikatos būklės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apelianto už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, tačiau jų dydį pagrindžiančių įrodymų nepridėjo, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutartį nepakeistą.