Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-162/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-19
Bylos Nr.
2-162/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas (pran.)
Ieškovas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, J. K., B. K.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus miesto 22 biuro
Kategorijos
  • 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-162/2009Procesinio sprendimo kategorija 94.2.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno (pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria nutarta perduoti ieškinio dalį nagrinėti administraciniam teismui, o kitą bylos dalį sustabdyti, civilinėje byloje Nr. 2-3152-431/2008 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, J. K. , B. K. , tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus miesto 22 biuro notarei Juditai Skrodenytei dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies panaikinimo ir dovanojimo sutarties bei žemės sklypo dalių perskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, J. K. , B. K. , prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3368 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. K. “ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,6741 ha ploto (patikslintas plotas – 0,6562 ha) žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai Kriaučiūnų k., Vilniaus m. sav.; pripažinti negaliojančia 2006 m. sausio 25 d. žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 22 notarų biuro notarės J. Skrodenytės, pagal kurią J. K. padovanojo B. K. 2500/6741 dalį (0,25 ha) 0,6741 ha ploto žemės sklypo Kriaučiūnų k., Vilniaus m. sav.; pripažinti negaliojančia 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo dalių perskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 22 notarų biuro notarės J. Skrodenytės, pagal kurią B. K. ir J. K. susitarė, kad B. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2432/6562 dalys, o J. K. – 4128/6562 dalys 0,6562 ha žemės sklypo Kriaučiūnų k., Vilniaus m. sav., ir nustatė kiekvieno bendraturčio naudojamas sklypo dalis; taikyti restituciją, įpareigojant J. K. ir B. K. grąžinti valstybei 0,6562 ha žemės sklypą Kriaučiūnų k., Vilniaus m. sav.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, J. K. , B. K. reikalavimą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3368 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. K. “ dalies dėl nuosavybės teisių atkūrimo, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,6741 ha ploto (patikslintas plotas – 0,6562 ha) žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai Kriaučiūnų k., Vilniaus m. sav. panaikinimo išskyrė į atskirą bylą, suteikė naujai suformuotai bylai Nr. 2-4070-431/2008 ir perdavė pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui; bylos dalį dėl kitų ieškinio reikalavimų sustabdė iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas.

Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3368 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. K. “ dalies panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio ir pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles yra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui, kuris formuoja praktiką nagrinėjant šios kategorijos bylas. Teismo teigimu, kiti ieškinio reikalavimai dėl dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo dalių perskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo yra išvestiniai ir tiesiogiai priklausantys nuo reikalavimo dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3368 dalies panaikinimo – kuris šio ginčo atveju yra dominuojantis – išsprendimo. Teismas, atsižvelgdamas nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad civilinės bylos Nr. 2-3152-431/2008 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, J. K. , B. K. reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3368 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. K. “ dalies panaikinimo išskirtinas į atskirą bylą ir perduotinas pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio dalis dėl individualaus administracinio teisės akto nuosavybės teisių atkūrimo srityje dalies panaikinimo yra priskirtina administraciniam teismui, nepagrįsta. Apelianto nuomone, teismas, nuspręsdamas išskirti reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo į atskirą bylą, netinkamai taikė CPK 136 straipsnio, 26 straipsnio antrosios dalies, 36 straipsnio nuostatas. Apeliantas pažymi, kad CPK 136 straipsnis, reglamentuojantis ieškinio reikalavimų išskyrimą į atskirą civilinę bylą, netaikytinas sprendžiant rūšinio teismingumo klausimus. Be to, nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimų išskyrimas į atskirą bylą prieštarauja proceso ekonomiško, koncentracijos bei bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką principams. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas išsprendė ne tik ieškinio reikalavimų išskyrimo, bet ir bylos priskirtinumo klausimą, ir teismo priimta nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikai, kuri nagrinėjamu atveju yra suformuota ypač aiškiai ir vieningai, nes pripažįstama, kad ginčai, kuriuose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir prašoma taikyti restituciją, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai J. K. ir B. K. prašo atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.

Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškiniu yra prašoma panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3368 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. K. “ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,6741 ha ploto (patikslintas plotas – 0,6562 ha) žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai Kriaučiūnų k., Vilniaus m. sav.; pripažinti negaliojančia 2006 m. sausio 25 d. žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, pagal kurią J. K. padovanojo B. K. 2500/6741 dalį 0,6741 ha ploto žemės sklypo Kriaučiūnų k., Vilniaus m. sav.; pripažinti negaliojančia 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo dalių perskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurią B. K. ir J. K. susitarė, kad B. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2432/6562 dalys, o J. K. – 4128/6562 dalys 0,6562 ha žemės sklypo Kriaučiūnų k., Vilniaus m. sav., ir nustatė kiekvieno bendraturčio naudojamas sklypo dalis; taikyti restituciją, įpareigojant J. K. ir B. K. grąžinti valstybei 0,6562 ha žemės sklypą Kriaučiūnų k., Vilniaus m. sav. Taigi ieškiniu yra ginčijama individualaus pobūdžio administracinio teisės akto nuosavybės teisių atkūrimo srityje dalis, turto perleidimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo sutartys bei prašoma taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinio reikalavimų dalį dėl individualaus pobūdžio administracinio teisės akto nuosavybės teisių atkūrimo srityje dalies panaikinimo, remdamasis tuo, kad minėtas reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme, išskyrė į atskirą bylą ir perdavė ją nagrinėti administraciniam teismui.

CPK 22 straipsnis reglamentuoja civilinių bylų priskirtinumą teismams. Minėtas straipsnis numato, kad teismams CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Tuo tarpu administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad civilinių bylų priskirtinumas teismams – tai bylų visumos priskyrimas civilines bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai. CPK įtvirtintas civilinių bylų priskirtinumo institutas atriboja ne tik visų teismų kompetenciją nuo kitų valstybės institucijų kompetencijos, tačiau skirtas atriboti ir teismų kompetenciją tarp atskirų teismų rūšių vieningoje teismų sistemoje bei tarp atskirų proceso formų bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad bendrosios ir administracinių teismų kompetenciją atriboja bylų priskirtinumo institutas, tuo tarpu klausimas, koks konkrečiai bendrosios kompetencijos teismas turėtų nagrinėti tam tikrą bylą, priskirtiną nagrinėti civilinio proceso tvarka, sprendžiamas pagal bylų teismingumo taisykles.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo pareikšto ieškinio dalies reikalavimų priskirtinumo. Sprendžiant klausimą, ar byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, ar administraciniame teisme, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (CPK 26 str. 2 d.). Dėl to bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio ir, byloje esant skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimams, dominuoja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Ši taisyklė neturi būti taikoma tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai ir vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio dalis dėl individualaus administracinio teisės akto nuosavybės teisių atkūrimo srityje dalies panaikinimo yra priskirtina administraciniam teismui, nepagrįsta. Pagal CPK 36 straipsnio antrąją dalį bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl priskirtinumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurios praktika dėl tokios kategorijos ginčų, kaip nagrinėjama byla, yra suformuota, aiški ir vieninga. Ginčai, kuriuose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir prašoma pripažinti negaliojančiais turto perleidimo sandorius bei prašoma taikyti restituciją, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 str. 2 d.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos prokuratūra v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. spalio 3 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kiti). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl analogiško pobūdžio ginčo, kaip ir nagrinėjama byla, taip pat pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2006 Kretingos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt. bei 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt. Atsižvelgiant į minėtą Specialiosios teisėjų kolegijos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad turto perleidimo sandorių nuosavybės teisių atkūrimo srityje pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo klausimai, kurie yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, šie reikalavimai neišskiriami nuo reikalavimų dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimo ir visi reikalavimai nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme. Dėl nurodytų argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl priskirtinumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme paaiškėja, kad ji yra teisminga kitam bendrosios kompetencijos teismui, teismas, remdamasis CPK 34 straipsnio nuostatomis, turi jam neteismingą civilinę bylą perduoti pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles kitam bendrosios kompetencijos teismui, tačiau CPK normose nenumatyta bendrosios kompetencijos teismui teisė iškeltą, bet nagrinėti civilinio proceso tvarka nepriskirtą, bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Paaiškėjus, kad iškelta byla nepriskirtina bendrosios instancijos teismo kompetencijai, teismas negali pagal analogiją taikyti CPK 34 straipsnio ir šią bylą perduoti administraciniam teismui, nes pagal minėtą normą yra pašalinami teismingumo taisyklių pažeidimai, o ne priskirtinumo. Tokią teisminę praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris išaiškino, kad kai bendrosios kompetencijos teismas negali pats išspręsti bylos iš esmės ir neturi teisės bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui, pagal CPK nustatytą reglamentavimą jis turi teisę bylą užbaigti be teismo sprendimo. Toks bylos užbaigimas neturi užkirsti kelio suinteresuotam asmeniui, nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme. Remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, tokia civilinė byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2007, 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007, 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2007). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė perduoti bylą administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė dalį ieškinio reikalavimų į atskirą bylą ir perdavė ją nagrinėti administraciniam teismui, naikintina ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarties dalis dėl bylos sustabdymo.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjai Artūras DriukasKazys KailiūnasGintaras Pečiulis