- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-2402-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03688-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- V. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal J. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4488-849/2015 pagal J. R. ieškinį atsakovui V. T. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
J. R. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad V. T. yra ieškovės dukros S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas; esant būtinybei, giminystės ryšiui nustatyti paskirti atlikti ekspertizę (DNR tyrimą); nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, uzufrukto teise pavedant jas tvarkyti motinai; priteisti iš atsakovo dukros išlaikymo įsiskolinimą 5400 Eur už 36 mėnesius iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Sprendė, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnių reikalavimų. Pareiškėja nenurodė atsakovo turtinės padėties, nepateikė ją patvirtinančių duomenų. Pareiškėją atstovavo advokatas, kuris turėjo pareigą rinkti įrodymus bei sąžiningai ir kvalifikuotai parengti teismui procesinius dokumentus. Tik pateikus duomenis, kad pareiškėjai atsisakyta pateikti jos advokato prašomus duomenis, teismas galėjo juos išreikalauti pats.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde J. R. teigia, kad su nutartimi nesutinka.
Teismas neįvertino aplinkybės, kad J. R. ir V. T. nėra susituokę, kartu negyvena, todėl ji neturi jokių duomenų apie atsakovo darbą. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsniu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5, 6 straipsniais, 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, Asmenų prašymų nagrinėjimo Fondo administravimo įstaigose taisyklių 46-49 punktais, institucijos negali jai teikti duomenų apie kitą asmenį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) saugo visų draudėjų, apdraustųjų ir socialinio draudimo įmokų gavėjų duomenis, yra atsakinga už teisėtą šių duomenų paskleidimą. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, duomenis apie V. T. turtinę padėtį privalo pateikti pats, arba, jam atsisakius, teismas juos gali gauti savo iniciatyva.
Teismas pažeidė mažametės dukros ir motinos interesus. Ieškinyje ji tinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą ir dalyką, prašė priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Teismas reikalauja daugiapakopės įrodymų rinkimo sistemos, kai šeimos bylų kategorijoje teismas turi teisę būti aktyvus ir pats pareikalauti iš institucijų trūkstamų įrodymų arba įpareigoti atsakovą pačiam pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį. Tai sutaupytų teismo, institucijų bei advokato darbo laiką, būtų išlaikytas bendras bylų koncentruotumo, greito išnagrinėjimo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008.). Teismas šias aplinkybes turi aiškintis neatsižvelgiant į tai, ar šalių interesus byloje atstovauja advokatai, kurie turi padėti savo atstovaujamiesiems surinkti įrodymus, patvirtinančius reikalavimų ar atsikirtimų argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. P. B., bylos Nr. 3K-3-1579/2002).
Prašo panaikinti nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti. Pagal CPK 376 straipsnio 1 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Pagal CPK 179 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo aktyvumas šeimos bylose nereiškia šalies atleidimo nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Apeliantė nepagrįstai suabsoliutina aktyvaus teismo principą civilinėje byloje. Bendra taisyklė, įtvirtinta CPK 199 straipsnio 1 dalyje, numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama, pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo, bei aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Iš ieškinio turinio matyti, jog apeliantė nereiškė pirmosios instancijos teismui reikalavimo išreikalauti rašytinius įrodymus apie V. T. turtinę padėtį, nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl šių duomenų gavimo ir kad iš jų gavo neigiamą atsakymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvardijo ieškinio trūkumus dėl ieškinį pareiškusio asmens nenurodytų aplinkybių apie atsakovo turtinę padėtį ir tai patvirtinančių duomenų, kurie būtini nustatant, ar atsakovas gali teikti vaikui prašomą priteisti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai.
Kita vertus, sutiktina su apeliante, kad apskųstoji nutartis nėra teisinga, nes pažeidžia apeliantės ir jos nepilnametės dukros teisėtus interesus. CPK 2 straipsnis įtvirtina civilinio proceso tikslus ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį, teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Iš atskirajame skunde nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad, netaikant CPK 199 straipsnio 1 dalies nuostatų, apeliantės advokatas duomenų apie V. T. turtinę padėtį negautų. Atsižvelgiant į tai, kad siekiama iškelti byla turi viešąjį interesą (ieškinio dalykas – nepilnamečio vaiko tėvystės nustatymas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymo priteisimas), šalys nėra susituokusios, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl trūkumų šalinimo, netinkamai taikė CPK 7, 8 straipsnių nuostatas, įtvirtinančias proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos principus, be pagrindo nepasinaudojo teise rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Bylos pobūdis įpareigoja teismą būti aktyviam ir materialinių, ir procesinių teisės normų taikymo požiūriu (CPK 376 straipsnis). Tuo vadovaujantis, skundžiama nutartis panaikintina. Ginčo klausimo išsprendimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl ieškinio priėmimo, pirmosios instancijos teismas galėtų pasirinkti dvi alternatyvas: išduoti teismo liudijimą apie ieškinį pateikusio asmens teisę gauti įrodymus, patvirtinančius V. T. turtinę padėtį, kad jie būtų pateikti teismui (CPK 199 straipsnio 4 dalis), arba pasinaudoti VSDFV, VĮ Registrų centro, VĮ „Regitros“ viešojo registro duomenimis šiuos įrodymus gauti savo iniciatyva (CPK 376 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.