Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-12-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1009-392/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-04
Bylos Nr.
2S-1009-392/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Neringa Švedinė
Pareiškėjas
T. J.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VĮ Valstybės turto fondas
Kategorijos
  • 119.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S33-1009/2007Procesinio sprendimo kategorija: 119.11., 119.13.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų: Neringos Švedinės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus r. apylinkės teismo 2007-06-04 nutarties, kuria prašymas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo paliktas nenagrinėtu, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VĮ Valstybės turto fondas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė prašymą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) Pareiškime nurodė, jog pareiškėja nuo 1983 m. dirbo (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje. Minėto ūkio profsąjungos komiteto 1986-11-11 posėdžio protokole Nr.3 įrašyta, jog T. J. nutarta skirti butą. Pagal 2007-02-13 (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą, pareiškėja nuo 1993-08-17 yra įrašyta (duomenys neskelbtini), nuo šios datos minėtu adresu deklaruota ir pareiškėjos gyvenamoji vieta. Nurodė, jog tiesioginių rašytinių įrodymų, kokiu pagrindu pareiškėja konkrečiai pradėjo valdyti butą, nėra išlikę.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neturi savarankiško intereso šioje byloje ir dėl fakto nustatymo neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog minėtas butas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Avižienių seniūnijos balanse neapskaitomas, todėl dėl minimo buto nereiškiama jokių pretenzijų ir sprendimas priimtinas teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės turto fondas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo. Atsiliepime teigiama, jog atsižvelgiant į tai, kad minėtas butas nebuvo privatizuotas, jo niekas neperėmė, konstatuotina, jog butas turėjo būti perduotas visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui, todėl laikytina, jog butas liko valstybės nuosavybėje į kurią pagal LR CK 4.69 str. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybė. Nurodė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų apie tai, kad buto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai ir teisėtai, nėra aišku ar minėtas objektas buvo teisėtai, atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdomas.

Vilniaus r. apylinkės teismas 2007-02-26, 2007-05-09 nutartimis skyrė terminus pareiškimo trūkumams šalinti, nurodant jog trūksta įrodymų. Pareiškėja trūkumus iš dalies pašalino.

2008-06-04 Vilniaus r. apylinkės teismo nutartimi pareiškėjos T. J. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, paliktas nenagrinėtu. Nutartyje nurodoma, jog 2007-05-09 teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo, išvardinti pareiškimo trūkumai nėra visiškai pašalinti. T.y. pareiškėja ir jos atstovė nepateikė teismui įrodymų, jog iš 1983-1990 metų ūkinių knygų išrašų matyti, kad pareiškėja bute (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 1983 metų, bei vedė ūkį; jog pareiškėjai dirbant (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje, išardžius kolūkius, buvo skirtas būtent butas (duomenys neskelbtini). Rėmėsi Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 82 p., kuriame nurodyta, kad ieškovas ieškinyje, pareiškėjas pareiškime, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus.

Šalies argumentai

Pareiškėja T. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo nagrinėjimo klausimą bei pačią civilinę bylą tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. 2004 m. gruo­džio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.51 ,, Dėl Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių įro­di­nė­ji­mą, tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je“ 8.2 p. 1 d. pasakyta, jog ieškovas ieškinyje, pareiškėjas pareiškime, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Tačiau to paties nutarimo 8.2 p. 4 d. paminėta, jog teismas ne­ga­li grą­žin­ti pir­miau iš­var­dy­tų pro­ce­si­nių do­ku­men­tų, rem­da­ma­sis tik įro­dy­mų ne­pa­kan­ka­mu­mu (CPK 115 straips­nio 3 da­lis). Įro­dy­mų pa­kan­ka­mu­mo klau­si­mą teis­mas vi­siš­kai iš­spren­džia, kai iš­ti­ria vi­sus įro­dy­mus teis­mo po­sė­dy­je (CPK 183, 185, 260 straips­niai). Be to, nutartis motyvuojama išimtinai tik pareiškimo įrodymų nepakankamumu, o tai reiškia, jog įrodymai buvo ištirti parengiamojo teismo posėdžio metu, o tai pažeidžia CPK nuostatas, jog įrodymai tiriami tik bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

Byloje nustatyta, jog teismas 2007-03-21 priėmė nagrinėti pareiškėjos T. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (b.l.70). Parengiamojo posėdžio metu teismas konstatavo, jog pareiškimas yra su trūkumais ir skyrė terminą trūkumams šalinti, nurodant, jog pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, jog iš 1983-1990 metų ūkinių knygų išrašų matyti, kad pareiškėja bute (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 1983 metų, bei vedė ūkį; jog pareiškėjai dirbant (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje, išardžius kolūkius, buvo skirtas būtent butas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pateikė teismui Vilniaus apskrities archyvo 2007-05-28 pažymą Nr.(8.12)-V5-2193, kurioje nurodoma, jog archyvo dokumentuose rasta duomenų, jog T. J. minima (duomenys neskelbtini) sodininkystės tarybinio ūkio dokumentuose bei tai, jog minėto ūkio profsąjungos komiteto 1983-04-14 posėdžio protokole Nr.34 įrašyta, jog buvo nutarta T. J. įrašyti į sąrašą gyvenamajam plotui gauti, o 1986-11-11 posėdžio protokole Nr.3 įrašyta, jog T. J. nutarta skirti butą.

Kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmos instancijos teismas nesivadovavo aukščiausiojo teismo formuojama praktika - Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.51 ,, Dėl Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių įro­di­nė­ji­mą, tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je“ 8.2 p. 1 d., 8.2 p. 4 d., kur teigiama, jog teismas ne­ga­li grą­žin­ti ieškinio, pareiškimo, atsiliepimo ar priešieškinio, rem­da­ma­sis tik įro­dy­mų ne­pa­kan­ka­mu­mu (CPK 115 straips­nio 3 da­lis), nes įro­dy­mų pa­kan­ka­mu­mo klau­si­mą teis­mas vi­siš­kai iš­spren­džia, kai iš­ti­ria vi­sus įro­dy­mus teis­mo po­sė­dy­je (CPK 183, 185, 260 straips­niai). Pirmos instancijos teismas nutartyje nurodė, jog pareiškimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, tačiau akivaizdu, jog pareiškimo turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai patvirtina ir tai, jog teismas pareiškimą priėmė nagrinėjimui (b.l.70). Teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėja ,,nepateikė teismui įrodymų, jog (kaip nurodyta pareiškime) iš 1983-1990 metų ūkinių knygų išrašų matyti, kad pareiškėja bute (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 1983 metų, bei vedė ūkį; jog pareiškėjai dirbant (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje, išardžius kolūkius, buvo skirtas būtent butas (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo pareiškimą: ūkinių knygų nuorašus (b.l. 16-24), archyvų pažymas (b.l. 15, 111) ir kitus įrodymus. Klausimas iškilo tik dėl įrodymų pakankamumo ar nepakankamumo - ar pateikti įrodymai įrodo pareiškimo aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str. nurodoma, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Jei šalis neįrodo savo reikalavimo pagrįstumo, yra pagrindas pareiškimo netenkinti, o ne palikti pareiškimą nenagrinėtu.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai yra pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 2 p. kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-06-04 nutartį panaikinti.

Perduoti pareiškėjos T. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Kolegijos pirmininkas TeisėjaiVirginijus KairevičiusNeringa ŠvedinėTatjana Žukauskienė