- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-11
- Bylos Nr.
- I-217-283/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00059-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui
- Pareiškėjas
- P. D.
- Trečiasis asmuo
- B. K.
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
dalyvaujant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams A. K. ir L. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui B. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. D. (toliau - ir pareiškėjas) Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2012 m. kovo 12 d. pateikė skundą (b. l. 2-6), o 2012 m. kovo 26 d. per pašto įstaigą pateikė skundo papildymą (b. l. 53-55). Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi nagrinėjimui buvo priimti šie P. D. skunde ir skundo papildyme suformuluoti reikalavimai: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Utenos žemėtvarkos skyriaus (toliau - ir Utenos skyrius) 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Utenos rajono Pakalnių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto, patvirtinto Utenos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria numatyta ginčo miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Z. K.; 3) įpareigoti atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį tarp P. D. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Gelužio ežero, arba įpareigoti atsakovą minėtą žemės sklypą parduoti P. D. (b. l. 71-74). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi P. D. atskirasis skundas buvo atmestas, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis palikta nepakeista ( b. l.99 -103). Be to, P. D. 2012 m. balandžio 17 d. pateikė skundo papildymą, prašydamas panaikinti Utenos skyriaus 2012-02-09 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į apaugusį medžiais žemės sklypą, esantį tarp pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Pakalnių kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), ir Pagirinio (kitas pavadinimas -Gelužis) ežero (b. l. 105-106). Šis reikalavimas nagrinėjimui buvo priimtas 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (b. l. 176-177).
Pareiškėjas P. D. į teismo posėdį neatvyko, apie jo datą, laiką ir vietą pareiškėjui pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Iš pareiškėjo gautas prašymas administracinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir tenkinti jo reikalavimus (b. l. 190). P. D. savo 2012 m. kovo 9 d. skunde ir 2012 m. kovo 24 d. skundo papildyme nurodė, kad jis Utenos rajone, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdo 1,20 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurio 0,13 ha dalį nuosavybės teisės buvo atkurtos Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau – ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), pakeistu Utenos apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau – ir Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)), o 1,07 ha dalį pareiškėjas privatizavo kaip asmeninio ūkio žemę. Pareiškėjas, pripažinęs, kad iš tuometinio Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus gavęs 2007-01-12 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) apie neteisingai paženklintą perduodamą neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, įtraukiant į jį 0,07 ha ploto mišką, neginčijo Utenos apskrities viršininko ir jo įgaliotų institucijų veiksmų. P. D. teigė, kad tikėjosi, jog ateityje jis galės šį mišku įvardintą sklypą įsigyti privačion nuosavybėn, ir nemanė, kad jis gali būti pripažintas laisva valstybine žeme. Tačiau pareiškėjas 2011-10-27 gavo pranešimą apie nurodyto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ženklinimą Z. K. paveldėtojams. Nesutikdamas su tuo, pareiškėjas 2011-11-02 skundu ir 2011-11-07 skundo papildymu kreipėsi į Utenos rajono žemėtvarkos skyrių, o gavęs pastarojo neigiamą 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) - į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri 2012 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nepatenkino pareiškėjo skundų. P. D. nurodė, kad Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimas nepagrįstas, nes ši institucija rėmėsi tik tuo, kad Z. K., 8-o eiliškumo grupės pretendento, įpėdinė B. K. turėjo teisę pirmiau nei pareiškėjas pasirinkti ginčo sklypą, ir tai, jog pareiškėjas neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad atsakovas neatsižvelgė, jog ginčo sklypas atitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnio 5 dalyje numatytas sąlygas, nesiūlė pareiškėjui pirkti šį miško sklypą, besiribojantį su jo žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Taip pat pareiškėjas teigė, jog apskritai abejotina, ar ginčo sklypas gali būti priskirtas miškui, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje pateikto miško apibrėžimo. Faktą, jog ginčo sklypas nėra miškas, patvirtina ir valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto pateikto 2010 metų Miškų kvartalų žemėlapio, kuriame teritorija prie Gelužio ežero nėra parodyta kaip miško teritorija. Pareiškėjas tvirtino, kad Utenos apskrities viršininkas ir Utenos rajono žemėtvarkos skyrius neišsiaiškino, kokį statusą turi teritorija prie Gelužio ežero. Taip pat pareiškėjas teigė, kad įgyvendinant Pakalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jis, kaip 10-o eiliškumo pretendentas, 1,89 ha ploto žemės sklypą pasirinko tik dėl to, kad jam nebuvo žinoma aplinkybė, jog prie Gelužio ežero esantis ginčo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskirtas laisvai valstybinei žemei. Mano, kad kol nėra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises Z. K., nėra kliūčių iš naujo projektuoti ir tvirtinti Z. K. skirtus sklypus (b. l. 2-6; 53-55). P. D. 2012-04-16 skundo papildyme nurodė, kad jis 2011-12-20 prašymu kreipėsi į Utenos skyrių, nurodydamas, kad, paaiškėjus aplinkybei, jog ginčo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra priskiriamas miškui, nebeliko kliūčių į jį atkurti pareiškėjui nuosavybės teises. Todėl Utenos skyrius 2012-02-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą (b. l. 105).
Atsiliepimas
Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba ir Utenos skyrius bendrais atsiliepimais prašė P. D. reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovai nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo P. D. ir Z. K. klausimai buvo sprendžiami, remiantis šiems asmenims parengtomis išvadomis dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ( toliau – Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio nuostatas ir remiantis 1999 m. vasario 10 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), P. D. turėjo teisę gauti tik lygiavertį turėtajam žemės sklypą, kadangi jis nepageidavo natūra susigrąžinti buvusio savininko žemės. Pagal Z. K. parengtą 2006 m. sausio 5 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), šis pretendentas turi teisę atkurti nuosavybės teises į miško ir žemės sklypus, kurie priskirti valstybės išperkamai žemei. Atsakovai nurodė, kad Utenos rajono Leliūnų seniūnijos Pakalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektavimo darbų pradžia buvo paskelbta Utenos apskrities viršininko 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu įsakymu buvo patvirtinta, kad, remiantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu, P. D. patenka į 10-o eiliškumo pretendentų grupę, o Z. K. – į 8-o eiliškumo, t. y. aukštesnę nei pareiškėjas, grupę. Atsakovai nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, kuris pagal Atkūrimo įstatymą negrąžinamas natūra, yra laikomasi šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto lygiavertiškumo principo. Vykdant žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus, P. D. buvo suprojektuotas 1,68 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o Z. K. – trys bendro 6,72 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypai, tarp jų - ir ginčo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Parengtas Pakalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas skundžiamu Utenos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai nurodė, kad 2008 metais, kai buvo rengiamas nurodytas žemės reformos žemėtvarkos projektas, ginčo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas miškui, todėl jis P. D. negalėjo būti perduotas nuosavybėn neatlygintai už žemę, priskirtą grąžintinam nekilnojamajam turtui. Atsakovai tvirtino, kad miškų ūkio paskirties sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) Z. K. buvo suprojektuotas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl pagrindo naikinti šią Pakalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį nėra (b. l. 118-121, 184-185). Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovai L. K. ir A. K., prašydami atmesti P. D. reikalavimus kaip nepagrįstus, iš esmės rėmėsi atsiliepimuose nurodytais argumentais ir motyvais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo B. K. į teismo posėdį neatvyko, apie jo datą, laiką ir vietą B. K. pranešta įstatymo nustatyta tvarka. B. K. pranešė bylos nagrinėjime nedalyvausianti, o pateiktu atsiliepimu prašė P. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad Utenos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas teisėtai (b. l. 115, 192).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Utenos apskrities viršininkas 1999 m. vasario 10 d. parengė P. D. Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo nustatyta, jog pareiškėjas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. D., M. valdytą 2,02 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodytą išvadą tuometiniam Utenos žemėtvarkos skyriui Leliūnų padalinyje pateikė 1999-02-19. Be to, pareiškėjas 2006-07-24 pateikė prašymą pagal šią išvadą projektuoti lygiavertį žemės sklypą bei privatizuojamą asmeninio ūkio žemę, o 2008-03-01 - prašymą laisvos valstybinės žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 8 bloke, suprojektuoti lygiavertį žemės sklypą (b. l. 151-153). Utenos apskrities viršininkas, remdamasis Išvada Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė 2003 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo P. D. atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko valdytos žemės dalį, pareiškėjui perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,20 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 155). Utenos apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos apskrities viršininko 2003-07-15 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Utenos rajone“ buvo naujai išdėstyti 2003 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)1, 1.2, 3 ir 4 punktai, nurodant, kad P. D. nuosavybės teisės atkuriamos į buvusio savininko valdytos žemės 0,13 ha dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) esančio 1,20 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lygiavertę 0,13 ha ploto dalį (b. l. 8). Priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, Utenos rajono žemėtvarkos skyrius Išvadoje pažymėjo, kad pagal Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), yra panaudota 0,13 ha žemės, o nuosavybės teisių atkūrimui yra likę 1,89 ha žemės (b. l. 151). Pareiškėjas 2008-03-01 kreipėsi į Utenos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas nuosavybės teisių atkūrimui suprojektuoti lygiavertį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), laisvos valstybinės žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 152).
Taip pat byloje nustatyta, kad Utenos apskrities viršininkas 2006 m. sausio 5 d. parengė Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo nustatyta, jog Z. K., gyvenęs (duomenys neskelbtini), turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusiam savininkui A. K. priklausiusią 3,41 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 141-142). Z. K., mirusio (duomenys neskelbtini), įstatyminė įpėdinė B. K. šią išvadą Utenos žemėtvarkos skyriaus padalinyje Leliūnuose pateikė 2007-09-20 (b. l. 141, 143-145 ).
Utenos apskrities viršininkas 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Pakalnių kadastro vietovėje Utenos rajone“ patvirtino Pakalnių kadastro vietovės 1 583,07 ha plotą, kuriame bus vykdomi projektavimo darbai (1.1 punktas); šioje kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį (1.2 punktas); nustatė, kad Pakalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbų pradžia yra 2007-10-10 (1.4 punktas, b. l. 122-123). Utenos apskrities viršininkas 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piliečių, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintai, pirkti žemę, mišką bei vandens telkinius Pakalnių kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo Utenos rajone ir Utenos apskrities viršininko 2007-09-06 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“ patvirtino pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį sugrupuotų piliečių, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintai, pirkti žemę, mišką bei vandens telkinius Pakalnių kadastro vietovėje sąrašą (toliau – Sąrašas, b. l. 131-132, 133-140).
Pakalnių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo 8-o eiliškumo pretendentų grupės susirinkimas vyko 2008 m. sausio 3 d., jame dalyvavusi B. K. pasirinko tris miško sklypus (b. l. 146-148, 149-150), o šios kadastro vietovės 10-o eiliškumo pretendentų grupės susirinkimas įvyko 2008 m. kovo 14 d., jo metu P. D. pasirinko vieną žemės sklypą (b. l. 156-158, 161-165). Utenos apskrities viršininkas 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Utenos rajone“ 1.2 punktu patvirtino piliečių, kuriems Pakalnių kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašą (b. l. 168-169). Šio sąrašo 70, 71 ir 72 eilutėse yra nurodyta, kad Z. K., 8-o eiliškumo grupės pretendentui, suprojektuoti 3 sklypai: miškų ūkio paskirties, apsauginių miškų sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 5,20 ha ploto; miškų ūkio paskirties, apsauginių miškų sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 0,37 ha ploto, ir miškų ūkio paskirties, ūkinių miškų sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 1,15 ha ploto (b. l. 171), To paties sąrašo 150 eilutėje nurodyta, kad P. D., 10-o eiliškumo grupės pretendentui, yra suprojektuotas 1,68 ha ploto žemės ūkio paskirties, kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 172).
Byloje nagrinėjamas ginčas kilęs dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu nuosavybės teisių atkūrimui priimtų administracinių aktų ir kitų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo ( toliau – Atkūrimo įstatymas) 6 straipsnio 5 dalis nustato, kad piliečių nuosavybės teisės į mišką ir vandens telkinius atkuriamos pagal Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Žemės reformos įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas (1 dalis). To paties įstatymo 10 straipsnis nustato, jog vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose formuojami laikantis šiame straipsnyje nustatyta eilės tvarka.
Pagal Utenos apskrities viršininko 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Sąrašą, jo 42 eilutėje, kaip 8-o eiliškumo grupės pretendentas, yra nurodytas Z. K., pretendavęs atkurti nuosavybės teises pagal 2006-01-05 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), gautą 2007-09-20, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 135), o 97 eilutėje, kaip 10-o eiliškumo grupės pretendentas, nurodytas pareiškėjas P. D., pretendavęs atkurti nuosavybės teises pagal 1999-02-10 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), gautą 1999-02-19, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 137). Pareiškėjas P. D. nagrinėjamoje byloje nei savo, nei Z. K. eiliškumo pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį, nustatyto Panevėžio apskrities viršininko 2007-10-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), neginčijo. Nacionalinės žemės tarnybos atstovas L. K. nurodė, kad šių asmenų eiliškumą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį nulėmė jiems parengtos išvados. P. D. pretendavo atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą į buvusio savininko žemę, priskirtą grąžintinai žemei, todėl jis pateko į 10-o eiliškumo grupę, o Z. K., kurio įstatyminė įpėdinė B. K. nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą žemę ir mišką pretendavo atkurti tokiu pat būdu kaip ir pareiškėjas, buvo patvirtintas 8-o eiliškumo grupėje, kadangi buvusio savininko valdyta žemė ir miškas buvo priskirti valstybės išperkamam nekilnojamajam turtui. Analogiškus argumentus dėl P. D. ir Z. K. eiliškumo savo atsiliepime nurodė ir Utenos skyrius (b. l. 119). Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktinius duomenis apie P.D. ir Z.K. gyvenamąsias vietas, perduodamų neatlygintinai lygiaverčių turėtiesiems žemės sklypų buvimo vietas, buvusių savininkų valdyto nekilnojamojo turto priskyrimą grąžintinam ar valstybės išperkamam turtui, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 8 ir 10 punktų nuostatomis, sprendžia, kad tiek Utenos skyriaus 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) išvados apie Utenos apskrities viršininko 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą P. D. ir Z. K. eiliškumą yra pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika (toliau – Metodika), patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.207 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr.108, 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr.376, 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr.3D-159) ir 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr.3D-438 redakcija), numatė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Žemės reformos įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr.385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ patvirtintais Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos aprašu ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu bei šia Metodika. Metodikos 31 punktas nustatė, kad teisinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus yra apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas, o 35 punktas – kad žemės sklypai pretendentams projektuojami, laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto prašymų gauti žemę svarstymo eiliškumo. Be to, pagal Metodikoje įtvirtintus reikalavimus, kiekvienos grupės pretendentai kviečiami aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus pretendentų susirinkime (34 punktas); pretendentų pasiūlymai, pastabos bei pretenzijos dėl projekto autoriaus pateiktų pasiūlymų įrašomos susirinkimo protokole (36 punktas); kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu gauti žemę, o jiems pageidaujant arba esant reikalui, vykstama į vietą; pretendentų suderinimas bei sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas parašu žiniaraštyje (37 punktas) .
Utenos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Pakalnių kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraščio duomenimis, į jį buvo įtraukti ir sklypai, kuriuose esančius sklypus pretendentų susirinkimuose rinkosi P. D. ir B. K., t. y. bendro 7,10 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio 4,00 ha buvo užimti mišku, o likę 3,10 ha - priskirti kitoms žemės naudmenoms, bei bendro 3,20 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priskirtas žemės ūkio naudmenoms (b. l. 126, 127). Kaip patvirtina 2008 m. sausio 3 d. vykusio Pakalnių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo 8-o eiliškumo pretendentų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, B. K., pasirinkusi miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), laisvos valstybinės žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 15 bloke, savo pasirinkimą patvirtino pasirašydama nustatytos formos žiniaraštyje (b. l. 146-148, 149-150). Šios kadastro vietovės 10-o eiliškumo pretendentų susirinkimo, vykusio 2008 m. kovo 14 d., protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, P. D., pasirinkęs žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), laisvos valstybinės žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 8 bloke, tokį pasirinkimą patvirtino pasirašydamas ir pačiame protokole, ir žiniaraštyje (b. l. 161, 166). Įvertinus nurodytus duomenis, daroma išvada, kad tuometiniai viešojo administravimo subjektai, vykdę Pakalnių kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo ir įgyvendinimo darbus, laikėsi Metodikos 31, 33, 36 ir 37 punktų reikalavimų: pretendentų susirinkimai buvo organizuojami tik Utenos apskrities viršininkui 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinus Sąrašą; pretendentų susirinkimai vyko pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nustatytą eiliškumą; B. K. ir P. D. perduodamus neatlygintinai lygiaverčius turėtiems sklypus rinkosi laisvos valstybinės žemės plotuose; pretendentų sutikimai dėl suprojektuotų žemės sklypų ir suderinimas buvo įforminti parašais Metodikos 5 priede patvirtintame žiniaraštyje. Tokiu būdu, atsižvelgus į tai, kad B. K., kaip Z. K., patenkančio į 8-o eiliškumo grupę, įpėdinė, perduodamus neatlygintinai lygiaverčius turėtiems sklypus laisvos valstybinės žemės plotuose turėjo teisę rinktis pirmiau nei į paskesnę, 10-ąją, pretendentų eiliškumo grupę įrašytas P. D., daroma išvada, kad B. K., 2008 m. sausio 3 d. pretendentų susirinkime pasirinkusi 0,37 ha miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), laisvos valstybinės žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo teisės rinktis sklypus likusiuose laisvos valstybinės žemės plotuose nepažeidė.
Metodikos 37 punktas numatė, kad pretendentui nesutikus su pasirinkto sklypo išdėstymu ir jo ribomis ir dėl to nepasirašius žiniaraštyje, projekto autorius privalo surašyti aktą, kuriame nurodo nesutikimo priežastis bei pateikia savo išvadas; su šiuo aktu pretendentas supažindinamas pasirašytinai, o pats aktas laikomas neatskiriama pretendentų susirinkimo protokolo dalimi. Metodikos 60 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai pretendentai, su kuriais derinami suprojektuoti žemės sklypai, nesutinka su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, jie turi teisę per 15 darbo dienų nuo žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų derinimo su jais savo nesutikimą bei pretenzijas raštu pateikia žemėtvarkos skyriui, kuris privalo per 15 darbo dienų nuo pretenzijų pateikimo jas išnagrinėti. Kaip buvo nustatyta, P. D. 2008 m. kovo 17 d. vykusiame 10-o eiliškumo grupės pretendentų susirinkime nesutikimo dėl pasirinkto 1,68 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nereiškė (b. l. 157, 161). Byloje nėra pateikta duomenų, kad po šio susirinkimo pareiškėjas Metodikos 60 punkte nustatyta tvarka būtų pareiškęs pretenzijas dėl jam suprojektuoto žemės sklypo vietos ir ribų. Iš byloje esančių P. D. prašymų ir skundų matyti, kad jis pretenzijas, susijusias su Utenos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Z. K. patvirtinto ginčo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ėmė reikšti tik gavęs 2011-10-20 kvietimą atvykti į šiam asmeniui suprojektuotų sklypų ženklinimą. Tokiu būdu, Utenos apskrities viršininkas, negavęs duomenų apie P. D. pareikštas nurodyto pobūdžio pretenzijas, turėjo pagrindą priimti 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti sąrašą piliečių, kuriems Leliūnų seniūnijoje, Pakalnių kadastro vietoje žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, į kurį pareiškėjas P. D. ir jam suprojektuotas aukščiau paminėtas žemės ūkio paskirties sklypas buvo įtraukti 150-ąja eilute, o Z. K. ir jam suprojektuotas miškų ūkio paskirties sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) – 71-ąja eilute (b. l. 171,172).
Iš byloje esančio Pakalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus A. M. paaiškinimo, žemės sklypo paženklinimo-parodymo plano ir brėžinio matyti, kad, 2006-09-14 ženklinant (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo paženklintas iki pat Gelužio ežero pakrantės, o su šiuo ežeru besiribojanti ir medžiais apaugusi teritorija, kurios plotas 0,07 ha, buvo įvardinta kaip saugotinų medžių ir krūmų želdinių plotas (b. l. 64, 67, 68). Kaip matyti iš valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto pateiktos Utenos rajono savivaldybės Pakalnių kadastro vietovės (8250) Miškų priskyrimo miškų grupėms žemėlapio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651, ištraukos, vykdant Utenos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu patvirtintą Pakalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, aukščiau nurodyta medžiais apaugusi teritorija buvo priskirta miškui (b. l. 69). Paaiškėjus šioms aplinkybėms, tuometinis Pakalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius 2006-09-14 naujai paženklino žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), parengė šio sklypo naują planą ir jį bei Utenos apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą 2007-01-08 suderino su P. D. (b. l. 65, 66-68). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. rugpjūčio 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės nusipirko keturis žemės sklypus, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,07 ha dalį (b. l. 45-47, 48-51). Kaip buvo minėta, Utenos apskrities viršininkas 2007-01-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) naujai išdėstė 2003 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Tuometinis Utenos rajono žemėtvarkos skyrius 2007-01-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo P. D. apie keturių asmeninio ūkio žemės sklypų privatizavimo eigą, neteisingai paženklintą asmeninio ūkio žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), įjungiant į jį 0,07 ha miško plotą (b. l.63). Bylos duomenimis, Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialas P. D. nuosavybės teises į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/120 dalį Nekilnojamojo turto registre įregistravo pagal pareiškėjo įgalioto asmens 2007-06-04 prašymą (b. l. 19-20, 37-42), o nuosavybės teises į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,07 ha dalį - pagal paties pareiškėjo 2007-08-23 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-44). Pareiškėjas 2012 m. kovo 12 d. skundu teismui buvo pateikęs prašymą panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeistas Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 15d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau nustačius, kad jis apie šį skundžiamą administracinį aktą žinojo vėliausiai nuo 2007 metų gegužės mėnesio, t. y. gavęs Utenos 2007-05-03 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2003 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas 2012-04-10 nutartimi nurodytą reikalavimą atsisakė priimti (b. l. 74). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-08-31 nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą (b. l. 99-103). Taigi, teismas, darydamas išvadas, neturi pagrindo nesiremti aukščiau įvardintais administraciniais sprendimais, kuriais išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui klausimai, bei Nekilnojamojo turto registre įrašytais duomenimis apie P. D. nuosavybės teisėmis valdomus žemės sklypus.
Iš P. D. pateikto Valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto Miško kvartalo žemėlapio matyti, kad jį Valstybinės miškotvarkos tarnyba parengė 2010 metais, t. y. jau po to, kai Utenos apskrities viršininkas 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino suprojektuotus B. K. miškų ūkio paskirties sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), o P. D. - žemės ūkio paskirties sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog šiuo metu teritorija, į kurią patenka B. K. pasirinktas ir jai patvirtintas miškų ūkio paskirties sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), nebepriskiriama miškui, nesudaro pagrindo teigti, kad, vykdant Utenos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Pakalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos reformos projekto papildymo įgyvendinimo darbus, sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip miškų ūkio paskirties sklypas, Z. K. suprojektuotas ir patvirtintas nepagrįstai.
P. D. teigė, kad Utenos skyrius nepagrįstai nesvarstė jo prašymo pirkti ginčo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Utenos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šio įsakymo 1.5 punkte buvo nustatyta, jog pretendentų, pageidaujančių Pakalnių kadastro vietovėje gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, ją pirkti, nuomoti iš valstybės, naudotis neatlygintinai ar patikėjimo teise, prašymų padavimo terminas yra iki 2007-09-20 (b. l. 122). Pareiškėjas iki nurodytos datos tebuvo padavęs prašymus privatizuoti asmeninio ūkio žemę bei pagal 1999 m. vasario 19 d. išvadą suprojektuoti lygiavertį sklypą (b. l. 153). Prašymas, susijęs su nuosavybės teisės į buvusio savininko V. D. valdytą žemę atkūrimu, buvo sukonkretintas pareiškėjo 2008-03-01 prašymu (b. l. 152). Išvardinti duomenys leidžia teigti, kad P. D. iki nurodytos datos prašymo pirkti miško sklypą nebuvo pateikęs. Dėl šios priežasties nėra pagrindo Nacionalinę žemės tarnybą ir Utenos skyrių įpareigoti iš naujo svarstyti ginčo sklypo projektavimo ir tvirtinimo klausimus.
Kaip patvirtina P. D. ir Z. K. parengtų išvadų duomenys, /abu pretendentai nuosavybės teises į buvusių savininkų valdytą žemę siekė atkurti, gaudami perduodamą lygiavertį turėtajam nekilnojamąjį turtą. Tačiau visa V. D., M. valdyta 2,02 ha ploto žemė, į kurią atkurti nuosavybės teises pretendavo P. D., yra priskiriama grąžintinai žemei, o buvusiam savininkui A. K. priklausiusios 3,41 ha ploto žemės, į kurią nuosavybės teises siekė atkurti Z. K., 1,01 ha dalis priklauso valstybės išperkamai žemei, o 2,40 ha – valstybės išperkamam miškui (b. l. 141,151). Atkūrimo įstatymo 16 straipsnis nustato, kad tuo atveju, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo (2 dalis). Pagal to paties straipsnio 9 dalies 1 punktą, už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes ir remdamasis paminėtomis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, teismas pagrįstais pripažįsta atsakovų atsiliepimų ir atsakovų atstovo L. K. teiginius, kad pagal galiojančius teisės aktus, P. D. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn kaip lygiavertį turėtam miškų ūkio paskirties sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti atkurtos, kadangi buvęs savininkas V. D., M., nuosavybės teisėmis miško nevaldė. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo ginčijamas Utenos skyriaus 2011-12-13 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos 2012-02-21 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo priimti, išnagrinėjus P. D. skundus, priskirtus Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje išvardintoms skundų kategorijoms, yra teisėti, t. y. pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, todėl pagrindo juos naikinti nėra.
Byloje nustatyta, kad P. D., kuris 2011-11-02 ir 2011-11-07 Utenos skyriui jau buvo pateikęs tris skundus, 2011-12-20 dar kartą kreipėsi į šį atsakovą su prašymu, kuriame ginčijo miškų ūkio paskirties sklypų suprojektavimą Z. K., prašė juos iš naujo paženklinti bei rasti būdą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) esantį sklypą, esantį teritorijoje tarp pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Gelužio ežero (b. l. 107). Utenos skyrius 2012-02-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui atsakė, kad įvardintas žemės sklypas Z. K. suprojektuotas ir patvirtintas teisėtai, todėl šis sklypas pareiškėjui negali būti parduotas (b. l. 108-109). Nacionalinė žemės tarnyba 2012-04-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) P. D. pranešė, kad, nustačius, jog Panevėžio apygardos administraciniame teisme jau yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas, 2012-03-06 gauto skundo nenagrinės (b. l. 113). Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatas, paaiškėjus, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų šios tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, 5 punkte. Jame nustatyta, kad skundai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios skundo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu. Išanalizavus byloje P. D. teismui ir atsakovams keliamų ginčytinų klausimų pobūdį, nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindė savo skundus, bei nagrinėjant administracinę bylą nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo naikinti Utenos skyriaus 2012-02-09 raštą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustačius, kad įgalioti viešojo administravimo subjektai, vykdydami Utenos rajono Leliūnų seniūnijoje Pakalnių kadastro vietovėje žemės reformą ir įgyvendindami jiems priskirtas funkcijas, laikėsi Atkūrimo įstatymo 6, 16 straipsnių, Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio bei Metodikos nuostatų ir teisėtai priėmė administracinius sprendimus, kuriais pretendentui Z. K. suprojektavo ir patvirtino 0,37 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į šį sklypą ar jį P. D. parduoti.
Sprendimui įsiteisėjus, naikintina Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo P. D. skundą dėl administracinių sprendimų ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui B. K. atmesti kaip nepagrįstus.
Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į miškų ūkio paskirties sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) Z. K., ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį sklypą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.