Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Evaldas Pašilis, sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui, nukentėjusiajai G. T., jos atstovei advokatei Reginai Šaltinienei, kaltinamajam A. T., jo gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nustatytas 2 gr. neįgalumas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1981-04-07 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 147 str. 2 d. - 2 m. laisvės atėmimu, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. T. panaudodamas psichinę prievartą bei pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė nukentėjusiąją su juo lytiškai santykiauti, o būtent: 2011 m. kovo 4 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), agresyviu ir grubiu elgesiu, t.y. lipdamas į lovą, šaukdamas „tu privalai man duoti, tu mano žmona", liesdamas nukentėjusiosios lyties organus bei įkalbinėdamas eiti su juo pasimylėti į kitą kambarį, reikalavo lytiškai santykiauti savo buvusią žmoną G. T., kuri tuo metu miegojo vienoje lovoje su mažamečiais vaikais, dukra K. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir Mindaugu J. T., (duomenys neskelbtini), tokiu būdu panaudojęs psichinę prievartą, tai yra sukėlęs pakankamą pagrindą manyti, kad gali būti atliktas lytinis aktas mažamečių vaikų akivaizdoje, bei pasinaudojęs G. T. priklausomumu, nukentėjusiajai nuėjus į pastarojo kambarį, jis, A. T., prieš G. T. valią atliko prievartinį lytinį aktą.

Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis su savo žmona G. T. išsituokė 2010 metų gruodžio mėnesį, dėl galimybės gauti kompensaciją už malkas. Jie gyveno kartu viename name, kartu valgydavo, tačiau miegodavo atskiruose kambariuose. Žmona gamindavo valgyti, kartu augino vaikus, gyveno kaip šeima. Niekam iš artimųjų apie ištuoką nepranešė. 2011 m. kovo mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, apie 19 val. 30 min., jo žmona buvo išėjusi į kultūros namus dainuoti. Grįžo apie 22 val. ir nuėjo miegoti. Jis taip pat nuėjo miegoti, alaus negėrė. Yra turėjęs galvos traumų. Su savo buvusia žmona nei tą dieną, nei kada nors po skyrybų jokių lytinių santykių neturėjo.

Nors kaltinamasis A. T. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji G. T. parodė, kad ji su A. T. yra išsituokusi, tačiau gyvena kartu. 2011-03-04, apie 22 val. ji išgėrė vaistų nuo depresijos ir nuėjo miegoti kambaryje kartu su dukra K. ir sūnumi M. J.. Išgėrusi vaistų, ji stipriai įmigo bei atsibudo žadinama dukros K. Ji atsibudo, tačiau nuovoka sugrįžo vėliau. Po to jai dukra K. pasakojo, kad A. T. buvo nuklojęs nuo jos antklodę, buvo įkišęs savo galvą tarp kojų ir ten su ja kažką tai darė, bet G. T. negali patvirtinti ar A. T. glamonėjo jos genitalijas oraliniu būdu. Kai ji pabudo, A. T. klūpėjo prie lovos ant grindų ir glostė jos genitalijas. Ji tam priešinosi, stūmė A. T. rankomis tolyn, varė A. T. lauk, sakė, kad nenori turėti su juo lytinių santykių. A. T. pradėjo šaukti „ tu privalai man duoti", „ tu mano žmona", garsiai įkalbinėjo eiti į kitą kambarį ir su juo pasimylėti. Ji prašė palikti ją ramybėje, tačiau A. T. jos neklausė ir toliau reikalavo, kad ji „duotų". D. K. buvo išsigandusi, todėl A. T. atsikėlė iš lovos ir nuėjo į kitą kambarį, kuriame gyveno A. T. bei atsisėdo ant lovos. A. T. vėl siekė rankomis ją glamonėti, o G. T. stūmė jį nuo savęs, spyrė. A. T. buvo girtas ir agresyvus, garsiai šūkaudamas reikalavo lytiškai santykiauti, todėl G. T. nustojo priešintis ir leido jam ranka glamonėti jos lytinius organus. A. T. buvo grubus, vis šaukė. Nukentėjusioji suprato, kad A. T. neduos ramybės nei jai, nei vaikams, todėl norėdama, kad visas košmaras greičiau pasibaigtų atsigulė į lovą, kurioje miega A. T.. Ji atsigulė ant šono ir nebesipriešino. A. T. atsigulė jai už nugaros, įvedė varpą į makštį ir pradėjo frikcijas. G. T. nebesipriešino, tik laukė, kad viskas greičiau baigtųsi. Lytinis aktas truko apie 10 min., A. T. spermą nuleido ant paklodės. G. T. tuomet grįžo į savo kambarį. Ji nenorėjo santykiauti su buvusiu vyru, tačiau bijojo dėl vaikų orumo, sąmonės. Ji fizinio smurto nepatyrė, tačiau A. T. buvo grubus. Jos buvęs vyras alų gėrė jau nuo ryto, lytinių santykių metu buvo girtas. Po skyrybų jiems priklausantis namas buvo padalintas į dvi dalis, tačiau ji leido buvusiam vyrui gyventi savo namo pusėje, kadangi A. T. namo pusė nėra kūrenama.

Liudytoja J. T. parodė, kad jos tėvai Alvydas ir G. T. nuo 2010 metų gruodžio mėnesio yra išsiskyrę, skyrybos vyko paslapčia nuo vaikų. Mano, kad tėvas nesuvokė skyrybų esmės, skyrybos vyko dėl galimybės gauti socialines išmokas. Jos tėvas turi invalidumą, yra turėjęs galvos traumų, kartais maišo vaikų vardus. Po paskutinės traumos tėvas neatpažindavo vaikų, nusikalbėdavo. Mama tuomet pradėjo su tėvu nesiskaityti, jį žeminti. Sužinojusi apie tai, kad tėvas išprievartavo mamą, nuvažiavo pas pastarąją tikėdamasi rasti mamą sugniuždytą, tačiau ši buvo šaltakraujiškai abejinga. Tuo metu jos tėtis gerdavo alų. Mano, kad mama bando atsikratyti ligotu tėvu apkaltindama nebūtu išprievartavimu. Jos tėvai gyveno kartu, mama nuimdavo tėvo pinigus, tėvas ėmė kreditą iš savo pensijos.

Liudytoja D. V. parodė, kad 2011 m. kovo 6 d., apie 8 val., jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino G. T. ir papasakojo, kad jos buvusį vyrą A. išvežė policija, kad A. vaikų akivaizdoje buvo ant jos užlipęs, kad ji buvo išgėrusi vaistų ir nieko nejuto, kad ją prikėlė dukra. Skundėsi, jog buvęs vyras atliko lytinį aktą vaikų akivaizdoje. G. T. balsas buvo įprastas, pastarosios būsena buvo kaip visuomet.

Liudytoja A. R. parodė, kad ji yra kaltinamojo sesuo. Praėjus vienai dienai po įvykio, jai paskambino brolienė G. T. ir pasakė, kad A. T. ją išprievartavo. Ji nusikaltimu netiki, jos brolis ir brolienė buvo išsituokę fiktyviai, gyveno kaip šeima. Apie jų skyrybas iki įvykio ji nieko nežinojo, pastarieji slėpė, kad yra išsituokę. Jos brolis mano, kad G. yra jo žmona. Kalbant telefonu, G. balse nieko neįprasta girėti nebuvo, jos nesipyko.

Liudytoja A. G. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja. 2011 m. kovo 5 d., apie 8 val., jai paskambino G. T. ir pasakė, kad buvo išprievartauta vyro. Pasakojo, jog buvo gėrusi raminamųjų vaistų ir nieko nejautė, visa tai matė vaikai. Ji patarė G. kreiptis į policiją. Tą pačią dieną, apie 15 val., jai vėl paskambino G. ir pasakė, kad kreipėsi į policiją. Kalbėjo kaip visuomet liūdnu balsu, neverkė.

Liudytojas A. N. parodė, kad jis yra G.ir A. T. kaimynas. Įvykio dieną, po pietų jis su A. T. gėrė alų. Abu išgėrė vieną butelį 1,5 litrų talpos, 8 laipsnių stiprumo alaus. Apie tai, kad A. T. išprievartavo G. T. girdėjo kalbant kaime.

Liudytojas Z. R. parodė, kad dieną prieš įvykį, apie 17 val., pas jį su arkliu atvažiavo A. T., kuris buvo išgėręs. Jis su A. T. išgėrė po porą bokaliukų alaus. Matė, kad vieną pilną didelį butelį alaus A. T. nusivežė namo.

Liudytoja J. V. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios G. T. motina. Jos dukra su vyru A. T. buvo išsituokę, tačiau gyvendavo kartu, valgydavo kartu. Gražina gamindavo maistą, A. T. savus pinigus išleisdavo alkoholiui. Dalį pinigų jos dukra paimdavo iš buvusio vyro su jo žinia. 2011 m. kovo mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, iš ryto paskambino savo dukrai G. T.. Pastaroji pasakė, kad negali kalbėti, kad suėmė T., kad T. ją vaikų akivaizdoje išprievartavo. Tos pačios dienos vakare dukra jai viską papasakojo, verkė. Gražina papasakojo, kad miegant A. pradėjo ją žadinti, tuo metu buvo dukra K. kartu, kuri irgi ją žadino. Dar pasakojo, kad ji niekaip negalėjo prabusi. Jautė, kad kažką tai A. T. jai daro, bet niekaip negalėjo prabusti. Po to kai pabudo, pamatė, kad A. ant jos. Pasakojo, kad A. vis mesdavo ant K. antklodę, kad ši nematytų, kas vyksta. Vėliau ji pati išėjo į kitą kambarį su A. T., kad dukra neverktų. Taip pat liudytoja parodė, jog jai yra žinoma, kad T. įvykio dieną buvo išgėręs.

Iš teisme pagarsintų mažametės K. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjo akivaizdoje, matyti kad ji parodė, jog 2011 m. kovo 4 d., penktadienį, apie 22 val., atsigulė su mama ir broliu į lovą. Ji nemiegojo, nes žaidė su telefonu. Apie 23 val. į kambarį atėjo tėtis, kuris klausė mamos ar ji ateis pas jį į lovą. Mama nieko neatsakė, nes miegojo. Tada tėtis nuėjo į savo kambarį ir vėliau atėjo tik su „triusikais". Jis bandė atsigulti šalia mamos, stūmė ją, bet mama nieko negirdėjo. Tada tėtė išėjo atsigerti, o grįžęs atklojo mamą. Tada tėtė kažką numetė ant kitos lovos, tada atklojo mamos kojas ir pasižiūrėjo į jos klyną. Tėtė bandė pažadinti mamą, bet mama nesikėlė ir per miegus sakė „atstok, neduosiu aš tau". Tada tėtė vėl išėjo atsigerti, kai grįžo vėl kvietė mamą. Po kiek laiko mama pasakė „nieko nebus, reikia eiti". Mamai nuėjus į tėtės kambarį, ji girdėjo kaip mama sakė „aš nenoriu". Kai mama grįžo paprašė cigaretės. Tuo metu atsibudo brolis J. ir paprašė buteliuko, mama liepė padaryti buteliuką, bet ji pasakė, kad matė, jog tėtis nuogas ir neis. Ji eidama atnešti mamai cigaretės matė tėtį nuogą, šis klojo lovą. Mama verkė kai sugrįžo iš tėtės kambario. Paskambino savo geriausiai draugei ir pasakė, kad ją išprievartavo. Jos mama visada miega su kelnaitėmis, o iš ryto buvo be jų. Kelnaitės buvo numestos ant kitos lovos. Kai mama buvo tėčio kambaryje ji daug kartų šaukė „nelįsk, nenoriu" (b.l. 51-53).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nuo lovos, kurioje miega A. T., stovėjusios virtuvėje buvo paimta: antklodės užvalkalas ir paklodė (b.l. 5-10).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ant įvykio vietos apžiūros metu paimtų antklodės užvalkalo ir paklodės matomos įvairios dėmės (b.l. 11-15). Po apžiūros, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti, priduoti laikinai saugoti į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato specialią saugyklą (b.l. 16, 17).

Iš 2011-03-05 specialisto išvados Nr. G 63/11(14) matyti, kad G. T. kūne sužalojimų nėra. G. T. lyties organų srityje sužalojimų nėra. Tepinėliuose ir tampone su G. T. makšties turiniu spermijų nerasta. Tampone su makšties turiniu rastas sperminis skystis. Tai rodo, kad G. T. 5 parų laikotarpyje lytiškai santykiavo (b.l. 25-26).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2011 m. kovo 5 d., 9 val. 56 min., A. T. nustatytas 0.86 promilių girtumas (b.l. 67).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 79TPK-20/2011 matyti, kad objektyvių duomenų, kad A. T. praeityje sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu nėra. A. T. jam inkriminuojamos pavojingos visuomenei veikos padarymo metu - 2011-03-04 lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, dėl psichikos būklės jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. T. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama potrauminis sindromas ir organinis asmenybės sutrikimas, dėl kurių jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl dabartinės psichikos būklės jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. A. T. dėl jam nustatytų pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatumų gali teisingai suvokti, įsiminti ir vėliau atgaminti aplinkos įvykius ir faktus bei gali suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti parodymus. A. T. dėl dabartinės psichikos būklės gali dalyvauti ikiteisminiame procese ir su juo gali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai (b.l. 99-102).

Nors kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino, teigdamas, jog su savo buvusia žmona nesantykiavo, nuėjo miegoti į atskirą kambarį, buvo blaivus, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kurie visiškai sutampa su kartu kambaryje buvusios ir įvykį mačiusios mažametės K. T. parodymais (b.l. 51-53). Nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojos D. V., A. R., A.G., J. V., kurioms nukentėjusioji skambino ir pasakojo apie įvykio aplinkybes. Liudytoja A.G. patvirtino ir tą nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, jog būtent ji, sužinojusi apie priverstinius lytinius santykius, ir patarė nukentėjusiajai kreiptis į policiją. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo A. T. parodymai vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kritiškai vertintina ir kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog jis, jam inkriminuojamos nuskalstamos veikos padarymo metu, buvo blaivus. Pats kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog prieš eidamas miegoti išgėrė pusę butelio alaus (b.l. 75), tačiau posėdžio metu savo parodymus pakeitė ir teigė, jog aplamai tą dieną alaus negėrė, vartojo vaistus. Tai, kad įvykio dieną, kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus neabejotinai įrodyta nukentėjusiosios G. T. parodymais, liudytojų J. V., A. N. ir Z. R. parodymais bei asmens blaivumo testo rezultatu (b.l. 67).

Ikiteisminio tyrimo metu A. T. buvo inkriminuota, kad jis lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią atimdamas galimybę priešintis, o būtent: 2011 m. kovo 4 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), agresyviu ir grubiu elgesiu, t.y. lipdamas į lovą, šaukdamas „tu privalai man duoti, tu mano žmona" bei įkalbinėdamas eiti su juo pasimylėti į kitą kambarį, reikalavo lytiškai santykiauti savo buvusią žmoną G. T., kuri tuo metu miegojo vienoje lovoje su mažamečiais vaikais, dukra K. T., gim. 1999-04-23 ir M. J. T., gim. 2006-07-08, tokiu būdu atėmė galimybę G. T. priešintis bei jai nuėjus su A. T. į pastarojo kambarį, jis, A. T., prieš G. T. valią atliko prievartinį lytinį aktą, tai yra ją išžagino. Inkriminuota, jog A. T. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d.

LR BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šie požymiai numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją fizinio smurto nenaudojo, negrasino tuoj pat jo panaudoti, nepasinaudojo bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Šie nusikalstamos veikos požymiai nebuvo kaltinamajam inkriminuoti ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamajam buvo inkriminuota, jog jis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja kitaip atimant galimybę priešintis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas kitaip atimant galimybę priešintis yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja būdus, kurių neapima terminai „fizinio smurto panaudojimas“, ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, ar „pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle“, tačiau jais palaužiama nukentėjusiojo asmens valia priešintis ir pažeidžiama jo seksualinė laisvė dėl to lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas įvyksta prieš nukentėjusiojo valią. Tai gali būti nukentėjusiojo surišimas, migdomųjų ar kitokių valią paralyžiuojančių vaistų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų sugirdymas nukentėjusiajam be jo žinios ar apgaule arba kitaip prieš jo valią, melagingas kokios nors reikšmingos nukentėjusiojo apsisprendimui žinios pranešimas, uždarymas į izoliuotą patalpą atimat laisvę. Kitoks galimybės priešintis atėmimas gali būti grasinimas tuoj pat sunaikinti ar atimti turtą, palikti vieną be pagalbos miške ar kitoje nuošalioje vietoje ir pan.“ (2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosios bylose). Tuo tarpu, iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo savo namuose, miegojo vienoje lovoje su dviem mažamečiais vaikais. Nėra nustatyta, kad kaltininkas būtų atlikęs kokius nors grasinančius veiksmus prieš mažamečius vaikus. Laikytina, jog G. T. turėjo galimybę išeiti iš kambario ir kviestis pagalbos, skambinti į policiją. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, jog kaltinamasis neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų galėjęs atimti nukentėjusiajai galimybę priešintis.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. T. su savo buvusia sutuoktine G. T. lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią, nesutinkant nukentėjusiajai. G. T. aiškiai išreiškė savo nesutikimą lytiškai santykiauti priešindamasi, stumdama kaltinamąjį nuo savęs, garsiai sakydama, jog nenori turėti su juo lytinių santykių, kad jie yra išsituokę. Nepaisant to, kaltinamasis į nukentėjusiosios nesutikimą nereagavo ir mažametės dukters akivaizdoje lietė nukentėjusiosios lyties organus, reikalavo eiti pasimylėti, šaukė „tu privalai man duoti, tu mano žmona". Tik dėl mažametės K.saugumo nukentėjusioji nuėjo su kaltinamuoju į kitą kambarį ir leido atlikti lytinį aktą. Šiais veiksmais kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai realų pagrindą manyti, kad jis atliks lytinį aktą mažametės dukters akivaizdoje, tuo sukeldamas baimę dėl vaikų saugumo, jų orumo, jų sąmonės. Tuo neabejotinai panaudojo prieš nukentėjusiąją kitokią nei grasinimas panaudoti fizinį smurtą psichinę prievartą bei palaužė jos valią priešintis lytiniams santykiams. Taip pat, atsižvelgtina į tai, kad nors kaltinamojo ir nukentėjusiosios santuoka buvo nutraukta 2010 m. gruodžio 14 d., padalinant gyvenamąjį namą į atskiras dalis (b.l. 37-39), tačiau nukentėjusioji leido savo buvusiam vyrui gyventi jai priklausančioje namo dalyje, virė valgyti, naudojo jo gaunamus pinigus, A. T. vežė vaikus į mokyklą, darželį ar iki autobuso, buvusią sutuoktinę nuveždavo į repeticijas ir parveždavo iš jų. Šias aplinkybes patvirtina Veprių seniūnijos charakteristika (b.l. 43), liudytojų J. T., J. V., A. R. parodymai, nukentėjusiosios G. T. ir kaltinamojo A. T. parodymai. Be to, tiek kaltinamasis A. T., tiek jo dukra J. T. paaiškino ir tą aplinkybę, jog santuoka buvo nutraukta fiktyviai, siekiant gauti socialines išmokas. Byloje yra duomenų, kad vaikai ir artimi giminaičiai ilgą laiką nieko nežinojo apie santuokos nutraukimą, buvę sutuoktiniai tai slėpė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad A. T. ir G. T. nusikalstamos veikos padarymo metu, gyveno bendrą gyvenimą, faktiškai vedė bendrą ūkį. Pastarųjų palaikomus tarpusavio santykius ir priklausomumą sieja ir bendri, kartu auginami vaikai. Tokiu būdu, teismas vertina, kad kaltinamasis A. T. pasinaudodamas G. T. priklausomumu privertė nukentėjusiąją su juo lytiškai santykiauti.

Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamasis yra ne kartą patyręs galvos traumą. Iš neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus rašto matyti, jog A. T. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis dėl pagrindinių diagnozių pagal TLK kodus: T90.5 centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai (kairysis hemisindromas, demencija), F07.0 Organinis asmenybės sutrikimas, F07.2 Potrauminis sindromas (b.l. 114). Kaltinamojo dukra J. T. bei kaltinamojo sesuo A. R. paaiškino, jog A. T. laikė, kad G. T. yra jo žmona, kad jis ne visuomet suvokė, jog jie yra išsituokę. Tokiu būdu vertintina, kad kaltinamasis atliko lytinius santykius galimai manydamas, jog santykiauja su savo sutuoktine. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog yra nustatyta, jog kaltinamasis išreiškė reikalavimą santykiauti teigdamas „tu privalai man duoti, tu mano žmona".

Atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes bei remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize, teismas vertina, kad kaltinamasis A. T. privertė nukentėjusiąją lytiškai santykiauti panaudodamas kitokią psichinę prievartą nei grasinimas panaudoti fizinį smurtą bei pasinaudodamas asmens priklausomumu.

Tokiu būdu, teisme iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis A. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), agresyviu ir grubiu elgesiu, t.y. lipdamas į lovą, šaukdamas „tu privalai man duoti, tu mano žmona", liesdamas nukentėjusiosios lyties organus bei įkalbinėdamas eiti su juo pasimylėti į kitą kambarį, reikalavo lytiškai santykiauti savo buvusią žmoną G. T., kuri tuo metu miegojo vienoje lovoje su mažamečiais vaikais, dukra K. T., gim. 1999-04-23 ir M.J. T., gim. 2006-07-08, tokiu būdu panaudojęs psichinę prievartą, tai yra sukėlęs pakankamą pagrindą manyti, kad gali būti atliktas lytinis aktas mažamečių vaikų akivaizdoje, bei pasinaudojęs G. T. priklausomumu, nukentėjusiajai nuėjus į pastarojo kambarį, jis, A. T., prieš G. T. valią atliko prievartinį lytinį aktą. Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 151 str. 1 d. požymius ir iš LR BK 149 str. 1 d. perkvalifikuojama į LR BK 151 str. 1 d.

Skiriant bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis A. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Anksčiau buvo teistas vieną kartą, teistumas išnykęs. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikalstamais veiksmais turtinės žalos nepadarė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, jog neprieštarauja, kad buvęs vyras sugrįžto į namus, padarė atskirus įėjimus į po santuokos nutraukimo padalintą gyvenamąjį namą. A. T. nustatytas 2 grupės invalidumas (b.l. 114), gyvenamosios vietos seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai (b.l. 43). Tokiu būdu, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam A. T. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė nei jos vidurkis (LR BK 50 str.,61str.4d.).

LR BK 66 str. pagrindu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas A. T. sulaikymo laikas nuo 2011-03-05 iki 2011-03-07 ir suėmimo laikas nuo 2011-03-07 iki 2011-09-30.

Nukentėjusioji G. T. byloje pareiškė 10.000,00 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlygimo. Posėdžio metu nukentėjusioji civilinio ieškinio atsisakė. Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamoji byla civilinio ieškinio dalyje nutrauktina (LR BPK 112 str. 3 d. pagrindu).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimti antklodės užvalkalas ir paklodė, laikinai saugomi Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato specialiojoje saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (LR BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 151 str. 1 d., veiką perkvalifikavus iš LR BK 149 str. 1 d., ir paskirt jam bausmę šešis mėnesius laisvės atėmimą.

A. T. į bausmės atlikimo laiką įskaityti jo suėmime išbūtą laiką nuo 2011-03-05 iki 2011-09-30, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikyti jį atlikusiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paleidžiant A. T. teismo posėdžių salėje.

Baudžiamąją bylą nukentėjusiosios G. T. civilinio ieškinio dalyje, nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: antklodės užvalkalą ir paklodę, laikinai saugomus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato specialiojoje saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o A. T. nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.