Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alinai Kuleš,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovas teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą byloje, kurioje nurodoma, kad ieškovė su dukra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena 2 kambarių bendrabučio tipo bute, priklausančiame atsakovo motinai. Ieškovė su dukra gyvena viename kambaryje, kitame gyvena atsakovo motina. Vaikui yra atskira vieta poilsiui, pamokų ruošai. Lankymosi šeimoje metu namuose buvo jauku ir tvarkinga. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu nuo 2016 m. sausio mėn. negyvena kartu. Vaiko tėvas periodiškai bendrauja su šeima, nuo gyvenimo skyrium pradžios iki dabar vaiko išlaikymui skyrė 50 Eur. Vaiko sveikata, priežiūra, ugdymu rūpinasi pati ieškovė. Mergaitė pasakojo, kad tėvą matė seniai, neprisimena kada. Atsakovas pokalbio su Institucijos atstovu metu sakė, kad nesutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi ši vaiku nesirūpina. Pasakojo, kad jis vaiko ugdymu, sveikata taip pat rūpinasi. Ieškovei duodavo po 25 Eur už dukros anglų kalbos būrelį. Šiuo metu atsakovas niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistravo, gyvena iš atsitiktinių darbų gaunamų pajamų. Ištyrus ieškovės šeimos aplinkos sąlygas bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus bei vaiko nuomonę, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaiko interesus. Institucija siūlo priteisti iš atsakovo ne mažesnį kaip po 175 Eur kas mėnesį mokamų išmokų išlaikymą.

Liudytoja S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nesirūpino šeima, nedirbdavo, susirado kitą moterį, todėl santuoka nutrauktina dėl jo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 295.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, jie kartu negyvena bei neveda bendro ūkio nuo 2016 m. vasario mėnesio, atsakovas teismo posėdžio metu taip pat prašė nutraukti santuoką dėl jo kaltės, todėl laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės. Teismo nuomone atsakovas pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi jis nebuvo lojalus sutuoktinei, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – atsakovas išėjo iš namų ir pradėjo gyventi skyriumi ir atgal pas ieškovę negrįžo, su ja nebendrauja, šeima nesirūpina, tokiu būdu vienašališkai nutraukęs tarpusavio bendravimą.

LR CK 3.60 str. 3 d. numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už plėšimą, jis sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl jos kaltės, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo. Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str. 2 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog A. J. faktiškai gyvena su savo motina, t.y. ieškove L. J.. Vaiko tėvas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus. Nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su mama prieštarautų vaiko interesams, priešingai, iš byloje esančios Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (b.l. 29-30), kurią teismo posėdžio metu palaikė ir institucijos atstovė, matyti, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaiko interesus. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, nepateikta jokių įrodymų, paneigiančių galimybę nustatyti A. J., gyvenamąją vietą su mama, t.y. ieškove. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina L. J..

Dėl išlaikymo priteisimo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių – ieškovės L. J. ir atsakovo K. J. - vaikas yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. A. J. šiuo metu yra aštuoneri metai. Ji mokosi Lentvario pradinės mokyklos 3 klasėje. Mergaitei yra būtinas maistas, rūbai, apavas, ugdymo, lavinimo priemonės. Teismo nuomone, ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytos 350- 360 Eur išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. J. išlaikymui per mėnesį reikia apie 350 Eur.

Iš byloje esančios pažymos Nr. SPS-014, matyti, kad ieškovė per mėnesį vidutiniškai gauna apie 380 Eur atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, sveikatos būklę, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 120,00 Eur kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2016-05-09, iki vaiko pilnametystės. Taip pat pažymėtina, kad šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.). Jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims resjudicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas.

Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja.

Dėl pavardžių

Atsižlegiant į ieškovės prašymą, nutraukus santuoką ieškovei paliekama J. pavardė, atsakovui – J. pavardė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.2 -(NTP-2)-16-T-565-2545, ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.). Todėl iš atsakovo priteistini 94 Eur žyminio mokesčio, taip pat patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo K. J. priteistinos 115,80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93, 96 str.).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, byloje patirtos 5,40 Eur bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-12 nutartimi atsakovui K. J. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo pateikimo dienos, t.y. nuo 2016-05-06, iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 177-178, 259, 260, 270, 375-386 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 295) tarp K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Nutraukus santuoką, K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti prigimtinę pavardę – J., L. J. palikti santuokinę pavardę – J..

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, t.y. ieškove L. J..

Priteisti iš atsakovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur mokamomis kas mėnesį nuo 2016-05-09 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko A. J. išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 94 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5,40 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 115,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas – 5630).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-12 nutartimi atsakovui K. J. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. J. priteisimo – K. J. sumokėtas sumas įskaityti į A. J. priteistą išlaikymą.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.