- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-29
- Bylos Nr.
- 1S-234-245/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- T. P.
- Kategorijos
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. (toliau – T. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 95-48 taikyti T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. P. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 n. rugsėjo 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžiu T. P. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Minėtu nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį nuteistajam bausmės vykdymas buvo atidėtas ir galutinė bausmė paskirta 5 metai laisvės atėmimo.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. sausio 23 d., jos pabaiga – 2021 m. liepos 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 95-48 nutarta taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.
4. Nuteistasis T. P. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir nustatyti BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus bei šių įpareigojimų vykdymo laiką.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiama nutartis visiškai nemotyvuota ir teismas neatkreipė dėmesio į Komisijos rekomendacijas. Nuteistojo teigimu, teismas nepakankamai įvertino teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybės, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistojo pastangos resocializuotis liko neįvertintos.
4.2. Skunde nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka pusiaukelės namuose, kur yra suteikta galimybė sparčiai ir kokybiškai integruotis į visuomenę. Vertinant jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu matyti, kad yra vertinamas kaip nepriekaištingas. Už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje nuteistasis paskatintas keturis kartus. T. P. teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių duomenų, jog jis bėgs, slėpsis ar darys naujus nusikaltimus. Skunde nurodoma, kad nuteistasis savo elgesiu įrodė ir įgijo pataisos namų administracijos pasitikėjimą, todėl nėra prasmės ir tikslo toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės.
4.3. Nuteistojo teigimu, bausmės atlikimo metu jis pasižymi teigiama ir darbine motyvacija, šiuo metu dirba UAB „E.“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jis nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. Atskleidžiant T. P. asmenybės bruožus matyti, kad jo socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę šilti, palaiko glaudžius santykius. Nuteistasis vertina artimųjų palaikymą, domisi jų kasdienybe. Ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir galiu veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio nusikalstamumo. T. P. teigia, kad neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje.
4.4. Skundu teigiama, kad išeiginėmis dienomis nuteistasis važiuoja namo, būdamas laisvėje nepadarė jokių administracinių nusižengimų ir (ar) nusikaltimų. Po išvykų namo jis laiku grįžo į pataisos namus ir toliau nepriekaištingai atlieka laisvės atėmimo bausmę. T. P. suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Skunde nurodoma, kad nėra įrodymų, jog nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra. T. P. nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, taip pat neturi diskriminacinių nuostatų įrodymų, neišsakomi rasistiniai ar užgauliojantys pareiškimai. T. P. nurodo, kad turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba, atžvilgiu, yra pozityviai nusiteikęs. Taip pat nėra jokių duomenų, kad nuteistasis užsiimtų neteisėta veikla, savo elgesiu darytų neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Pasak nuteistojo, Komisija įvertino pakankamai nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
4.5. Nuteistasis pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principais įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.
4.6. Skundu atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo tinkamai nebuvo įvertinta riziką mažinantys veiksniai, t. y. socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas, artimi santykiai su jais bei visapusiškas jų palaikymas, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo nebuvimas įkalinimo įstaigoje, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą bei ja tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygos.
4.7. Skundu pažymima, kad asmeniui privalu suteikti šansą pasitaisyti. Tol kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekvienu atveju hipotetiškai galima įžvelgti įvairių grėsmių, kelti įvairių prielaidų, kaip šis asmuo elgsis laisvėje ir kad šio asmens teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietoje vis dar yra nepakankamas, jog jis būtų išleistas į laisvę. T. P. teigimu, tokiu atveju nuostatos, numatančios paleidimą lygtinai, būtų tik deklaratyvios, o nuteistojo lūkesčiai ir viltys būtų žlugdomos bet kuriuo atveju, nesvarbu kokias didžiules pastangas jis dėtų.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo T. P. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Nuteistasis T. P. atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją – 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (24 balai pagal OASys), jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
8. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nebuvo nustatyta vidaus tvarkos taisyklių ar režimo reikalavimų pažeidimo, už gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, darbą nuteistasis buvo paskatintas, šiuo metu taip pat dirba, toliau aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau būtina įvertinti ir kitas Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, dėl ko, anksčiau išvardinti teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, kad jo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu yra pakankama. Tai sudaro pagrindą abejoti ir tuo, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas, nors ir negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam nėra privalomas ir galutinį sprendimą priima teismas, tvirtindamas arba atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą. Komisijos nutarime išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai nesaisto galutinį sprendimą priimančio teismo ir jis turi teisę atsižvelgti į visas, jo vertinimu, lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. T. P. bausmę atlieka už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl lygtinis paleidimas jo atžvilgiu galėtų būti taikomas tik nustačius, kad nuteistasis visuomenei nebekelia jokio pavojaus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo atžvilgiu yra priteistas 12 858,75 eurų ieškinys. Nors nuteistasis pataisos namuose ir dirbo, tačiau lėšų pragyvenimui neužteko. Iki suėmimo pajamų šaltinis buvo atlyginimas už atsitiktinius darbus. T. P. nuteistas už turtinio pobūdžio nusikaltimą, todėl vertinant ankstesnį nuteistojo gyvenimo būdą, pragyvenimo šaltinį, kyla pagrįsta abejonė, jog išėjęs į laisvę užsidirbti jis sieks vien tik teisėtu būdu.
10. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, svarbu atkreipti dėmesį, kad asmens savivertė yra aukštesnė nei vidutinė, savianalizė daugiau vienpusiška. T. P. save vertina vien iš teigiamos pusės, sau patinka toks koks yra ir nieko nenori pakeisti. Siekdamas savo tikslų jis yra naudojęs smurtą ar grasinęs – teistas už reketavimą, nors pats tai neigia. Įsivaizduoja, kad savitvardos problemų neturi, tačiau išlieka tikimybė, jog išgėręs išreikš savo pyktį, kadangi yra nustatyta, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio prarado savikontrolę ir susimušė. Spręsdamas savo problemas taip pat yra naudojęs smurtą bei elgęsis nusikalstamai, tačiau apie pasekmes tuo metu nepagalvojo.
11. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo T. P. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kas padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį ir tenkinti nuteistojo skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.