- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- N1-344-218/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-01202-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvija Jakštienė
- Nukentėjusysis
- E. Č., L. Č.
- Kaltinamasis
- M. K.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Marijai Masiliūnienei
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2013 m. lapkričio 9 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, turėdamas tikslą iš E. Č. atvirai pagrobti svetimą L. Č. priklausantį 150 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei U8650“, įsidėjo jį į savo striukės kišenę ir bandė pabėgti, o E. Č. bandant jį sulaikyti, kumščiu vieną kartą smogė jam į nosį, padarydamas nosies sumušimą pasireiškusį poodine kraujosruva ir nosikaulių lūžiu, t.y. nesunkiai sutrikdė E. Č. sveikatą, po ko pabėgo.
Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013 m. lapkričio mėn. susitarė su pažįstamu E. Č., kad pirks iš E. už 50 litų telefoną „HUAWEI“, o šis nebereikalaus skolos ir nebeturės grąžinti anksčiau paimto „Vodafone“ telefono. Su E. Č. susitiko jo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje. E. Č. jam padavė mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI“. Pinigų - 50 litų E. nedavė, jų mokėti neplanavo, nes neturėjo su savim. Apžiūrėjęs telefoną, išėmė sim kortelę ir padavė E., o telefoną įsidėjo į striukės kišenę ir pradėjo eiti. E. Č. pareikalavo grąžinti telefoną, o jis pats tuo metu kumščiu trenkė E. į veidą. Po to išbėgo iš laiptinės ir nubėgo link „Minties“ gimnazijos. Matė, kad E. išsitraukė peilį, kuriuo pabandė įbesti jam į petį, bet po to jo nebesivijo. Tą telefoną perdavė R. J., kuris žadėjo telefoną pirkti, bet pinigų iš R. J. taip ir negavo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas visos teisybės nesakė, nes bijojo atsakomybės, be to, nelabai suprato, kuom yra įtariamas. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, atsiprašo nukentėjusiųjų, pažada ateityje nusikaltimų nedaryti. Šiuo metu yra baigęs mokyklos I kursą ir įsidarbinęs pagal terminuotą darbo sutartį bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ fasuotoju.
Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėjas ir nukentėjusieji (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).
Nukentėjusiojo E. Č. parodymai, kad M. K. pažįsta apie porą metų, anksčiau mokėsi toje pačioje mokykloje. 2012 m. vasarą, tikslios datos neprisimena,, M. K. iš jo pasiskolino 20 litų, tačiau skolos iki šiol negrąžino. Jis M. K. vis primindavo apie skolą, šis vis žadėdavo skolą grąžinti kai turės pinigų. 2013 m. spalio mėn., tikslios datos neprisimena, M. K. jam pasiūlė už 40 litų įsigyti telefoną „Vodafone“. Jis sutiko už telefoną sumokėti 20 litų, o likusius 20 litų užskaityti už skolą. M. K. jam davė telefoną „Vodafone“, o jis M. davė 20 litų. M. pažadėjo per dvi dienas išsipirkti savo telefoną, t.y. grąžinti 40 litų, tačiau po poros dienų atrašė, kad neturi pinigų. Tuomet jis M. K. telefoną už 40 litų pardavė savo pažįstamam, kurio jokių anketinių duomenų nežino. 2013 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslios datos negali nurodyti, atsitiktinai susitiko M. K.. M. matė jį turint telefoną „HUAWEI U8650“. 2013-11-09 apie 21 val. M. K. jam parašė žinutę klausdamas, ar jis neparduoda savo telefono. Jis sutiko telefoną parduoti už 50 litų, sutarė su M. susitikti savo namo laiptinėje. Kai M. K. atėjęs paprašė parodyti parduodamą telefoną, jis (E. Č.) padavė M. telefoną „HUAWEI“, kurį M. K. apžiūrėjo, atidaręs dangtelį išėmė telefone buvusią SIM kortelę, kurią grąžino jam, po ko greitu žingsniu ėmė lipti žemyn. Ketvirtame aukšte jis pasivijo M., pareikalavo sumokėti pinigus arba grąžinti telefoną. Tuomet M. K. kumščiu trenkė jam į nosį bei vėl ėmė bėgti. Po M. suduoto smūgio jis išsigandęs išsitraukė peilį, tačiau M. K. nesivijo, nes ėmė kraujuoti iš nosies. Po šio įvykio su M. K. daugiau nebendravo. 2013 m. gruodžio mėn. pabaigoje, iš draugės J. sužinojo, kad jos brolis R. turi tokį pat telefoną, kaip turėjo jis. J. pasakė, kad jos brolis tą telefoną pirko iš M. K.. J. parodžius šį telefoną, suprato, kad tai tas pats telefonas, kurį iš jo pagrobė M.. J. telefoną atidavė, nes šis nebeveikė. Sužinojęs, kad telefonas nebepataisomas, jį išmetė. (b.l. 12-13, 14-15, 16)
Akistatos tarp E. Č. ir M. K. metu, kiekvienas iš jų patvirtino savo duotus parodymus. (b.l. 30-32)
Specialisto išvada Nr. G 1563/13(05), iš kurios matyti, kad E. Č. nustatytas nosies sumušimas pasireiškęs poodine kraujosruva ir nosikaulių lūžiu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Dėl sužalojimo E. Č. sveikata sutrikdyta nesunkiai. (b.l. 20)
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis E. Č. tarp jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų, nurodė nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį (M. K.), kurį įvardijo M. K., t.y. asmeniu sudavusiu jam smūgį į nosį bei pagrobusiu mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI U8650“ (b.l. 25-29)
Nukentėjusiosios L. Č. parodymai, kad 2013-11-09 apie 21.30 val. iš sūnaus E. Č. sužinojo, jog jam bandant parduoti mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI U8650“ pažįstamam asmeniui, šis telefoną iš E. Č. paėmė ir, sudavęs sūnui smūgį į veidą, pasišalino. Iš sūnaus pagrobtą telefoną vertina 150 litų. Kadangi telefonas atsirado, nors ir neveikiantis, civilinio ieškinio byloje nereiškia. (b.l. 2, 8-9, 10)
Liudytojo R. J. parodymai, kad 2013 m. pabaigoje, tikslios datos neprisimena, iš pažįstamo M. K. įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI“. Po kurio laiko telefono namuose neberado. Sužinojo, kad jo sesuo J. J. telefoną nunešė savo pažįstamam E.. (b.l. 33-34)
Liudytojos J. J. parodymai, kad pažįstamas E. Č. jai buvo sakęs, kad iš jo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas. Kadangi E. telefoną anksčiau buvo mačiusi, o 2013 m. gruodžio mėn. panašų telefoną pastebėjo pas savo brolį R. J., paėmė iš brolio telefoną ir nunešė parodyti E.. E. atpažino, jog tai jo telefonas, todėl telefoną jam atidavė. Brolio neklausė, iš kur šis gavo telefoną. Brolio draugų nepažįsta. Nepažįsta ir M. K.. (b.l. 35-36)
Įvykio vietos apžiūros 2013-11-10 protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės ketvirto aukšto aikštelėje. (b.l. 4-7)
Motyvuojamoji dalis
Paties kaltinamojo prisipažinimu, kurį patvirtina aukščiau išvardinti byloje surinkti duomenys – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvada M. K. kaltė turint tikslą iš E. Č. atvirai pagrobti svetimą turtą - mobiliojo ryšio telefoną įsidėjus jį į savo striukės kišenę ir bandant pabėgti, o E. Č. bandant jį sulaikyti, kumščiu vieną kartą smogus jam į nosį, tuo nesunkiai sutrikdžius E. Č. sveikatą yra pilnai įrodyta. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d., nes jei vagystės būdu grobiant turtą, tačiau, dar jo neužvaldžius, panaudojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą, teismų praktikoje tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas.
M. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Svarstydamas baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. K. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), į kaltinamojo asmenybę – į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, yra nepilnametis, psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, tačiau medicininiame pažymėjime nurodyta, kad 2012-06-11 lankėsi pas paauglių psichologą (b.l. 82); administracine tvarka nebaustas, pagal gyvenamąja vietą jo atžvilgiu nusiskundimų negauta (b.l. 88); įstaigos, kurioje mokosi, charakterizuojamas gerai (b.l. 90), po nusikalstamos veikos įvykdymo jokių priešingų teisei veikų nepadarė, pradėjo dirbti, atsiprašė nukentėjusiojo, šis jam pilnai atleido, susitaikė, jokių pretenzijų neturi, į M. K. paties motyvaciją ateityje tinkamai elgtis, mokytis ir siekti įgyti specialybę, dirbti yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Tokiu būdu nustatytos sąlygos, numatytos BK 93 str.1 d. 1 p., 3 p. todėl baudžiamoji byla nutrauktina, kaltinamasis M. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, socialinę brandą, į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, siekiant padėti nepilnamečiui pakeisti elgesį, kaltinamajam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė.
Vadovaujantis BPK 103 str., 105 str. pripažintina proceso išlaidomis ir iš M. K. išieškotina 15,50 Lt pašto išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305, straipsniais
nusprendžia:
Baudžiamąją bylą, iškeltą pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. M. K. nutraukti ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti (BK 93 str. 1 d. 1, 3 punktai). Vadovaujantis BK 82 str. 1 d.1 p., 87 str. 2 d. 2 p. paskirti M. K. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą šešiems mėnesiams įpareigojant jį elgesio apribojimo metu tęsti mokslą arba dirbti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Pripažinti proceso išlaidomis ir iš M. K. išieškoti 15,50 Lt (penkiolika litų 50 ct) pašto išlaidų valstybei.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.