- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-22
- Bylos Nr.
- I-7119-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05088-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Jolitos Rasiukevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-02-11 nutartimi (b. l. 41-42) priimta nagrinėti pareiškėjo R. B. skundo (b. l. 1-9) dalis dėl 2012-01-01–2013-12-31 laikotarpiu taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 ir 15 straipsnius bei 2012-01-01–2012-08-31 laikotarpiu taikant Laikinojo įstatymo 5 ir 15 straipsnius neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM). Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2007-01-03 VRM sprendimu jam buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kuri Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta. Pareiškėjo nuomone, tokiu teisiniu reguliavimu buvo pažeidžiami pagrindiniai teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principai, asmens teisė gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Pareiškėjas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, teigia, kad įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą, valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų.
Atsiliepimas
Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą su juo nesutinka (b. l. 52). Atsiliepime teigiama, kad 2012-2013 m. laikotarpiu pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį atitiko Konstituciją, todėl VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjo skundas nepagrįstas. Pareiškėjo pensijos perskaičiavimas Laikinojo įstatymo 5 straipsnį jau yra įvykdytas ir nėra teisės normos, pagal kurią VRM galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą 2012-2013 m. nustatęs teisinis reglamentavimas.
2009-12-09 buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustatė, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) <...> perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos <...> mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo numatyta, kad įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad šis įstatymas nustato socialinių išmokų perskaičiavimo tvarką ir taikomas, be kitų, valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą gaunantiems asmenims.
2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012-12-31. 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013-12-31.
Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą 2012-2013 m. nustačiusio teisinio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.
Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimą, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama valstybinė pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.
Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, darydamas šią išvadą, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas, nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį galiojo iki 2012-09-01, pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį galiojo iki 2013-12-31.
Dėl skundo reikalavimo priteisti neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.
Pareiškėjui VRM 2007-03-07 sprendimu Nr. 11SP-667 nuo 2007-01-03 neterminuotai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 46). Iš trečiojo suinteresuoto asmens 2014-10-30 pažymos Nr. 11DP(P)-5227 (b. l. 12-13) matyti, kad pareiškėjui 2012-2013 m. laikotarpiu paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties) buvo mažinama Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių pagrindu.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo mažinama neteisėtai.
Pagal Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-10-30 pažymoje Nr. 11DP(P)-5227 nurodytus duomenis, per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui nebuvo išmokėta 1 909,92 Lt pensijos dalis (238,74 Lt x 8) (b. l. 12-13). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina neišmokėta 553,15 EUR (1 909,92 Lt) pensijos dalis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas). Toks sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose suformuotą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; 2013-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1726/2013; 2013-10-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2012/2013; 2014-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1008/2014 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 išaiškino, jog tinkamas atsakovas bylose dėl Laikinojo įstatymo pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo yra Lietuvos valstybė, todėl pareiškėjui 553,15 EUR valstybinės pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.
Atsiliepime į skundą teigiama, kad sprendimas perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pensiją, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio pagrindu yra įvykdytas sprendimas. Šį pareiškėjo argumentą paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, kurioje laikomasi nuostatos, kad iki skundo dėl ne visos pensijos mokėjimo išnagrinėjimo toks sprendimas negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 2014-06-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-950/2014, 2014-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-903/2014).
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnių pakeitimo įstatymų (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiais pagrindais buvo mažinama teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Vadinasi, pareiškėjo reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnių pakeitimo įstatymų (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) taikymo 2012-01-01–2013-12-31 laikotarpiu neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją yra nepagrįstas ir atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Analogiško teisės aiškinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje (2015-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-416-520/2015 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo R. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 553,15 EUR (penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus, penkiolika centų) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, neišmokėtą 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.
Likusioje dalyje pareiškėjo R. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.