Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, turintis pirmos grupės invalidumą, gyv. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. 2016 m. rugpjūčio 12 d., apie 18.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, laikydamas rankoje peilį juo grasino savo nepilnamečiui sūnui M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent: žodinio konflikto su sūnumi metu paėmė į rankas virtuvinį peilį bei atlikdamas rankos judesius link nukentėjusiojo, geležte nukreipta į nukentėjusiojo kūną, išsakė nukentėjusiajam M. K. grasinančius žodžius: „nori, aš tave pabesiu?“, "nori aš tave papjausiu", t. y. tyčia sukūrė situaciją, kurioje nukentėjusiajam M. K. buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-08-12 apie 18.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), jam būnant neblaiviam, tarp jo ir nepilnamečio sūnaus M. K. įvyko konfliktas dėl telefono. Konflikto metu nuo spintutės paėmęs peilį ir pridėjęs sūnui prie dešinės pusės pilvo srities pasakė: „nori, įdursiu, papjausiu?“. Jeigu tą dieną būtų nevartojęs alkoholio, nežino kaip būtų buvę. Sūnaus atsiprašė, sakė, kad atleido, nepyksta. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi, kad tokiu būdu gąsdino sūnų, ateityje daugiau taip nebesielgs.

Motyvuojamoji dalis

A. K. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 291 str. 1 d. nustatyta tvarka, LR BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nepilnamečio nukentėjusiojo M. K. parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad jis gyvena su mama D. K., tėvu A. K. bute adresu (duomenys neskelbtini). 2016-08-12, apie 18.20 val. virtuvėje jis susiginčijo su tėvu dėl telefono. Jam einant iš virtuvės į kambarį, tėvas pasakė „nori, aš tave papjausiu“. Atsisukęs pamatė, kaip tėvas, atsidaręs stalčių paėmė peilį, priėjęs prie jo, ir stovėdamas prieš jį, imituodamas peiliu dūrį jo pilvo srityje sakė: “aš tave padursiu“. Tada jis tėvą pastūmė iki lovos ir šis griuvo ant lovos. Kol tėvą laikė prispaudęs, tėvas rankoje apsuko peilį, ir pradėjo peiliu badyti orą jam aplink galvą. Pasakyti, ar jis būtų tikrai dūręs negali, bet tokios galimybes neatmeta. Tėvas prieš jį nėra smurtavęs, bet yra matęs, kaip smurtaudavo prieš jo mamą. Su tėvu santykiai nėra šilti, bet ir nesipyksta. Atleisti tėvui nenori, nes tėvas jo neatsiprašė, nors jam ir buvo siūlyta. Tėvas, kai būna išgėręs, būna agresyvus, prie jo nelenda, bet įžeidinėja mamą. Geria tada, kai gauna pašalpą. (b.l. 54-55).

Nukentėjusysis M. K. 2016-08-25 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo tėvas A. K. atsiprašė, jis ant tėčio nepyksta, tėtis gali grįžti gyventi namo, jie susitaikė, prašo bylą nutraukti, tačiau mano, kad tėvui reikėtų gydytis nuo alkoholio.

Liudytojos D. K. parodymais, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su sutuoktiniu A. K. ir jų nepilnamečiu sūnumi M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis turi neįgalumą dėl inkstų vėžio, tačiau piktnaudžiauja alkoholiu. Namuose būdamas girtas, būna labai agresyvus, ne kartą yra grasinęs jai peiliu ją sužaloti, tačiau niekada dėl to nesikreipė pagalbos į pareigūnus. 2016-08-12, apie 18.20 val. jiems visiems būnant namuose, sutuoktinis buvo girtas. Sutuoktinis pradėjo kabinėtis prie sūnaus, kad neva šis sugadino telefoną. Virtuvėje vyras pasičiupo peilį iš stalčiaus ir ėmė mosikuoti prieš sūnų, sakė "nori, aš tave pabesiu?". Tada sūnus iškvietė policiją. Mano, kad tokie jo grasinimai yra realūs ir jis gali sužaloti ją ir sūnų, nes nuolat grasina, elgiasi išgėręs neadekvačiai ir jie jo bijo. (b.l. 27-31).

Pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2016-08-12 D. K. pranešė apie tai, kad 2016-08-12 apie 18.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus A. K. grasino peiliu nepilnamečiui sūnui M. K., t. y. grasino nužudyti (b. l. 4-6).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele, kuriuose nurodyta, kad įvykio vieta yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (b. 1. 7).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2016-08-12 apie 18.30 val., buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjo neblaivus tėvas puola muštis, rankoje turi peilį, grasina nužudyti. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policijos pareigūnus kvietė M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad M. K. tėvas A. K. grasino žodžiais, kad „papjaus“, o paskui paėmęs peilį į rankas bandė besti peilį į M. K., tačiau laiku sustojo ir M. K. nenukentėjo. M. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė grasinimu, bandymu pabesti. Smurtu įtariamas asmuo A. K. paaiškino, kad peilį laikė rankoje, bet nudurti neketino. ( b. l. 8-9).

Savanoriško daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, kuriuose nurodyta, kad apžiūrėtas D. K. pateiktas virtuvinis peilis, kuriuo liudytojos teigimu, buvo grasinama M. K.. Apžiūros metu nustatyta, kad peilis yra 27 cm. ilgio, žalios spalvos rankena, kurios ilgis 12 cm., geležtės ilgis 15 cm., kaklelio briaunos plotis 2.3 cm.( b. l. 34, 35-36). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, jog peilis nuotraukoje (b. l. 36) yra tas peilis, kurį turėjo rankoje.

Asmens blaivumo testu Nr. 3159, kuriame nurodyta, kad alkoholio matavimo prietaisu 2016-08-12, 18.40 val. A. K. nustatytas 1,45 promilės girtumas. (b. l. 10)

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Tai tyčinis nusikaltimas, padarytas tiesiogine tyčia, jo sudėtis – formalioji, nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje. Objektyviai grasinimas pasireiškia aktyviais veiksmais. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, gestais.

Kaltinamojo kaltė, jog konflikto metu pridėjęs peilį savo sūnui M. K. prie pilvo srities ir savo veiksmais grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo M. K. sveikatą, įrodyta nukentėjusiojo parodymais, kurie patvirtinti paties kaltinamojo A. K., liudytojos D. K. parodymais ir kitais įrodymais. Nors kaltinamasis posėdžio metu ir nurodė, kad neketino durti peiliu nukentėjusiajam, tačiau pripažino, jog kaltinime nurodytus veiksmus atliko. Teismas pažymi, kad pagrindinė sąlyga atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kilti yra grasinimo realumas, tai yra nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Vien tik kaltinamojo veiksmai leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog nukentėjusysis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas peiliu gali būti įvykdytas realiai. Kaltinamojo veiksmų pobūdis pasiimant peilį ir pridedant jį nukentėjusiajam prie pilvo rodo, jog kaltinamasis suvokė, suprato ir žinojo, kad nukentėjusiajam savo elgesiu kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę, ir norėjo taip elgtis, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, kaltinamojo A. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. A. K. 2016-08-12, 18.40 val. nustatytas 1,45 promilės girtumas. (b. l. 10) (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamojo A. K. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, tai patvirtino pats nepilnametis nukentėjusysis posėdžio metu, jam atleido, jokių pretenzijų nereiškia, ieškinio nereiškia. Kaltinamasis A. K. neteistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 62), nors ir baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 60-61), nedirbantis (b. l. 63), pas gydytoją psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, tačiau dėl abstinencinės būklės 2008-03-02 – 03-12 gydytas stacionare (b. l. 66), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 68), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo - sūnaus atsiprašė, teismui pažadėjo daugiau taip nesielgti sūnaus atžvilgiu. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors valstybinis kaltintojas ir prašė skirti laisvės apribojimo bausmę taikant draudimą - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau teismas įvertinęs nepilnamečio išsakytą prašymą, t. y. jog jis susitaikė su kaltinamuoju (tėvu), prašė kaltinamojo atžvilgiu bylą nutraukti, ir dėl aukščiau nurodytų priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., padarymą jam susitaikius su nukentėjusiuoju nepilnamečiu M. K.. Tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė artimoje aplinkoje prieš savo nepilnametį sūnų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ( BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažymos patvirtina, kad kaltinamajam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos išlaidos 34,74 eurų ir jį bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme gynė advokatė L. B.. Taip pat nukentėjusiojo M. K. įgaliotuoju atstovu buvo paskirtas advokatas R. K., kurio užmokestis paskaičiuotas - 34,74 eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas tiek kaltinamajam, tiek nepilnamečio nukentėjusiojo negalinčio pasinaudoti savo teise atstovauti jo interesams byloje nagrinėjamoje pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 str. 1 d. 2 p., 9 p., BPK 55 str. 4 d., 5 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad gyvėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo, nukentėjusiojo valios, bei į tai, kad kaltinamasis turi primos grupės invalidumą, niekur nedirba, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkintini, minėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Panevėžio apskrities VPK saugomų daiktų saugykloje, vadovaujantis BK 72 str. ir BPK 94 str. 1 d. 1 p. nuostatomis konfiskuotinas kaip nusikaltimo įrankis. Tačiau atsižvelgiant į valstybės ekonomines sąnaudas vykdant šio turto konfiskaciją, kurios nėra proporcingos daikto vertei, peilis konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomąją priemonę 2016-08-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi A. K. paskirtą įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, nesiartinti arčiau nei 50 metrų atstumu (b.l. 86) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Baudžiamąją bylą dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d. – nutraukti kaltininkui A. K. ir nukentėjusiajam nepilnamečiui M. K., susitaikius.

A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 str. 1 d.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p. ir 72² str. A. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per šešis mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę 2016-08-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi A. K. paskirtą įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, nesiartinti arčiau nei 50 metrų atstumu iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokatų darbui apmokėti iš A. K. nepriteisti.

Vadovaujantis BK 72 str., peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.