Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Gintaro Andruškos ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4016-432/2012 pagal ieškovo Gintaro Andruškos ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl prokuroro veiksmų, susijusių su procesinių prievartos priemonių taikymu, atlyginimo.

Ieškovas Gintaras Andruška kreipė į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo 57 379, 76 Lt turtinę žalą, 100 000 Lt neturtinę žalą. Nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūrai 2008 05 29 pateikus nepagrįstą prašymą dėl kaltinimo pakeitimo teisme, Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskyręs ieškovui griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d., nepagrįstai taikęs BPK 122 str. nuostatas, baudžiamosios bylos procesas trukęs pernelyg ilgai, todėl ieškovui buvusi padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškovas nurodo, kad jam buvusi padaryta žala dėl teismo ir prokuratūros neteisėtų veiksmų, todėl prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą - 157 379,76 Lt.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Vienas iš kriterijų, priteisiant žalą iš valstybės, yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai bei kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Būtent dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas kaip pagrindą neturtinei žalai priteisti pagrįstai panaudojo minimaliąją mėnesinę algą. Ieškovui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, proporcingas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam minimaliam mėnesio darbo užmokesčiui (MMA) per neteisėto suėmimo laiką- 5 637,67 Lt. Tokio dydžio kompensacija pinigais už suėmimo laiką atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sąžiningai, teisingai ir protingai kompensuoja ieškovo praradimus dėl jo laisvės suvaržymo be būtino reikalo.Apeliaciniame skunde be pagrindo teigiama, kad nuosprendyje sprendimas dėl kardomosios priemonės - suėmimo priimamas tik tais atvejais, kai kaltinamajam iki tol buvo paskirtas suėmimas. Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kuris numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis, niekuo neišskiria kardomosios priemonės - suėmimo. Todėl laikytina, kad ši teisės norma taikoma ne tik suėmimo atveju ir nepaisant to, kad tokia kardomoji priemonė iki nuosprendžio paskelbimo nebuvo taikoma, esant pagrindui, ji galėjo būti paskirta.Apeliantas rėmėsi BK 65 straipsniu, nustatančiu bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles ir nurodė, kad valstybė netiesiogiai vienos dienos laisvės atėmimo bausmę baudžiamajame įstatyme yra įvertinusi 260 Lt. Šis straipsnis nustato baudžiamosios teisės priemones, keičiant vieną bausmę kita, todėl straipsnio nuostatos negali būti taikomos reguliuoti civilinius teisinius santykius.Apeliantas, prašydamas priteisti turtinė žalą (negautas pajamas) nurodo, kad įmonei dirbant nepelningai, gaunant bent kokias pajamas, bet kuriuo atveju mažėja įmonės nepelningumas (skolos/išlaidos). Įmonė gaunanti pajamas nebūtinai gali dirbti pelningai, tuo labiau „mažinti įmonės nepelningumą“. Šiuo atveju negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pridėtinė vertė, kuri nustatoma iš visų uždirbtų pajamų atėmus išlaidas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Todėl sąnaudoms viršijant uždirbtas pajamas, kas yra apelianto atveju, nes įmonės veikla nuostolinga, negali būti priteisiamos negautos pajamos.Byloje nustatyta, kad advokatas ieškovą ginti baudžiamojoje byloje pradėjo, surašydamas apeliacinį skundą dėl 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir vėlesnėse šios bylos nagrinėjimo stadijose. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino šią aplinkybę ir pagrįstai taikė Nutarimo nuostatas dėl baudžiamojoje byloje gynėjo paslaugoms apmokėti apmokamų išlaidų dydį.Apeliantas nepateikė pagrįstų motyvų, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai pagrįstai konstatavo atitinkamų teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumą (pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai konkrečioje situacijoje pažeidimą, ko pasėkoje išteisinus ieškovą paaiškėjo, kad buvo suvaržyta nusikalstamos veikos nepadariusio asmens laisvė), atitinkamai kitas civilinės atsakomybės sąlygas, dėl kurių valstybei tenka pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą.Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendime konstatavo, jog: „Asmens suėmimas (net ir teisėtas), kai ir bet koks kitoks asmens laisvės suvaržymas yra žalingas to asmens interesams. Asmuo netenka galimybės tęsti iš anksto suplanuotos veiklos, tam tikram laikui nutruksią jo socialiniai ryšiai, dėl laisvės suvaržymo asmuo patiria neigiamas emocijas. Šios laisvės suvaržymo pasekmės yra akivaizdžios, jos ne reikalauja įrodymu (CK 182 str. 1 p.). Tad ieškovas neabejotinai patyrė žalą dėl suėmimo, skirto 2008 06 00 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu".Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde atsakovo išdėstytus argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neva netinkamai aiškino ir taikė CK 6.282 str. 1 d. ir 3 d., 6.253 str. 5 d., pabrėžtina, jog visiškai neaišku, kaip teismas tokias materialinės teisės normas šioje konkrečioje situacijoje turėjo taikyti. Akcentuotina, jog ši ginčo situacija yra specifinė (jau vien dėl subjektų specifiškumo, atitinkamai neturtinės žalos kilmės), todėl aukščiau minėtų bendro pobūdžio CK normų taikymas konkrečioje situacijoje, vargu, ar būtų įmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliantas Gintaras Andruška skundžia sprendimą dalyje, kurioje atmesti ieškovo reikalavimai priteisti dalies turtinės ir dalies neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, skundžia sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo priteista 56343,67 Lt neturtinės žalos ir 1240 Lt atstovavimo išlaidų.

Ieškovas Gintaras Andruška savo apeliaciniu skundu, be kita ko, pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, jog atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, siekiant paaiškinti aplinkybes žodžiu, siekiant objektyvumo ir teisingumo byloje reikalinga byla nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), konstatuoja, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus. Taigi, ieškovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka negali būti patenkintas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2006-05-29 nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (b. l. 9-12). Lietuvos apeliacinio teismo 2007-05-25 nutartimi panaikino anksčiau paminėtą nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui (b. l. 13- 18). Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2007-11-06 nutartimi atmetė ieškovo gynėjo kasacinį skundą dėl prieš tai aprašytos nutarties (b. l. 19- 21). Kauno apygardos teismas 2008-06-09 nuosprendžiu ieškovą pripažino kaltu, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. ir nuteisė laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeitė į suėmimą ir suėmė teismo salėje (b.l. 22- 25). Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-02 nutartimi atmetė ieškovo gynėjo skundą dėl kardomosios priemonės- suėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-28 nuosprendžiu pakeitė 2008 06 09 Kauno apygardos teismo nuosprendį: ieškovo veiką perkvalifikavo iš Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. į BK 237 str. 1 d. ir paskyrė bausmę- laisvės atėmimą devyniems mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose (b. l. 30-42). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-19 nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2008 11 28 nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (b. l. 43-45). Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-28 nuosprendžiu ieškovas, panaikinus Kauno apygardos teismo 2008-06-09 nuosprendžio dalį, kuria ieškovas nuteistas už BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 3 d., buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 3 d., nes neįrodyta, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamą veiką (b.l. 46-60). Paskelbus Kauno apygardos teismo 2008-06-09 nuosprendį, ieškovas buvo suimtas nuo 2008 06 09 iki 2008 12 24, t. y. 199 dienas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos, įtvirtintos CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, neatsižvelgė, kad ieškovas praeityje buvo teistas laisvės atėmimu, ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo pradėtas pagrįstai, inkriminuojamas nusikaltimas buvo priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, o išteisinamajame nuosprendyje nėra konstatuota, kad suėmimas ieškovui buvo skirtas nepagrįstai. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo baudžiamajame procese, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia, ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus; todėl teismas gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka ir pripažinti jį neteisėtu, jeigu civilinėje byloje nustato kitas esmines aplinkybes.

Apeliantas iš esmės teisingai nurodo, kad išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Tačiau baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti; antai baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad teisiamojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti vertinant teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo; be to, ir tos pačios aplinkybės civilinėje byloje gali turėti kitokią teisinę reikšmę. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimu grindžiama nuostata, kad baudžiamoji byla iškelta neteisėtai, civiliniame procese gali būti paneigta remiantis tam tikru vienu faktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003), taip pat civilinėje byloje atliktu daugelio aplinkybių ištyrimu. Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais. Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-28 nuosprendžiu ieškovas Gintaras Andruška išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad ieškovas dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 str. 1 p., b.l. 59,60). Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas išteisinamuoju nuosprendžiu nustatė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, jog ieškovas padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Valstybinės institucijos, įskaitant vykdančias baudžiamąjį persekiojimą, civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai; dėl šios pareigos nevykdymo jų veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais ir valstybei atsirasti civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.272 straipsnio 1 dalis). BPK 122 straipsnio 7 d. nustatyta, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Minėtas straipsnis numato, kad kardomosios priemonės parinkimo tikslas yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į ieškovo išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį teisinį pagrindą, pagrįstai vertino, jog teismai, spręsdami ieškovo procesinį likimą, privalėjo numatyti galimybę, jog nuosekliai kaltę neigiantis ieškovas skųs teismų priimtus procesinius dokumentus tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, kuriose jis gali būti išteisintas, o byloje esanti medžiaga, neleidžia tvirtinti, jog ieškovas būtų bandęs bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo ar trukdytų ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso eigai, nebuvo požymių, jog ieškovas būtų linkęs daryti naujus nusikaltimus, dėl ko turėjo pagrindo daryti išvadą, kad teismo paskirtos kardomosios priemonės paskyrimas ir nepanaikinimas nėra atidaus ir rūpestingo elgesio pavyzdys. Priešingai nei teigia apeliantas, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, jį siejo tvirti socialiniai santykiai, pradėjus ikiteisminį tyrimą ieškovas turėjo veikiančią individualią įmonę, šeimoje buvo tris nepilnamečiai vaikai, kuriuos ieškovas išlaikė, nors ir teistas, tačiau teistumo buvo išnykęs, kas taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nebuvo pakankamai pagrįstų prielaidų manyti, jog ieškovas bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ar trukdys ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso eigai, todėl įvertinęs visas prieš tai minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir paaiškėjus, kad buvo suvaržyta nusikalstamos veikos nepadariusio asmens laisvė, yra pagrindas kilti valstybės civilinei atsakomybei.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog neteisėtas suėmimas ieškovui sukėlė nepatogius dvasinius išgyvenimus, kadangi teismas turėjo įvertinti įrodymus, kurių pagrindu jis padarė išvadą, jog ieškovas dėl jam pakeistos kardomosios priemonės - suėmimo - patyrė dvasinius ir fizinius praradimus, nutrūko jo socialiniai ryšiai, pablogėjo jo reputacija, todėl neturtinės žalos turėjo būti sprendžiama pagal byloje surinktus įrodymus, o ieškovas neįrodė, kad kardomosios priemonės pakeitimas jam būtų sukėlęs didelių nepatogumų ar dvasinių išgyvenimų. CPK 182 straipsnio 1 punktas numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių teismų pripažintų visiems žinomų. Suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuria suvaržoma viena iš pagrindinių konstitucinių asmens teisių ir laisvių - teisė į laisvę. Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl žalos, padarytos neteisėtu asmens suėmimu ar neteisėtu jo laisvės apribojimu, atlyginimo, būtina atsižvelgti į tai, kad kalbama apie vienos iš pagrindinių žmogaus teisių – teisės į laisvę – ribojimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta asmens laisvės neliečiamybė – tai visų pirma asmens apsauga nuo savavališko sulaikymo ar suėmimo. Žmogaus teisė į laisvę yra viena pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, todėl, ją apribojus, iš asmens atimama galimybė veikti savo nuožiūra, savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves. Akivaizdu, jog suvaržius teisę į laisvę asmeniui sukeliami dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Taigi šios aplinkybes laikytinos visiems žinomos CPK 182 straipsnio 1 punkto prasme, kurių įrodinėti nereikia, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, neturtinę žalą susiejo su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu. Teisėjų kolegija su tokia apelianto argumentacija nesutinka, kadangi tokią neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra nustatęs savo praktikoje tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas. Civilinėje teisėje yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas; pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Neturtinę žalą įvertinti pinigais yra neįmanoma, todėl teismai, priteisdami šią žalą, siekia tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl atlygintinos ieškovui neturtinės žalos dydžio, vadovavosi tiek bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tiek atsižvelgė ir į specifinius šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (sulaikymo trukmę, suėmimo pasekmes, paties suimtojo elgesį jo suėmimo, valstybės ekonominę padėtį, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką šios kategorijos bylose). Taip pat įvertina ir tai, kad asmeniui, patyrusiam moralinę skriaudą, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, viešai pripažinta, jog su juo buvo pasielgta neteisėtai. Teisėjų kolegija konstatuotina, kad ieškovas dėl neteisėto suėmimo patyrė tam tikrus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, kuriuos pagrįstai ir teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo (Konstitucijos 30 str. 2 d.), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo argumentus, jog pati valstybė netiesiogiai vienos dienos laisvės atėmimo bausmę baudžiamajame įstatyme yra įvertinusi 260 Lt dydžio suma, todėl vien dėlto ieškovo buvimas įkalinimo įstaigoje laikotarpis prilyginamas 51 740 Lt piniginei sumai, kadangi bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis (CK 6.250 str. 2 d.), taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus, tokius kaip asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės dydį, sulaikymo, neteisėto suėmimo laiką, informacijos apie sulaikymą, suėmimą paskleidimą visuomenėje, paties įtariamojo ar kaltinamojo elgesį, o ne baudžiamajame įstatyme nurodytais bausmių sudėjimo ar keitimo taisyklėmis.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nenagrinėjo ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių bei argumentų dėl negautų pajamų dydžio ir jų apskaičiavimo metodikos, kadangi ieškinyje nurodė, kad dėl suėmimo ieškovas negavo didelės dalies savo metinių pajamų, ieškovui buvo padaryta realios turtinės žalos, kadangi net ir įmonei dirbant nepelningai, gaunant bent kokias pajamas, bet kuriuo atveju mažėja įmonės nepelningumas, atitinkamai mažėja rizika dėl įmonės bankroto/ likvidavimo, apskritai galimybė prarasti verslą ir iki tol investuotas pinigines lėšas, o dėl ieškovo suėmimo ieškovo įmonė neturėjo galimybės vykdyti įprastinės veiklos, gauti planuotas pajamas, dengti sąnaudas. Teisėjų kolegija su tokia apelianto apeliacinio skundo argumentacija taip pat nesutinka. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.). Kaip ir tiesioginiai nuostoliai, taip ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuojamos. Negautos pajamos yra negauta nauda, kuri buvo planuota gauti, jeigu nebūtų sutrikdyta įprastinė veikla. Taigi negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir kaip lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovo reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą pagrįstai nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie jo įmonės pridėtinę vertę per jo suėmimo laikotarpį turėjo galimybė gauti, o ieškovo pateiktos pajamų sąnaudų atskaita nepagrindė įmonės pridėtinės vertės. Nagrinėjamu atveju ieškovo gautas pajamas dirbant įprastinėmis sąlygomis, tų pajamų struktūrą – kaip dėl ekonominės veiklos sukurtą pridėtinę vertę, nustatoma iš visų uždirbtų pajamų atėmus išlaidas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, tačiau apeliantas nei pirmosios instancijos nei apeliacinės instancijos teismui šias aplinkybes ir paskaičiavimų nepateikė (CPK 178 str.).

Pažymėtina, jog nors apeliantas ir nurodo, kad neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų jis negalėjo būti savo darbo vietoje, dėl ko negavo didelės dalies savo metinių pajamų, tačiau šios aplinkybės negali būti laikomis pagrįstomis ieškovo prašomai turtinei žalai atlyginti, kadangi būdamas suimtas ieškovas turėjo visas galimybes savo kaip įmonės valdytojo įgalinimus perduoti kitiems asmenims. Be to, baudžiamojoje byloje apeliantas turėjo gynėją, nenustatyta, kad ieškovui buvo taikomi kokie nors apribojimai susitikti su gynėju, todėl ieškovui nebuvo jokių kliūčių pasitelkus advokato pagalbą duoti patvarkymus dėl įmonės veiklos ir jos valdymo.

Nesutiktina su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog teismas jam buvo apribojęs teisę įrodinėti su ieškinio reikalavimais susijusias aplinkybes, kadangi bylos medžiaga tvirtina, jog ieškovas turėjo visas civilinio proceso jam suteiktas teises, įskaitant ir galimybę teikti įrodymus, pagrindžiančius jo ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Priešingai, ieškovas kelis kartus tikslino ieškinį, kuriuos pirmosios instancijos teismas priėmė (b.l. 85,95), pats ieškovas neatvyko į teismo posėdį (b.l. 116), o atstovaujamas advokato, profesionalaus savo srities atstovo, prašymus dėl papildomų įrodymų, liudytojo apklausos teikė jau pasibaigus pasirengimui bylos nagrinėjimui (b.l. 149), kuriuo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė.

Apeliantas dalį savo turtinės žalos grindžia patirta 21 780 Lt dydžio suma, sumokėta advokato pagalbai. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Taip pat teismas, spręsdamas dėl dydžio advokato pagalbai apmokėti, turi remtis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o ne vien šalių sudarytoje sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo nustatytu dydžiu. Ieškovas pirmosios instancijos teismas grįsdamas patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pateikė 2011-12-28 PVM sąskaitą faktūrą 21 780 Lt sumai, tačiau sąskaitoje nenurodyta, kokias konkrečias paslaugas ieškovui suteikė advokatas, tokio išaiškinimo apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str., b.l. 65). Atsižvelgęs į ieškovo ir jo atstovo teisinių paslaugų sutarties sudarymo laiką (2006-06-16, b.l. 64), į tai, kad konstatavus, jog neteisėti veiksmai padaryti Kauno apygardos teismo 2008-06-09 nuosprendžiu, kurio kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą ir suimti ieškovo teismo salėje ir tolimesniais apeliacinės instancijos teismo veiksmai, atmetant ieškovo gynėjo skundą dėl kardomosios priemonės ir apkaltinamuoju apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu šios priemonės nepakeičiant, taip pat į tai, kad antrą kartą byla buvo nagrinėjama po Lietuvos Aukščiausiajam Teismo 2007-11-06 nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2006-05-29 nuosprendžio, vertindamas ieškovo atstovo suteiktų paslaugų pradžią, kaip minėta, nesant ieškovo suteiktų advokato paslaugų detalizavimo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog advokato darbas, ginant ieškovą dėl teisės pažeidimų prasidėjo surašant apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008-06-09 nuosprendžio ir tolimesnėse bylos nagrinėjimo stadijose.

Tačiau apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismas, nustatydamas turtinės žalos - advokato teisinės pagalbos išlaidų dydį, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatomis bei jose nustatytais advokato darbo įkainiais, kadangi šios taisyklės nustato advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatų padėjėjams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, ir advokatams, kurie koordinuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose, mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką, kai tuo tarpu ieškovas naudojosi ne valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, o privačiai pasirinktu advokatu. Kaip minėta, ieškovas išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 178 str. 3 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, procese jį gynė paties ieškovo iniciatyva kviestas advokatas. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvavusio advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo netgi tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas (BPK 103 str.). Jei nustatoma, jog asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas proceso prieš kaltinamąjį metu, dėl vykdyto prieš jį baudžiamojo proceso jis negali patirti turtinių praradimų, todėl ir išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, į byloje konstatuotas aplinkybes ir padarytas išvadas bei konstatavus, jog advokatas buvo apytiksliai atlikęs pusę darbo, už kurį ieškovams jam sumokėjo 21 780 Lt, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, ieškovui padidinant priteistinos turtinės žalos dydį, t.y. iš atsakovo priteisiant 11 000 Lt dydžio žalą, kurią sudaro užmokestis už advokato pagalbą.

Iš atsakovo ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistino, kadangi ieškovas nepateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovui Gintarui Andruškai (asmens kodas 37010101220) iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (kodas 188604955), priteistą 1240 Lt (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt litų) sumą padidinti iki 11 000 Lt (vienuolikos tūkstančių litų) ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškovo Gintaro Andruškos (asmens kodas 37010101220) ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (kodas 188604955) ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (kodas 288603320), patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Gintarui Andruškai (asmens kodas 37010101220) iš atsakovo- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (kodas 188604955) neturtinės žalos atlyginimą - 5 637,67 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt septynis litus ir šešiasdešimt septynis centus).

Priteisti ieškovui Gintarui Andruškai (asmens kodas 37010101220) iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (kodas 188604955) turtinės žalos atlyginimą - 11 000 Lt (vienuolika tūkstančių litų).

Atmesti kitus ieškovo Gintaro Andruškos (asmens kodas 37010101220) atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (kodas 188604955) ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (kodas 288603320) ieškinyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareikštus reikalavimus.