Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad jam buvo inkriminuotas KET 120 punkto pažeidimas. Kadangi kelias, kuriuo jis važiavo yra 10 metrų pločio, viena eismo juosta turi 5 metrų plotį. Kitas kelias buvo penkių metrų pločio, todėl viena eismo juosta yra 2,5 metro. Prie posūkio į dešinę jis tiesiog įvažiavo į savo eismo juostą, o automobilis „Audi A4“ įvažiuodamas iš priešingos kelio krypties, kirto menamą išilginę ašį. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog automobilis „Audi“ jam visiškai užkirto važiuojamąją dalį. Jam inkriminuotas KET 133 punkto pažeidimas. Tai buvo žiema, slidu. Ten prieš 20 metrų iki tos vietos, kur jie susitiko, stovėjo ženklai apie kelio nelygumus. Dėl šių aplinkybių jis negalėjo įgauti greičio, didesnio nei 10-15 km/h, kas leidžiama pagal KET. Jam buvo inkriminuota, kad sukdamas į dešinę, jis turėjo prisiglausti prie dešinės pusės. Jo automobilis turėjo 4 metrus, todėl jis turėjo arba užvažiuoti ant šaligatvio arba įvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą, kas yra uždrausta. Jis vairuoja jau 20 metų, išsirinko optimalų variantą sukimui. Jis suko į dešinę, jo automobilis slydo, bet pareigūnai nerado stabdymo žymių. Kai pamatė prieš save kliūtį, - išvažiavo automobilis ir sustojo, jam teko stabdyti. Buvo plikledis, jis stabdė apie 3 metrus. Slydimo žymių nesimatė. „Gulintis policininkas“ buvo prieš sankryžą ir už sankryžos. Jo padangos buvo naujos, su spygliukais. Jo pateiktos nuotraukos darytos kelyje, kuriame vyko įvykis. Nuotrauka Nr. 1 suteikia informaciją apie jo judėjimo kryptį į dešinę, o nuotraukoje Nr. 2 ženklas turi stovėti 20-25 m atstumu, o ne už 50-70 m. Ženklas, nurodantis, kad kelias yra nelygus, toje vietoje buvo visada. Nukentėjusysis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir sustojo. Kai nukentėjusysis pradėjo išvažinėti, jį pamatė ir pradėjo stabdyti. Tai nereiškia, kad susidūrimo momentu jis stovėjo vietoje. Dabar taip dažnai daroma. Pagal eismo įvykio vietos schemą matosi, kad „Audi“ nedavė jam vietos manevrui. Jam tiesiog nebuvo kur dėtis, nors posūkis į dešinę jam yra laisvas. Jei jis būtų nepasirinkęs saugaus greičio, tai nežinia kas būtų įvykę. Jo automobilis nebuvo sugadintas, o nukentėjusiajam buvo šiek tiek apgadintas bamperis. Jeigu būtų nepasirinktas saugus greitis, būtų apgadintas radiatorius ir ištekėjęs aušinimo skystis. (b.l. 72)

Nukentėjusysis A. G. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykis buvo jo gyvenamame rajone, jis važiavo pastatyti automobilio šalia namo, buvo posūkis į kairę. Su juo važiavo jo draugė, kelio sąlygos buvo prastos. Jo padangos buvo geros, ko nepasakytų apie pareiškėją, kurio padangos buvo nenaujos. Nežymiai matėsi gal 2-5 m slydimo kelias. Kaltininkas iš karto išbėgo iš automobilio ir pasakė, kad tai jis (A. G.) slydo į kelią, parodė slydimo kelią, kuris buvo su dygliais. Tačiau jo padangos nebuvo dygliuotos. Jei jo greitis buvo 10-15 km/h, abejotina, ar slydimo kelias galėjo būti 3 metrai. Draudimo bendrovė įvertino žalą 1400 Lt, todėl žala nebuvo nežymi. Nuotraukoje Nr. 1 ženklas jokios informacijos jam neduoda, kadangi jis nukreiptas į kitą pusę, nuotraukoje Nr. 2 ženklas nurodo apie kliūtį, esančią už tos sankryžos. V. Š. sako, kad kelias 10 metrų pločio, tačiau šitas kelias yra ir namo gyventojų kiemas, jame sustatyti gyventojų automobiliai, papildomos kliūtys, todėl pirmenybę turi suteikti vairuotojas Nr. 2, kuriam kliūtis yra iš dešinės. Eismo įvykio schemoje automobiliai nubraižyti teisingai. Ženklas Nr. 1 stovi prie automobilio Nr. 3, kur pažymėta 5 metrai. Jo važiavimo kryptimi, o iš dešinės buvo šaligatvis. Prieš susidūrimą jo automobilis stovėjo, jie su drauge pamatė kliūtį ir sustojo, eismo įvykio metu jo automobilis nejudėjo. Sustojo tam, kad išvengtų kliūties. Kelias buvo apledėjęs. Jo automobilis buvo sustojęs, o pažeidėjas nepasirinkęs saugaus greičio įčiuožė į jo automobilį. Iš abiejų kelio pusių eina šaligatviai. Nuotraukas darė po eismo įvykio, kad nepatraukti mašinos, fotografavo telefonu. (b.l. 73-74)

Liudytojas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad nieko apie nagrinėjamą įvykį neprisimena, pagarsinus jo tarnybinį pranešimą, patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Antras automobilis turėjo stovėti, o kitas automobilis nepasirinko saugaus greičio ir kliudė stovintį automobilį. Vienas automobilis buvo sustojęs, o kitas nesuspėjo sustabdyti. (b.l. 73)

Liudytojas G. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio neatsimena. Pagarsinus A. S. tarnybinį pranešimą, nurodė, kad šaligatvio neatsimena. Atsimena, kad buvo ledas ir sniegas. Dešinėje pusėję buvo kaip ir bordiūrai, jie matėsi iš po sniego. Buvo užfiksuotas pravažiavimas, transporto priemonių išdėstymas buvo užfiksuotas jau po įvykio. Buvo bandoma atstatyti patį įvykį. Schemoje užfiksuota transporto priemonių padėtis, jas radus atvykus į įvykio vietą. Taip įsivaizduoja, kad žiemą ta vieta atrodo vienaip, o vasarą - kitaip. Praktiškai kelio danga buvo ledas, dengtas sniegu. (b.l. 84-85)

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nagrinėjant ATPK bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidėjas kaltas, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str. 1 d. ) Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

V. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į kelio sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo sustabdyti automobilio ir susidūrė su artėjančiu iš dešinės automobiliu, abu automobilius apgadino. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 120 p., 133 p. (redakcija iki 2014-10-11)

KET 120 punkte numatyta, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.

KET 133 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

V. Š. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2014-01-21 apie 17.00 val. vairavo automobilį „Renault Espace“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Maišiagalos gatve apie 15 km/h greičiu, įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Įrengti greičio ribojimo kalniukai ir ženklai. Sukdamas į dešinę pamatė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, kuris nukirto posūkio kampą, nors gatvės pločio ir posūkio kampo užteko saugiam posūkiui - apie 6 metrai ir du automobiliai galėjo lengvai prasilenkti. Kai iki automobilio liko maždaug 3 metrai, jis pradėjo pamažu stabdyti, buvo slidu, išvengti susidūrimo jam buvo neįmanoma, priešpriešinis automobilis nepaliko vietos jo manevrui, nes nuo automobilio, su kuriuo įvyko susidūrimas, iki šaligatvio buvo maždaug metras. (b.l. 9) Nukentėjusysis A. G. savo paaiškinime teigė, kad 2014-01-21 apie 16.30 val. jis vairavo automobilį „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini) Maišiagalos gatve link Kalvarijų g. 138. Kieme sukdamas į kairę, pastebėjo, kaip automobilis „Renault“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Kalvarijų g. ir sukdamas į dešinę, slysdamas kliudė jo vairuojamą automobilį. Susidūrimo metu jis buvo visiškai sustojęs. (b.l. 12)

A. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014-01-21 gavo pranešimą, kad Kalvarijų g. 138 įvyko eismo įvykis. Atvykę nurodytu adresu pastebėjo automobilį „Renault“, v/n (duomenys neskelbtini), ir „Audi“ (duomenys neskelbtini). Automobilio „Audi“ vairuotojas paaiškino, kad važiavo Maišiagalos gatve link Kalvarijų g. 138 namo kiemais, kai į minėtą automobilį atsitrenkė automobilis „Renault“, kuris nepraleido automobilio „Audi“ iš dešinės. Taip pat nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, nespėjo sustabdyti, susidūrė apgadindamas abu automobilius. Automobilio „Renault“ vairuotojas su pažeidimu nesutiko (b.l. 11).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti automobiliai „Renault Espace“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A4“, valst.. Nr. FZL, abu automobiliai judėdami priešingomis kryptimis, susidūrę kelio posūkyje, t.y, automobilis „Renault“ sukdamas į dešinę, o automobilis „Audi A4“ – į kairę. Priede nurodyta, kad automobiliui „Renault Espace“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintas priekinis bamperis, automobiliui „Audi A4“, valst.. Nr. FZL, sugadintas priekinis bamperis. (b.l. 5)

Pagal LR ATPK 127 str. 2 d. dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė turto sugadinimą, t.y, tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje numatytų pasekmių turi būti priežastinis ryšys. V. Š. skunde nurodė, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų kelių eismo taisyklių pažeidimų, važiavo saugiu greičiu, judėjo savo eismo juosta, tai automobilis „Audi A4“, valst.. Nr. FZL, darydamas posūkį į kairę, įvažiavo į jo važiavimo trajektorijos eismo juostą, o ne į savo, dėl to automobiliai susidūrė, automobilio „Audi“ vairuotojas pažeidė KET 113 p., 144 p., 155 p., 161 p.

Teismas vertina, kad pareiškėjo paaiškinimai neatitinka realios eismo įvykio metu buvusios ir eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos situacijos. Pareiškėjas posėdyje nurodė, kad kelias, kuriuo jis važiavo yra 10 metrų pločio, kiekvienas automobilis turi po 5 metrų pločio eismo juostą, ir automobiliui „Audi A4“ nebuvo priežasčių darant posūkį įvažiuoti į jo eismo juostą, jei jis būtų likęs savo eismo juostoje, automobiliai laisvai būtų prasilenkę kiekvienas važiuodamas savo eismo juosta. V. Š. nurodė, kad jis važiuodamas šioje situacijoje vadovavosi KET 105 p., kuris nustato, jog eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis. Tuo tarpu nukentėjusysis darydamas manevrą, pažeidė KET 113 p. Tačiau tiek iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų, tiek iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad kelio ne visa dalis (10 metrų) yra naudojama kaip važiuojamoji gatvės dalis, pagal eismo įvykio vietoje užfiksuotų priparkuotų automobilio statymo būdą matyti, kad dalis pareiškėjo įvardijamo kelio atlieka kiemo parkavimo vietų funkciją (tokią išvadą leidžia daryti tai, kad stovintys automobiliai yra priparkuoti ne lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui, o kampu į važiuojamąją dalį). Esant nustatytai automobilių padėčiai, akivaizdžiai matyti, kad net jei automobilis „Audi A4“ būtų pradėjęs daryti posūkį arčiau dešiniojo kelio krašto ir nenukirtęs kampo, jis vis tiek nebūtų prasilenkęs su pareiškėjo automobiliu, jam buvo neįmanoma pravažiuoti tarp pareiškėjo automobilio ir šalikelėje sustatytų automobilių kadangi tarp automobilio „Renault“ galinės dalies ir stovinčių priparkuotų automobilių kairėje kelio pusėje (Renault važiavimo kryptimi) nėra pakankamai vietos prasilenkti automobiliams. Dėl priparkuotų automobilių ir pareiškėjo automobilis prieš darydamas posūkį akivaizdžiai turėjo važiuoti ant jo vadinamos menamos išilginės važiuojamosios dalies ašies, pats pradėjo sukimo manevrą, nepriartėjęs prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.