Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. K. skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 2 d. (V. A. S. ir K. S. turto pagrobimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams;

BK 180 str. 2 d. (G. D. turto pagrobimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams;

BK 178 str. 2 d. (A. Š. turto pagrobimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

BK 180 str. 2 d. (A. A. M. turto pagrobimas) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

BK 180 str. 2 d. (L. P. turto pagrobimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžio dalį dėl kitam nuteistajam R. K. skirtų bausmių subendrinimo, kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2015 m. gegužės 18 d. gautas nuteistojo D. K. prašymas taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. 1 d. pataisas (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554) ir atidėti bausmės vykdymą.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi nuteistojo D. K. prašymas atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 str. redakcija praplėtė šio straipsnio taikymo galimybes – suteikė galimybę laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, išskyrus labai sunkius nusikaltimus. Taigi, minėta įstatymo nuostata suteikė galimybę teismui, įvertinus bylos aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir asmenims, padariusiems tyčinius sunkius nusikaltimus, jeigu už juos paskirta bausmė neviršija ketverių metų. Pastebėtina, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusios BK 75 str. redakcijos taikymas yra susijęs su BK 3 str. 2 d., reglamentuojančia nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančių įstatymo nuostatų taikymu ir, esant atitinkamoms sąlygoms, gali būti taikomos.

Nustatyta, kad D. K. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 180 str. 2 d. (4 veikos) ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Taigi, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje 2015 m. birželio 4 d. nutartyje, formalūs pagrindai taikyti BK 75 str. D. K. atžvilgiu egzistuoja.

Tačiau BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėtų straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog pritaikius asmeniui šių straipsnių nuostatas bus pasiekti bausmės tikslai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant klausimą dėl šio straipsnio nuostatos taikymo nuteistajam galimybės turi būti vertinamos visos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, taip pat turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, jog teismui patenkinus tokį nuteistojo prašymą jis bus sulaikytas nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo, ar laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals bei tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad D. K. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. už svetimo turto sugadinimą itin švelnia bausme – viešaisiais darbais, kurie 2012 m. rugsėjo 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeisti į 25 parų areštą. Tačiau D. K. iš teistumo teigiamų išvadų nepadarė, nes jau 2012 m. spalio 16 d. jis įvykdė kitą, žymiai sunkesnį, nusikaltimą – plėšimą, už kurį nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžiu.

BK 180 str. 2 d. numatyta veika laikytina pavojingu nusikaltimu. Jo pavojingumą rodo tai, jog plėšimas yra visuomet susijęs su grasinimais asmeniui panaudoti prievartą, pavojingą gyvybei ar sveikatai, arba tokios prievartos panaudojimu. Taigi, plėšimo pavojingumas pasireiškia ne vien atviru kėsinimusi į nuosavybę, bet ir tokio kėsinimosi padarymo būdu, sukeliamu pavoju asmens sveikatai. Be to, pavojingą veikos pobūdį įrodo ir tai, kad BK 180 str. 2 d., pagal kurią buvo nuteistas D. K., sankcijoje vienintelė numatyta bausmės rūšis yra būtent laisvės atėmimas.

Minėtu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžiu D. K. iš viso nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo ir net keturių sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą – veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., įsibrovę į patalpą, panaudoję fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu – griebė už kaklo, smaugė, surišo rankas, ir taip sukūrę bauginančią situaciją, kad prieš nukentėjusiuosius gali būti toliau nedelsiant naudojamas fizinis smurtas, pagrobė svetimą turtą. Pastebėtina, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendyje nurodyta, jog nuteistasis D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vykdant plėšimą (duomenys neskelbtini), jis įėjo pirmas, paguldė nukentėjusiąją, užklojo, gal kai guldė įkišo pirštus nukentėjusiajai į burną, klausė, kur pinigai. Taigi, D. K. pats naudojo fizinį smurtą, darydamas nusikalstamą veiką.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad plėšimo motyvai yra savanaudiški – siekiama praturtėjimo. Iš pateikto skundo argumentų aišku, jog D. K. nuolatinio darbo neturėjo, dirbdavo pagal verslo liudijimus, dėl kurių išdavimo kreipdavosi tik atsiradus darbo objektui (67–68 b. l.). Todėl darytina išvada, kad susikalstamas veikas jis darė siekdamas gauti lėšų pragyvenimui. Be to, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis D. K. parodė, jog nusikaltimus darė dėl pinigų.

Iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžio aišku, kad skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė tiek į nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek į nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą bei į tai, kad D. K. anksčiau buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą ir paskyrė D. K. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Skundžiamoje 2015 m. birželio 4 d. nutartyje teismas taip pat padarė išvadą, kad D. K. padarytų nusikaltimų pobūdis ir neigiami padariniai nesudaro pagrindo manyti, kad atidėjus bausmės vykdymą bus pasiekti BK 41 str. numatyti tikslai.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis D. K. padarė nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, o dėl savo paties nenoro paklusti įstatymų reikalavimams. Tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad jis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nuteistojo asmenybę bei nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančius duomenis, apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog bausmės tikslai D. K. atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Tuo pačiu teismas pažymi, jog D. K. akcentuojamos aplinkybės, susijusios su jo elgesiu bausmės atlikimo metu – pažeidimų nepadarė, buvo skatintas, dirba – teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui neturi, nes BK 75 str. nuostatas teismas (ne)taiko tik skirdamas asmeniui bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką. Į minėtas aplinkybes turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant galimo D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą – būtent taikant šį teisės institutą itin didelis dėmesys yra kreipiamas į nuteistojo pastangas pasitaisyti, jo elgesį bausmės atlikimo metu.

Įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistojo nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad D. K. paskirta bausmė yra proporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir jo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, todėl ją švelninti, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, įtariamojo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Tai, kad nuteistasis nesislėpė nuo pareigūnų, deda pastangas atlyginti padarytą žalą, turi gyvenamąją vietą (65 b. l.), atsiprašė nukentėjusiosios įpėdinės (66 b. l.) vertinama teigiamai, tačiau, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas. Esant šioms aptartoms aplinkybėms sprendžiama, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti nuteistojo D. K. skundą jame išdėstytais argumentas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

nutaria:

atmesti D. K. skundą ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.