Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo byloje UAB (duomenys neskelbtini), priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. darbovietės administracijai (2017-06-28), įteikimo pažymoje pasirašė atsakovo darbovietės direktorė A. M.. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-05-16 preliminariu sprendimu c.b. Nr. 2-23394-809/2016 buvo priteista iš trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai 489,90 Eur skolos, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (529 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 308 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šis Preliminarus sprendimas įsiteisėjo. Ieškovo teigimu, tretysis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atliko ieškovui šias įmokas: 2017-02-24 – 250 Eur, 2017-03-03 – 15,75 Eur, 2017-03-08 – 100 Eur. Po minėtų įmokų UAB (duomenys neskelbtini) skola liko 489,90 Eur skolos, 14,25 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2017-03-09 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir G. G. buvo sudaryta laidavimo sutartis, kurios pagrindu G. G. įsipareigojo atsakyti (laiduoti) ieškovui tiek už UAB (duomenys neskelbtini) prievolės įvykdymą, tiek už papildomų įmokų atlyginimą pagal laidavimo sutartyje nustatytą tvarką ir terminus. Ieškovas nurodė, kad atsakovas tinkamai nesilaikė laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t.y. neatliko visų mokėjimų laidavimo sutartimi numatyta tvarka ir dalimis. Ieškovo teigimu, atsakovas atliko kelis mokėjimus, tačiau praleido 2017-05-04 įmoko mokėjimo terminą, todėl to pasekoje atsakovas privalėjo atlyginti ieškovui visą likusią nesumokėtą sumą. Duomenų, dėl atsakovo tinkamo prievolės įvykdymo, byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 178 str.).

CK 6.76 str. 1 d. numatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal šalių 2017-03-09 sudarytos laidavimo sutarties 5 p. už prievolės neįvykdymą laiduotojas atsako solidariai su skolininku, o kreditorius turi teisę savo nuožiūra pasirinkti, kas įvykdys likusią prievolę. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal Civilinio kodekso 6.213 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 str.). Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs šią prievolę pagal laidavimo sutartį ar tretysis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) įvykdęs Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimą Nr. 2-23394-809/2016 byloje nėra, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina likusios nesumokėtos 300,15 Eur skolos (CPK 178 str., CK 6.76 str.).

Asmuo, neįvykdęs ar netinkami įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.37 str. 1 d. numato, jog palūkanas pagal prievoles gali numatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal CK 6.210 str. palūkanos kartu yra ir civilinės atsakomybės forma, kurios atlieka kompensacinę funkciją, skirtą apsaugoti kreditoriaus interesus. Skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. CK 6.261 str. numato, jog skolininkai praleidę piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas laiku neįvykdė pagal laidavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 0,21 Eur palūkanos, apskaičiuotos, remiantis CK 6.210 straipsnio nuostatomis, nustačius aplinkybę, kad atsakovas ar tretysis asmuo skolos nėra sumokėję.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 procentus metinių palūkanų nuo Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-05-16 preliminariu sprendimu Nr. 2-23394-809/2016 priteistos sumos (529,90 Eur) iki 2016-05-16 Vilniaus m. apylinkės teismo preliminaraus sprendimo c.b. Nr. 2-23394-809/2016 visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (LAT 2015-05-13 nutartis Nr. 3K-3-275-248/2015) . Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas laidavimo sutarties 3 punktu įsipareigojo per 2 darbo dienas nuo paskutinės įmokos atlikimo pagal sutarties 2 p. nurodytą atsiskaitymo grafiką sumokėti 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos 529,90 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs šį įsipareigojimą pagal laidavimo sutarties 3 punktą, ar pats tretysis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) būtų sumokėjęs šias procesines palūkanas, nėra. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir tai, kad šalys laidavimo sutartimi susitarė dėl solidarios atsakomybės, ieškovo šis reikalavimas taip pat tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimu priteistą 529,90 EUR sumą nuo minėtos bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016-05-16, iki visiško Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-05-16 preliminaraus sprendimo Nr. 2-23394-809/2016 įvykdymo.

Ieškovas byloje patyrė 15 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, iš viso 315 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios laikomis pagrįstomis. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 100 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 315 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 300,15 Eur (trys šimtus eurų ir 15 ct) skolos, 0,21 Eur (21 ct) palūkanų, 6 procentų dydžio metinės palūkanas, skaičiuojant nuo Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-05-16 preliminariu sprendimu Nr. 2-23394-809/2016 priteistos 529,90 EUR sumos nuo minėtos bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016-05-16, iki visiško Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-05-16 preliminaraus sprendimo Nr. 2-23394-809/2016 įvykdymo bei 315 Eur (trys šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.