Utenos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. A., D. E., G. A. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. A., D. E., G. A. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjo atstovės, liudytojų V. P. ir N. B. parodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Po tėvo mirties liko jo turtas: teisė atkurti nuosavybę į 3.22 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Po J. A. mirties paveldėjimo reikalus tvarkė pareiškėjo motina B. A., kadangi liko gyventi santuokos metu įsigytame, tačiau įregistruotame B. A. vardu įregistruotame gyvenamajame name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį, naudojosi jiems abiems priklausiusiais namų apyvokos daiktais, sutuoktiniui iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimosi daiktais, rūpinosi žemės atkūrimo klausimais, atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėjo motinos B. A. aktyvius veiksmus po sutuoktinio mirties patvirtina šalių paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai, jog B. A. perėmė visą iki tol savo sutuoktinio J. A. turėtą turtą – santuokos metu įsigytą gyvenamąjį namą, kuris registruotas B. A. vardu, taip pat teisę atkurti nuosavybę į 3.22 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (18 b.l.). Po motinos mirties pareiškėjas kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės 1-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl motinos – B. A. palikimo priėmimo, ir pareiškėjui bei kitiems įpėdiniams buvo išduotas liudijimas, patvirtinantis palikimo priėmimą (19 b.l.). Pradėjus rinkti dokumentus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paaiškėjo, kad nei pareiškėjo motina B. A. nei kiti įpėdiniai po J. A. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo A. A. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

Konstatuotina, jog B. A. priėmė palikimą po sutuoktinio J. A. mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei pareiškėjas A. A., nei pareiškėjo motina B. A., nei kiti įpėdiniai po tėvo J. A. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškėjo motina B. A. turi teisę paveldėti turtą, likusį po sutuoktinio mirties (CK 5.13 straipsnis).

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 11,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (2 b.l.), kurios priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimams išduoti.

Priteisti iš A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 11,48 Eur (vienuoliką eurų 48 ct) pašto išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400 (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.