Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4473-285/2012 pagal kreditoriaus AS PAREX banka, atstovaujamo uždarosios akcinės bendrovės „NIF Lietuva“, pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės/įkeisto turto savininkės L. K.,

Kreditorius pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, teisme gautu 2012-07-09, prašė išieškoti iš kredito gavėjos L. K. 159291 Eur negrąžinto kredito, 9098,06 Eur nesumokėtų palūkanų, 27279,02 Eur delspinigių, 139 Lt žyminį mokestį, taip pat iki visiško įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymo, priteisti kreditavimo sutartyje įtvirtintas

kintamas 6 mėn. LIBOR Eur plius 2 proc. palūkanų marža palūkanas, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą.

Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012 m. liepos 12 d. nutartimi kreditoriaus AS PAREX banka reikalavimų įvykdymui nutarė priverstinai išieškoti iš L. K. 159291 Eur kredito, 9098,06 Eur palūkanų, 27279,02 Eur delspinigių, sutartines kintamas 6 mėn. LIBOR Eur plius 2 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos (159291 Eur), skaičiuojant palūkanas nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio prašymo gavimo teisme (2012-07-09) iki visiško skolos išieškojimo dienos ir 139 Lt žyminį mokestį; taip pat teismas nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių L. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,5000 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 0,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Teismas nustatė, kad 2007-09-04 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), L. K., užtikrindama 246 177,00 EUR paskolos, suteiktos pagal 2007-05-31 kreditavimo sutartį Nr. VE/1212/002, grąžinimą kreditoriui AB Parex bankas, įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė – 741 000,00 Lt, prievolės įvykdymo terminas 2010-05-05. Tos pačios prievolės įvykdymo užtikrinimui sudarytas hipotekos lakštas identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). 2010-07-31 kredito portfelio perleidimo sutartimi hipotekos reikalavimas perleistas naujam kreditoriui AS Parex banka. Skolininkei tinkamai ir laiku nevykdant prievolės kreditoriui, hipotekos teisėjos 2012-02-13 nutartimi įkeistas turtas areštuotas. Skolininkė/ įkeisto turto savininkė 2012-03-07 buvo įspėta, kad skolos negrąžinus per vieną mėnesį įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių.

Teismas nurodė, kad skolininkė tinkamai bei laiku iki 2010-05-05 neįvykdė prievolės kreditoriui pagal 2007-05-31 kreditavimo sutartį Nr. VE/1212/002. Vertindamas šalių sudarytą sutartį, kuri kvalifikuotina kaip kylanti iš paskolos teisinių santykių, nesąžiningumo sąlygų teismas nenustatė. Teismas sprendė, kad sutarties šalių įsipareigojimai yra aiškūs, konkretūs ir suprantami, todėl kredito gavėja turėjo galimybę apsispręsti, ar tokia sutartis jai priimtina ir ji pajėgi ją vykdyti. Skolininkui praleidus prievolės įvykdymo terminą, kreditorius gali reikalauti ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.). Taip pat nurodė, kad šiuo atveju šalys sulygo dėl 0,09 proc. netesybų dydžio. Atsižvelgdamas į pagrindinės skolos sumą, sutartimi sutartą netesybų dydį teismas nelaikė neproporcingai dideliu ir iš esmės atitinkantį teismų praktikoje pripažįstamus protingais dydžius bei nepažeidžiančiu sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros (CPK 185 str.). Teismas nurodė, kad palūkanų dydį, jų apskaičiavimo tvarką šalys taip pat numatė sutartyje (specialiosios dalies 2.1.4-2.1.7 p., bendrosios dalies 5.1-5.4 p.), todėl teismas sprendė, kad kreditorius turi teisę jų reikalauti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skolininkė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl 27279,02 Eur delspinigių priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės, sumažinant delspinigių sumą iki 6062 Eur.

Apeliantė nurodo, kad teismo nutartis dalyje dėl delspinigių priteisimo prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Kreditavimo sutartyje Nr. VE/1212/002 nustatytos 0,09 proc. dydžio netesybos laikytinos nepagrįsto ir neprotingo dydžio, kadangi jos sudaro 32,85 proc. per metus, o kreditoriaus priskaičiuoti delspinigiai (27279,02 Eur) - net 1/5 negrąžinto kredito sumos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė dalį prievolės jau yra įvykdžiusi (suteikto kredito dydis – 246177,00 Eur, negrąžinto kredito suma – 159291,00 Eur). Taip pat teismas nenustatė ir nevertino kreditoriaus patirtų nuostolių dydžio. Nesant nustatytam nuostolių dydžiui, apeliantė negali būti tikra, kad kreditorius yra sąžiningas ir neketina pelnytis jos sąskaita. Apeliantė pažymi, kad pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai šalys nebuvo susitariusios dėl išimtinių ar alternatyvių netesybų ir nėra nustatyti didesni kreditoriaus nuostoliai, pripažįstama, kad minimalius kreditoriaus nuostolius atlygina 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šio ginčo atveju, skaičiuojant 0,02 proc. dydžio delspinigius, priteistina suma sudarytų 6062 Eur. Apeliantės nuomone, tokį netesybų dydį būtų galima pagrįstai pripažinti protingu bei nepažiedžiančiu sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AS Parex banka prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Šiuo atveju šalių sudarytoje kreditavimo sutartyje nurodytas delspinigių dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėja nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

CK 4.192 straipsnio 1 dalyje (šioje nutartyje nurodytos ginčui aktualios yra Civilinio kodekso 4 knygos 11 skyriaus pirmo ir ketvirto skirsnių atitinkamų straipsnių iki 2012-07-01 galiojusios redakcijos) įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalies nuostatas hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d. (iki 2012-07-01 galiojusi redakcija)). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Argumentai dėl skolos kreditoriui apimčių ir jos dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas hipotekos sandorį gali ginčyti CK išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Taigi, skolininko procesinės garantijos gali būti įgyvendinamos kitame, su hipotekos sutarties ginčais susijusiame procese, o hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėja sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai dėl Kreditavimo sutarties Nr. VE/1212/002 Specialiosios dalies 3.1 punkte nustatytų 0,09 proc. delspinigių dydžio už kiekvieną uždelstą dieną sumažinimo iki apeliantės nurodyto dydžio – 0,02 proc. dydžio, nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti. Be to, 2012-05-08 nutartyje teismas jau yra konstatavęs (b. l. 88-90) (CPK 182 str. 2 p.), kad 2007-05-31 Kreditavimo sutartis Nr. VE/1212/002 negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, todėl šiai bylai teismų praktika (taip pat ir sutartyje numatytų delspinigių dydžio sumažinimo) iš vartojimo santykių kylančiose bylose nėra aktuali.

Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjusi Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. liepos 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.