Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei adv. Ingai Bartkevičiūtei, atsakovo atstovei Jurgitai Miliauskaitei-Merkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Maxima LT“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

AKĮ vienas iš tikslų – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams. AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas draudžia parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. To paties straipsnio 5 dalis numato alkoholinių gėrimų pardavėjų teisę, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis, negu nurodyta šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, pareigą, iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą.

Remiantis AKĮ 33 straipsnio 1 dalimi, fiziniams asmenims už AKĮ pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. ATPK 164 straipsnis numato administracinę atsakomybę už prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimus.

Be to, už AKĮ pažeidimus šio įstatymo 34 straipsnis numato ekonominių sankcijų taikymą įmonėms. Pagal AKĮ 34 straipsnio 4 dalį už šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo vieno tūkstančio litų iki trijų tūkstančių litų bauda. Pagal AKĮ 34 straipsnio 11 dalį baudas už šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiria Departamentas ir policija.

Pareiškėjo skundžiamu 2014-07-31 Departamento nutarimu pareiškėjui skirta 1000 Lt bauda už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad pareiškėjo parduotuvėje 2014-05-21 įmonės kasininkė pardavė alkoholinį gėrimą nepilnamečiam asmeniui. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas nutarimas priimtas praleidus AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatytą bylos išnagrinėjimo ir ekonominės sankcijos taikymo naikinamąjį terminą.

AKĮ 35 straipsnio redakcija, galiojusi skundžiamo nutarimo priėmimo metu, numatė, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo ATPK nustatyto turinio protokolą. Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra naikinamasis (nei šioje, nei kitose įstatymo normose bylos nagrinėjimo ir atsakomybės taikymo termino pratęsimas nenumatytas). Pasibaigus nustatytam terminui procesas nebegali vykti – neišnagrinėjus bylos ir nepaskyrus baudos (ekonominės sankcijos) per įstatymu nustatytą terminą, ji negali būti skiriama. Pagal AKĮ 35 straipsnio 2 dalį teisiškai reikšmingas faktas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti vieno mėnesio terminas, per kurį institucija turi išnagrinėti bylą ir, esant pagrindui, skirti baudą, susietas su pažeidimo nustatymo diena. Sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga taikyti AKĮ 34 ir 35 straipsnio nuostatas kontrolės institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas AKĮ pažeidimas. Nustatant, kada kompetentinga alkoholio kontrolės institucija galėjo ir turėjo suvokti, jog atitinkamas subjektas pažeidė AKĮ, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma (pirminės informacijos, kurią institucija gavo apie galimą įstatymo pažeidimą pilnumas; ar institucijai buvo būtina rinkti papildomą informaciją, kviesti specialistus, atlikti naujų, institucijos praktikoje anksčiau netaikytų teisės aktų analizę; institucijos papildomai surinktos informacijos, jei ji buvo renkama, reikšmingumas aiškinantis galimą įstatymą pažeidimą ir kt.). Termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik kompetentingos institucijos subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), kad padarytas pažeidimas, bet ir turimos informacijos apie tariamai padarytą pažeidimą įvertinimas pagal laiko sąnaudų (kai yra būtina gauti papildomą informaciją) bei sudėtingumo (kai yra būtinybė atlikti palyginus sudėtingą materialinės teisės normų analizę) kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A11-326/2007; Nr. A146-1505/2008; Nr. A442-702/2008, Nr. A444-106/2011). Pažeidimo nustatymo diena, tai yra momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės bei nustatymas traukiamo asmens atsakomybėn bei jo duomenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-926/2009).

Vėlesnėje administracinių teismų praktikoje teisės aiškinimas plėtojamas. Laikomasi taisyklės, kad AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyti dvejopo pobūdžio terminai. Šių dviejų terminų nustatymas vienoje teisės normoje suponuoja, kad joje nurodyti terminai negali būti supriešinti vienas su kitu ta prasme, kad vieno iš jų taikymas panaikintų galimybę taikyti kitą terminą. Pirmas iš nurodytų (vieno mėnesio) terminas yra procedūrinis terminas, kurio paskirtis – įpareigoti atitinkamas institucijas rūpestingai ir operatyviai atlikti joms įstatymo suteiktas kontrolės pareigas, t. y. šis terminas nustato privalomo elgesio laike modelį, tačiau savaime nepašalina galimybių taikyti atitinkamas ekonomines sankcijas pažeidėjams tais atvejais, kai, elgdamasi aktyviai ir šio termino ribose, institucija padarė klaidą, kuri vėliau buvo ištaisyta teismo. Antras iš nurodytų (trejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos) terminas yra naikinamasis terminas, kurio praleidimas jau savaime panaikina galimybę taikyti pažeidimą padariusiam asmeniui atitinkamą ekonominę sankciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1727/2013). Jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas vieno mėnesio terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Antra vertus, aiškinant AKĮ 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą AKĮ pažeidimą), aptariamas vieno mėnesio terminas yra pradedamas skaičiuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-20/2014).

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino pradžios skaičiavimo momentas (pažeidimo nustatymo diena) yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-964/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal AKĮ 35 straipsnio (redakcijos, galiojusios skundžiamo nutarimo priėmimo metu) reglamentavimą yra akivaizdus ryšys tarp protokolo surašymo ir baudos skyrimo termino eigos pradžios, nes tiek pareiga surašyti protokolą atsiranda, tiek baudos skyrimo termino eiga prasideda nuo momento, kai nustatomas AKĮ pažeidimas. Remiantis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimo nustatymo momentas siejamas su diena, kada kontrolės institucija gauna patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą AKĮ pažeidimą. Konkrečiai imant, tai yra momentas, kai institucija nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti (apie pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes, traukiamą atsakomybėn asmenį, jo duomenis). Termino eigos pradžią nulemia ne kompetentingos institucijos subjektyvus suvokimas, kad padarytas pažeidimas, bet galėjimas ir turėjimas suvokti, kad atitinkamas subjektas pažeidė AKĮ, o šis momentas vertinamas pagal reikšmingų aplinkybių visumą (pirminės informacijos pilnumą, būtinumą rinkti papildomą informaciją, atlikti teisės aktų analizę). Be to, jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas vieno mėnesio terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Departamentas 2014 m. birželio 26 d. iš policijos įstaigos gavo medžiagą ekonominės sankcijos taikymui (b. l. 26). Šioje medžiagoje buvo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-18 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo S. D. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda už tai, kad 2014-05-21 parduotuvėje „Maxima“, esančioje Naglių g. 29A, Neringoje, dirbdama kasoje, pardavė nepilnamečiam asmeniui alkoholinį gėrimą (b. l. 27-28), 2014-05-28 administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas S. D. (b. l. 29-30), policijos pareigūno 2014-05-21 tarnybinis pranešimas (b. l. 31), R. N., R. D., nepilnamečių K. M., D. O. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 33-36), S. D. 2014-05-28 rašytinis paaiškinimas (b. l. 37). Departamentas, gavęs minėtą medžiagą ekonominės sankcijos taikymui, 2014-07-01 raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas iki 2014-07-10 pateikti įmonės parduotuvės kasos aparato (aparatų) kontrolines juostas, kurios buvo naudojamos atitinkamu laiku darbo vietose, kuriose dirbo S. D. (b. l. 40). Be to, atsakovas 2014-07-10 kreipėsi į policijos įstaigą, prašydamas iki 2014-07-18 pateikti vaizdo stebėjimo sistemomis užfiksuotą pažeidimo vaizdo įrašą (b. l. 41). Vaizdo įrašas buvo pateiktas 2014-07-14 (b. l. 42). Atsakovas 2014-07-01 rašte nurodytu terminu iš pareiškėjo negavęs pareikalautų duomenų (kasos aparato (aparatų) kontrolinių juostų), 2014-07-14 pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydamas iki 2014-07-18 pateikti prašomus duomenis (b. l. 43). Pareiškėjo raštas, kuriame jis pripažįsta, kad S. D., dirbdama bendrovės kasininke parduotuvėje Naglių g. 29A, Neringoje, pardavė alkoholinį gėrimą, atsakovui pateiktas 2014-07-15 (b. l. 44-47). Departamentas protokolą dėl pareiškėjo padaryto AKĮ pažeidimo surašė 2014-07-17 (b. l. 24). Kaip minėta, skundžiamas nutarimas skirti pareiškėjui baudą priimtas 2014-07-31.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo padaryto AKĮ pažeidimo nustatymo diena laikytina 2014-07-17 diena, t. y. protokolo surašymo diena, todėl Departamentas, 2014-07-31 skirdamas pareiškėjui baudą, AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatyto bylos išnagrinėjimo ir ekonominės sankcijos taikymo termino nepažeidė.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad pažeidimo nustatymo diena laikytina 2014-05-28, kai policijos įstaiga, atlikusi pažeidimo tyrimo veiksmus, surašė pareiškėjos darbuotojai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareiškėjas šį argumentą grindžia tuo, kad ne tik Departamentas, bet ir policija įgaliota skirti baudas už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies pažeidimą, todėl vieno mėnesio terminas saisto abi kompetentingas institucijas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas netinkamai aiškina AKĮ nuostatas. AKĮ 35 straipsnio 2 dalis adresuota konkrečią bylą nagrinėjančiai ir baudą skiriančiai institucijai. Šiuo atveju policijos įstaiga tyrė S. D. padarytą administracinį teisės pažeidimą, o baudos už AKĮ pažeidimą skyrimo klausimą perdavė spręsti kitai kompetentingai institucijai Departamentui. Bylą dėl AKĮ pažeidimo nagrinėjo ir baudą pareiškėjui skyrė Departamentas, ne policija, vadinasi ir AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas saisto būtent Departamentą. Teisės aktai policijos įstaigų neįpareigoja visais atvejais nagrinėti ir skirti baudų įmonėms už AKĮ pažeidimus. 2014-05-28 diena, kurią policijos įstaiga surašė pareiškėjos darbuotojai administracinio teisės pažeidimo protokolą, negali būti laikoma AKĮ pažeidimo nustatymo diena, nes šį procesinį veiksmą atliko ne atsakovas, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne pareiškėjui (juridiniam asmeniui), o fiziniam asmeniui, policijos įstaiga administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė dėl pažeidimo, kuris kvalifikuotas pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį, o atsakovas surašė protokolą dėl pažeidimo, kuris kvalifikuotas pagal AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo S. D. dieną atsakovui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma nei apie AKĮ pažeidimo faktą, nei apie pažeidimą padariusį subjektą. Todėl pagrindo pripažinti, kad jau 2014-05-28 buvo nustatytas pareiškėjo padarytas pažeidimas, nėra, o tuo pačiu neprasidėjo įstatymo numatyto vieno mėnesio termino eiga. Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiško teisės aiškinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-964/2014).

Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad AKĮ pažeidimo nustatymo diena turėtų būti laikoma 2014-06-26, kai Departamentas gavo policijos įstaigos surinktą medžiagą. Prieš skiriant ekonominę sankciją įmonei už AKĮ pažeidimą, be kita ko, turi būti surinkti pakankami duomenys apie įmonės padaryto pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes. AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas objektyviai pasireiškia alkoholinių gėrimų pardavimu asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar tarp pareiškėjo ir nepilnamečio asmens buvo sudarytas pardavimo sandoris. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju policijos įstaigos Departamentui pateikta medžiaga nebuvo pakankama nustatyti pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybes. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patrauktos S. D. rašytinio paaiškinimo bei jos paaiškinimų teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, ji neprisiminė alkoholinio gėrimo pardavimo nepilnamečiam asmeniui fakto. Galimas AKĮ pažeidimas pagal pateiktą medžiagą rėmėsi iš esmės tik nepilnamečių asmenų rašytiniais paaiškinimais. Pastebėtina, kad iš R. D. ir R. N. 2014-05-28 rašytinių paaiškinimų matyti, kad jos tiesiogiai alkoholinio gėrimo pardavimo nepilnamečiam asmeniui nematė. Policijos įstaiga Departamentui užfiksuotos vaizdo medžiagos 2014-06-26 nepateikė. Teismo nutarimas S. D. administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo įsiteisėjęs, be to, šis nutarimas negali turėti prejudicinės galios sprendžiant pareiškėjo atsakomybės klausimą. Vadinasi, Departamentui iš 2014-06-26 gautos medžiagos dar nebuvo pakankamo pagrindo nustatyti, kad pareiškėjas iš tiesų padarė AKĮ pažeidimą. Galimo AKĮ pažeidimo nustatymui dar buvo reikalinga rinkti papildomą informaciją (vaizdo medžiagą, pardavimo faktą patvirtinančią kasos aparato kontrolinę juostą). Kaip matyti, Departamentas dėl trūkstamos informacijos operatyviai kreipėsi į pareiškėją, tačiau pareiškėjas Departamento prašomos informacijos nustatytu terminu nepateikė, o tai padarė tik 2014-07-15, pakartotinai įpareigotas tai padaryti. Vaizdo įrašas Departamentui buvo pateiktas 2014-07-14. Taigi Departamentas informaciją, pakankamą AKĮ pažeidimo nustatymui, gavo anksčiausiai 2014-07-14. Įvertinus, kad Departamentui dar buvo reikalingas išnagrinėti gautą informaciją ir įforminti protokolą, laikytina, kad 2014-07-17 diena, t. y. protokolo surašymo diena, ir yra ta diena, kada Departamentas galėjo ir turėjo suvokti pareiškėjo padarytą AKĮ pažeidimą ir jį reikiamai įforminti. Vadinasi, Departamentas veikė teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl sankcijos skyrimo termino atmestini.

Pareiškėjas padaryto AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo neginčija, šio pažeidimo padarymą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas tinkamai atliko įstatymu pavestą funkciją, neperžengė diskrecijos ribų, atsižvelgė į visas reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio panaikinti nėra pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis). Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB „Maxima LT“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.