Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-242-348/2011

Teisėjas Romaldas Šuliokas Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00748-2008

2011 m. balandžio 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam R. V., gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl 2011 m. sausio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaičiuotas laikas išbūtą suėmime nuo 2008-08-19 iki 2008-08-20.

Iš R. V. priteista: nukentėjusiajam R. M. 10000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos, į šią sumą įskaičiuota sumokėtos įmokos į teismo depozitinę sąskaitą civiliniam ieškiniui tenkinti, Valstybinės ligonių kasai prie SAM 4972,00 Lt (keturi tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt du litai), valstybei 1493,65 (vienas tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt trys litai 65 ct) už išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiajam R. M..

Paliktos galioti 2009-10-22 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones R. V. piniginėms lėšoms, kilnojamam ir nekilnojamam turtui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 19 d. apie 00 val. 45 min., Ruklio g. namo Nr. 7 kieme, Ruklos mstl., Jonavos r., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų tyčia sudavė nukentėjusiajam R. M. duriančiu – pjaunančiu įrankiu vieną smūgį į galvą, vieną smūgį į krūtinę, vieną smūgį į dešiniąją koją, padarė jam pjautinę žaizdą pakaušyje, durtinę - pjautinę krūtinės - pilvo žaizdą su kepenų pažeidimu, pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje, tuo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. M. sveikatą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis iš esmės neginčija savo kaltės dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., todėl teisėjų kolegija neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str).

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo R. V. atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Bausmė paskirta teisingai.

Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad R. V. tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų tyčia sudavė nukentėjusiajam R. M. duriančiu-pjaunančiu įrankiu vieną smūgį į galvą, vieną smūgį į krūtinę, vieną smūgį į dešinę koją, padarė durtines pjautines žaizdas su kepenų pažeidimu, tuo sunkiai sutrikdė R. M. sveikatą. Nuteistojo kaltė įrodyta, jo paties daliniu prisipažinimu, nukentėjusiojo R. M. parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme, liudytojų parodymais, kita byloje surinkta medžiaga. Teisminio bylos nagrinėjimo metu visi įrodymai buvo išsamiai ištirti ir padarytos teisingos išvados.

Apeliacinio skundo motyvas, kad R. V. nusikalstamą veiką padarė gindamasis nuo smurto, neperžengdamas būtinosios ginties ribų.

Įstatymas numato, kad būtinoji gintis yra situacija, kai asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Iš šios baudžiamojo įstatymo normos matyti, kad būtinoji gintis yra galima tik nuo prasidėjusio ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, o asmens, įgyvendinančio savo teisę į būtinąją gintį ir neperžengiančio jos ribų, veiksmai prasidėjusiu ar tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi nepripažįstami. Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas remdamasis išanalizuota ir tinkamai įvertinta bylos medžiaga, nustatė, kad kilusio ginčo ir konflikto iniciatorius buvo R. V., užkabinęs žodžiais ėjusius pro šalį nukentėjusįjį R. M., liudytoją A. L. su kitais asmenimis žodžiais "...ateikit velniai...".Pastariesiems priėjus, nuteistasis pirmas sudavė smūgius A. L. į galvą, įsikišus į ginčą R. M., nuteistasis dūrė tris smūgius peiliu nukentėjusiajam į šoną. Ludytojo A. L. parodymais nustatyta, kad ginčo iniciatorius buvo R. V., ir į juos kreipėsi sakydamas „velniai ,kur einat “, o priėjus prie jų išsiaiškinti, nuo vieno iš tų vaikinų gavęs smūgį į veidą, taip prasidėjo konfliktas, ko pasėkoje sužalotas R. M.. Versiją, kad nuteistasis gynėsi nuo nukentėjusiojo ir jo draugų, kadangi šie puolė jį, o nuteistasis gynėsi, todėl nukentėjusįjį sužalojo būtinosios ginties sąlygomis, R. V. aiškino ir apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai yra nuteistojo R. V. iškelta gynybinė versija, kuri prieštarauja kitiems byloje nustatytiems įrodymams it teisingai ją atmetė. Kad nebuvo būtinumo gintis nustatyta ir liudytojų B. M. ir R. T. parodymais, kurie patvirtino, kad prieš įvykį (R. M. sužalojimą) patruliavo Ruklos miestelyje ir matė prie Ruklio g. namo Nr. 10 laiptinės sėdinčius R. V., nepažįstamą merginą ir dar vieną vyriškį, matė, kad iš baro išėjo trys jaunuoliai, kurie priėjo prie stovinčių prie laiptinės ir patruliams matant konflikto nebuvo ir tik po to gavo pranešimą, kad sužalotas žmogus.. Medicinos specialisto išvada nustatyta, kad R. M. padaryta sužalojimai-pjautinė žaizda pakaušyje, durtinė - pjautinė krūtinės - pilvo žaizda su kepenų pažeidimu, pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. Sužalojimai R. M. galėjo būti padaryti 2008-08-19, neužilgo vienas po kito. Med. duomenų, leidžiančių nustatyti, kad vienu ar keliais įrankiais padaryti sužalojimai, nėra. Sužalojimų būdingų ginantis nuo smūgių nekonstatuota. Sužalojimai R. M. padaryti trijų smūgių pasėkoje nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumo nėra galimybės. Sužalojimai negalėjo gautis R. M. griūnant ir atsitrenkiant. Dėl durtinės - pjautinės kiauryminės krūtinės – pilvo žaizdos su kepenų pažeidimu R. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad konfliktą praėjo pats nuteistasis, kuris užpuolė A. L. ir R. M., kuris gynė A. L. tyčia peiliu sudavė tris smūgius. Panaudodamas peilį kito žmogaus sužalojimui, nuteistasis suvokė savo veikos pavojingumą, numatė , kad dėl jo veikimo gali atsirasti sunkūs padariniai, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.

Nuteistajam R. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti konflikto metu arba po konflikto nuo kitų asmenų, ką patvirtina specialisto išvada.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai ir konstatuoja, kad R. V. gyvybei ir sveikatai įvykio metu realus pavojus negrėsė. R. V. veiksmuose nėra būtinosios ginties, numatytos BK 28 str. sąlygų.

Nuteistojo iškelta gynybinė versija, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios sužaloti kitą asmenį, o gynęsis nuo pavartoto smurto, neatitinka faktinių aplinkybių ir yra paneigta.

Teismas skiria bausmes LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimas iki 10 metų. LR BK 54 str. 2 d., yra numatytos aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti skiriant bausmę, o LR BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ar jos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apylinkės teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja.

Apylinkės teismas laikėsi įstatymo reikalavimų ir motyvuotai paskyrė bausmę. Parinkdamas sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, teismas motyvavo, kodėl skyrė būtent tokią, o ne kitą įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Teismas skirdamas bausmę tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei stadiją, anksčiau taikytų poveikių priemonių veiksmingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę.

Skiriant bausmę R. V., apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, visas bylos aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams, nusikaltimas padaryta tiesiogine tyčia, R. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad R. V. atlygino dalį padarytos žalos. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad R. V. anksčiau teistas ,teistumai neišnykę, administracine tvarka nebaustas, Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės konsultacijų kabinete nesilankė, nesigydė , Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, saistomas šeiminiais santykiais ir paskyrė švelnesnę, nei bausmės vidurkis bausmę, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir atitinka bausmių skyrimo pagrindus. Paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, todėl ją keisti ar švelninti nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sumažinti teismo nuosprendžiu iš jo priteistą 10 000 Lt. neturtinės žalos dydį iki 2000 Lt. Apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstai atsižvelgė ne tik į nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, bet į jos pasekmes, nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dar daugiau mažinti neturtinės žalos dydį nėra įstatyminio pagrindo

Dėl to paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, todėl ją keisti ar švelninti nėra teisinio pagrindo.

Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.