- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-934-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02781-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB „Laigirda“
- Atsakovas
- UAB „Dabinta“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Almos Urbanavičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Laigirda“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Laigirda“ ieškinį atsakovui UAB „Dabinta“ dėl 146 380,19 Lt skolos priteisimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Laigirda“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Dabinta“ 146 380,19 Lt skolos pagal statybos rangos sutartį ir 6 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2011-08-11 tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl atsakovui priklausančio medienos gaminių gamybos cecho kapitalinio remonto. Nors rekonstrukcijos darbai buvo pradėti 2011-09-04, tačiau rangovui UAB „Laigirda“ užsakovas UAB „Dabinta“ 2011-10-03 tik formaliai perdavė statybvietę. Nurodė, kad faktiškai rekonstruojamame pastate atsakovas vykdė gamybinę veiklą. 2012-12-22 statybvietėje dėl tyčinio padegimo kilo gaisras, kurio metu sudegė apie 1 250 kv. m rekonstruoto stogo, dalis sienų. Tarp šalių buvus geriems santykiams ir suprasdamas atsakovo patirtus nuostolius, ieškovas UAB „Laigirda“ 2012-01-03 parengė gaisro padarinių likvidavimo sąmatą, pagal kurią sąmatinė gaisro padarinių šalinimo kaina – 146 380,19 Lt – buvo suderinta su atsakovo akcininkais K. Š. ir G. P.. Nurodė, kad statybos darbai pagal sutartį buvo baigti 2012 m. gegužės mėnesį. Dėl gaisro ieškovas turėjo iš naujo atlikti darbus, kurie jau buvo atlikti. Pažymėjo, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu pagal pagrindinę sąmatą, tačiau gaisro padarinių šalinimo darbų neapmokėjo ir liko skolingas ieškovui 146 380,19 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Dabinta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad rangovui UAB „Laigirda“ statybos objektas buvo perduotas abiejų šalių pasirašytu aktu. Rekonstruojamame objekte atsakovo gamybinė veikla nebuvo vykdoma, visi darbuotojai nuo 2011-12-16 iki 2011-12-30 buvo išleisti atostogų, todėl gaisro metu rekonstruojamame pastate atsakovo darbuotojų nebuvo. Pažymėjo, kad statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui. Nurodė, kad ieškovas, priėmęs statybos objektą, buvo atsakingas už statybos objekto priešgaisrinę ar fizinę apsaugą, todėl, jeigu į statybos objektą pateko pašaliniai asmenys, sukėlę gaisrą, kaltas pats ieškovas, neužtikrinęs objekto apsaugos, ir atsakovas neprivalo atlyginti ieškovo išlaidų dėl gaisro padarinių šalinimo. 2012-01-03 sąmata ir 2012-05-04 atliktų darbų aktas, kuriais ieškovas grindžia reikalavimo sumą, yra vienašaliai ieškovo aktai, kurių atsakovas nepasirašė ir su jais nesutiko.
Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurio tenkinimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2013-05-15 sprendimu ieškovo UAB „Laigirda“ ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog atsakovas ieškovo pateiktos sąmatos nepatvirtino, atliktų darbų akto nepasirašė, kas rodo, kad šalys nesusitarė dėl papildomų statybos darbų ir jų apmokėjimo viršijant rangos sutarties sąmatą. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog per gaisrą žuvusį ar nepataisomai sugadintą statybos darbų rezultatą atsakovas būtų priėmęs. Pažymėjo, kad tik 2012 m. birželio mėnesį (diena nenurodyta) šalims pasirašius atliktų darbų aktą, 2012-06-08 buvo atliktas galutinis atsiskaitymas už šiuo aktu priimtus darbus. Teismo vertinimu, tai rodo, kad užsakovas iki 2012 m. birželio mėnesio nebuvo priėmęs statybos darbų rezultato, o kartu ir jų atsitiktinio žuvimo rizikos. Taigi teismas padarė išvadą, kad gaisro, sunaikinusio ar sugadinusio jau atliktų statybos darbų rezultatą, padariniai tenka ieškovui. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog statybos objekte atsakovas vykdė ūkinę veiklą, nėra teisiškai reikšminga, nes ieškovas neteigia, kad gaisras kilo dėl atsakovo kaltės. Be to, rangovas, priėmęs statybos objektą ir prisiėmęs jo atsitiktinio žuvimo riziką, privalėjo įspėti užsakovą, kaip tai numato CK 6.659 str., ar reikalauti iš užsakovo, kad tokia veikla, jeigu ji buvo vykdoma ir kėlė grėsmę objekto saugumui, būtų nutraukta. Teismas nurodė, kad kitos šalių nurodytos aplinkybės ir motyvai taip pat nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, todėl teismas jų neanalizuoja ir nevertina joms pagrįsti pateiktų įrodymų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Laigirda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį tenkinti, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir išreikalauti iš Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenis apie gaisro kilimo priežastis UAB „Dabinta“ medienos apdirbimo ceche (duomenys neskelbtini), bei iškviesti ir teismo posėdyje apklausti statybos objektą saugojusius atsakovo darbuotojus. Nurodo, kad nustatytu teisiniu reglamentavimu preziumuojama, jog užsakovas statybvietę perdavė rangovui tada, kai šalys pasirašė statybvietės perdavimo-priėmimo aktą, tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta. Šiuo atveju teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad statybvietėje dirbo ir atsakovo darbuotojai, kurie vykdė komercinę-ūkinę veiklą. Taigi, aplinkybė, kad statybvietė nebuvo perduota rangovui, lemia tai, jog statybos objekto ar jo dalies atsitiktinio žuvimo ar jo sugedimo rizika tenka užsakovui, o statybvietės neperėmusiam rangovui tokia pareiga nekyla. Mano, kad teismas statybvietės perdavimo-priėmimo aktą vertino atsietai nuo faktinių aplinkybių, jam suteikė išskirtinę reikšmę. Taip pat nurodė, kad teismas, netenkindamas ieškovo prašymo išreikalauti iš Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenis apie statybvietėje kilusį gaisrą ir apklausti statybvietėje sargo pareigas vykdžiusį atsakovo darbuotoją, užkirto kelią ieškovui įrodinėti aplinkybes apie tai, kad statybvietėje gaisras kilo galimai dėl aplaidaus atsakovo darbuotojų pareigų vykdymo. Pažymėjo, kad skundžiamame teismo sprendime minimo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro nutarimo šalys išreikalauti neprašė, apie tokio dokumento buvimą ieškovo atstovai sužinojo tik susipažinę su paskelbtu teismo procesiniu sprendimu. Pažymėjo, kad atsakovo direktorė G. P. patvirtino, jog statybos objektas galimai buvo padegtas, todėl sargo pareigas ėjusiam atsakovo darbuotojui neužtikrinus objekto gaisrinės saugos, atsakovui turi tekti statybos objekto ar jo dalies atsitiktinio žuvimo rizika. Mano, kad tenkinus prašymą išreikalauti aukščiau minėtus duomenis ir iškviesti liudytoją, apeliacinis skundas teismo posėdyje turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Dabinta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad visos gaisro padarinių šalinimo išlaidos, jeigu tokios išlaidos buvo, tenka apeliantui, nes statybvietė buvo perduota ir statybvietės priėmimo-perdavimo aktas buvo pasirašytas 2011-10-03. Jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių šiame akte nurodytą aplinkybę, kad atsakovas perdavė, o ieškovas priėmė statybvietę, nepateikta. Akto 2 p. nurodyta, kad apeliantas perimtoje statybvietėje užtikrina gaisrinę apsaugą. Nurodo, kad apeliantas neteigė ir neįrodinėjo, jog gaisras kilo dėl atsakovo kaltės. Pažymėjo, kad gaisras kilo naktį, kai atsakovo darbuotojai ten net negalėjo dirbti, o nuo 2011-12-16 iki 2011-12-30 visi atsakovo darbuotojai buvo atostogose. Be to, priėmęs statybos objektą, ieškovas niekada nereikalavo, kad atsakovas nutrauktų veiklą. Nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog statybvietę saugojo atsakovo sargai, nepagrįsti, nes tokio fakto nebuvo, atsakovo įmonėje tokio darbuotojo, kaip sargas, apskritai nėra. Nurodė, kad priėmimo-perdavimo akto 146 380,19 Lt sumai nebuvo, atsakovas tokio nėra pasirašęs, o 2012-05-04 atliktų darbų aktas negali būti laikomas tinkamu ir patikimu įrodymu apie atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kiekį bei vertę, nes jis ir lokalinė sąmata atsakovo nėra pasirašyti, tai yra vienašaliai apelianto sukurti dokumentai, kurie atsirado jau po 2012 m. birželio mėnesio priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Vienašalio darbų perdavimo-priėmimo akto, kuriame būtų žyma apie atsakovo atsisakymą pasirašyti aktą, apeliantas taip pat nepateikė. Pažymėjo, kad visi dokumentai teismui buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tad jei apelianto atstovai nesusipažino su bylos medžiaga, dėl to atsakomybė kyla pačiam ieškovui. Apeliantas ne tik neįrodė atsakovo pareigos mokėti už gaisro padarinių likvidavimą, bet ir nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų apie patirtų išlaidų dydį. Apelianto prašymai išreikalauti iš Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenis apie gaisro kilimo priežastis UAB „Dabinta“ medienos apdirbimo ceche bei iškviesti ir teismo posėdyje apklausti statybos objektą saugojusius atsakovo darbuotojus, atmestini, kadangi 2012-10-09 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nenustačius galimai nusikalstamą veiką įvykdžiusių asmenų, t. y. nenustatyta, kad gaisras kaip nors galėtų būti susijęs su atsakovo darbuotojų veiksmais, be to, minėta, jokie atsakovo darbuotojai statybos objekto niekada nesaugojo. Prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka taip pat netenkintinas, kadangi visos bylai reikšmingos aplinkybės išnagrinėtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurio tenkinimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas UAB „Laigirda“ nagrinėjamu atveju neįrodė, kad šalys susitarė dėl papildomų statybos darbų ir jų apmokėjimo viršijant rangos sutarties sąmatą, o užsakovas iki 2012 m. birželio mėnesio statybos darbų rezultatus, o kartu ir jų atsitiktinio žuvimo riziką, priėmė, todėl pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-08-11 tarp bylos šalių – ieškovo UAB „Laigirda“ ir atsakovo UAB „Dabinta“ – buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. SEM-11-08-11, pagal kurią be statybos darbų kituose objektuose ieškovas įsipareigojo iki 2012-06-30 atlikti atsakovo medienos gaminių gamybos cecho, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą. 2011-10-03 statybvietės perdavimo-priėmimo aktu Nr. 1 atsakovas ieškovui perdavė statybvietę pagal schemoje nurodytas ribas su UAB „Dabinta“ priklausančiais pastatais, tarp jų ir rekonstruojamą statinį (akte įvardintas kaip garažas 1G 1/ž). Šiuo aktu UAB „Laigirda“, be kitų įsipareigojimų, įsipareigojo užtikrinti statybvietėje gaisrinę saugą. 2011-12-22 medienos apdirbimo įmonėje UAB „Dabinta“ kilo gaisras, galimai dėl tyčinio padegimo. 2012-01-03 ieškovas sudarė lokalinę sąmatą dėl gaisro likvidavimo darbų – sudegusių ir sugadintų konstrukcijų ardymo bei stogo ir sienų įrengimo. 2012-05-04 ieškovas surašė gaisro padarinių likvidavimo atliktų darbų aktą, kuriuo remdamasis prašo priteisti iš atsakovo gaisro likvidavimo išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad statybvietė faktiškai nebuvo perduota rangovui, todėl statybos objekto ar jo dalies atsitiktinio žuvimo ar jo sugedimo rizika tenka užsakovui. Pažymėtina, kad į bylą pateiktas 2011-10-03 statybvietės perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1, pasirašytas abiejų ginčo šalių, kurio 2 p. nurodyta, jog perimtoje statybvietėje UAB „Laigirda“ užtikrina gaisrinę saugą ir kt. CK 6.682 str. 1 d. nustato, kad statybos objekto ar jo dalies atsitiktinio žuvimo ar jo sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui. Tai reiškia, kad nuo šio akto pasirašymo dienos rangovui perėmus statybvietę, o užsakovui ją perdavus, statybos objekto ar jo dalies atsitiktinio žuvimo ar jo sugedimo rizika tenka būtent rangovui, šiuo atveju – ieškovui UAB „Laigirda“. Apelianto teiginiai, kad statybvietės neperdavimą rangovui patvirtina faktas, jog atsakovo darbuotojai toje vietoje vis dar vykdė ūkinę-komercinę veiklą, nėra įrodyti, tuo tarpu atsakovas į bylą pateikė įrodymus, jog laikotarpiu nuo 2011-12-16 iki 2011-12-30, t. y. 2011-12-22 gaisro kilimo metu, visi atsakovo darbuotojai buvo atostogose. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog rangovas, priėmęs statybos objektą ir prisiėmęs jo atsitiktinio žuvimo riziką, privalėjo įspėti užsakovą, kaip tai numato CK 6.659 str., ar reikalauti iš užsakovo, kad tokia veikla, jeigu ji buvo vykdoma ir kėlė grėsmę objekto saugumui, būtų nutraukta. Taip pat pažymėtina ir tai, jog ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovui turi tekti statybos objekto ar jo dalies atsitiktinio žuvimo rizika dėl to, jog objektą jau po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo saugojo atsakovo darbuotojas, ėjęs sargo pareigas, kuris neužtikrino objekto gaisrinės saugos. Tačiau šie apelianto teiginiai taip pat jokiais įrodymais nėra patvirtinti. Pažymėtina, kad CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, jog sargo pareigybės jo įmonėje nebuvo, toks darbuotojas nebuvo samdomas, pateikė įmonės darbuotojų pareigybių sąrašą, tarp kurių sargo pareigybė nėra numatyta. Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė, kad už žalą, kilusią dėl gaisro statybvietėje, yra atsakingas atsakovas, o ne pats ieškovas, priėmimo-perdavimo aktu priėmęs iš atsakovo statybvietę ir prisiėmęs pareigą užtikrinti joje gaisrinę saugą.
Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas, teigdamas, jog susitarė su atsakovu dėl gaisro padarinių pašalinimo ir suderino šių padarinių pašalinimo sąmatą, į bylą tokių įrodymų nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas šią sąmatą patvirtino ir atliktų darbų aktą pasirašė. Priešingai, byloje pateiktas tik 2012 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktas, pagal kurį buvo atliktas galutinis atsiskaitymas už šiuo aktu priimtus darbus. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nesusitarė dėl papildomų statybos darbų ir jų apmokėjimo viršijant rangos sutarties sąmatą, be to, byloje nėra duomenų, kad per gaisrą žuvusį ar nepataisomai sugadintą statybos darbų rezultatą atsakovas būtų priėmęs. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovo ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Remiantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantas, apeliaciniu skundu prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodė, jog šis prašymas neatsiejamas nuo apelianto prašymo išreikalauti iš Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenis apie gaisro kilimo priežastis UAB „Dabinta“ medienos apdirbimo ceche bei iškviesti ir teismo posėdyje apklausti statybos objektą saugojusius atsakovo darbuotojus. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, kad ieškovas neįrodė, jog už žalą, kilusią dėl gaisro statybvietėje, atsakingas atsakovo darbuotojas, t. y., nenustačius, jog statybvietę gaisro metu saugojo sargas, kuris yra atsakovo darbuotojas, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo prašymo teismo posėdyje apklausti tokį ieškovo nurodytą darbuotoją. Be to, į bylą pateiktas 2012-10-09 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nenustačius galimai nusikalstamą veiką įvykdžiusių asmenų, t. y. nenustatyta, kad gaisras kaip nors galėtų būti susijęs su atsakovo darbuotojų veiksmais. Taigi, šiuo atveju teigtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo išreikalauti aukščiau minėtus ieškovo nurodytus dokumentus, dėl to ir apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo tenkinti šį ieškovo reikalavimą. Esant šioms aplinkybėms, nenustačius pagrindo tenkinti aukščiau minėtus ieškovo prašymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, būtinybės nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nėra, kadangi visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo nurodytos ir atitinkami įrodymai pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
Pažymėtina, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog apie Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro nutarimą ieškovo atstovai sužinojo tik susipažinę su paskelbtu teismo procesiniu sprendimu, skundžiamo sprendimo teisėtumui įtakos neturi, kadangi šis dokumentas pateiktas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, dėl to ieškovas ir jo atstovai turėjo visas procesines galimybes tinkamai ir laiku susipažinti su į bylą pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, minėtas ieškovo argumentas atmestinas.
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Laigirda“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Trakų rajono apylinkės teismo 2013-06-17 nutartimi ieškovui buvo atidėtas 3 927 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 133). Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybei priteisiamas 3 927 Lt dydžio žyminis mokestis. Taip pat atmetus ieškovo apeliacinį skundą, remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., atsakovo UAB „Dabinta“ naudai iš ieškovo priteisiamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 2 117,50 Lt išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punkte rekomenduojamą maksimalų dydį už atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl priteisti visas prašomas atsakovo atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo. Jos mažintinos iki rekomenduojamo dydžio – 1 500 Lt (8.11 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo UAB „Laigirda“ apeliacinį skundą atmesti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Laigirda“ 3 951,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš ieškovo UAB „Laigirda“ atsakovo UAB „Dabinta“ naudai 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.