Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1201-383/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-06
Bylos Nr.
1S-1201-383/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1201-383/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria nuteistojo R. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 –ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. B., nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2009-07-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 3 p., jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2009-07-09 nuosprendis pakeistas – veika iš BK 129 str. 2 d. 3 p. perkvalifikuota į BK 129 str. 1 d. ir paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-01-05, bausmės pabaiga – 2020-01-05, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 5 mėn. 7 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2016-07-28).Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016-08-01 priėmė nutarimą Nr. 93-528 netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 3 p.Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis R. B. jį apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-08-29 nutartimi nuteistojo skundą atmetė, konstatuodamas, kad nuteistasis R. B. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-08-29 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.Skunde nurodė, jog teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Nuteistojo manymu yra visi pagrindai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, bausmės tikslai bus pasiekti, taisantis neizoliavus jo nuo visuomenės.Nuteistojo teigimu, teismas įvertindamas jo asmenybę, elgesį viso bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, mokslą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, pataisos įstaigos administracijos, psichologų tarnybos išvadas, padarė neteisingas išvadas ir priėmė klaidingą sprendimą. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog jis per bausmės atlikimo laiką galiojančių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą buvo 5 kartus skatintas, pataisos įstaigoje dirba, stengiasi vengti konfliktinių situacijų, sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, į auklėjamojo pobūdžio priemones reaguoja tinkamai, pataisos įstaigoje įgijo šaltkalvio bei mūrininko specialybes, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, motyvuotas koreguoti savo elgesį, yra padaręs išvadas dėl padaryto nusikaltimo sukeltų pasekmių bei vykdo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos skirtas rekomendacijas.Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis R. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, pataisos namuose dirba, jo darbinė motyvacija teigiama, dalyvauja visuomeninėje veikloje, įvairiose socialinės reabilitacijos programose, socialinius ryšius su giminaičiais palaiko, vykdomųjų raštų pataisos įstaigoje negauta, per bausmės atlikimo laiką du kartus buvo baustas drausmine tvarka, penkis kartus skatintas, kas vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors R. B. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 43 balai pagal „OASys“ metodiką ir ji yra sumažėjusi nuo 2015-11-11 atlikto vertinimo – 55 balų, tačiau vis tiek išlieka vidutinė. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas, mąstymas ir elgesys. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis buvo skatintas, pataisos namuose dirba, nekonfliktuoja, dalyvauja visuomeninėje veikloje. Minėtos aplinkybės rodo, jog R. B. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudė sugyventinę) padarymą, ankščiau ne kartą teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų. Pripažintina, kad yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo skundo argumentai nepagrindžia skundžiamų procesinių sprendimų neteisėtumo. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasėkoje padarytas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Išanalizuotos bylos kontekste aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-08-29 nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas