Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-28 · Administracinė byla Nr. AS-146-346-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-28
Bylos Nr.
AS-146-346-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės tarybos
Pareiškėjas
Ugniagesių profesinės sąjungos
Administracinė byla Nr. AS146–346/2010 Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ugniagesių profesinės sąjungos skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Ugniagesių profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl 2010 m. sausio 21 d. atsakovo Kauno rajono savivaldybės tarybos priimto sprendimo Nr. TS-16 „Dėl Všį Kauno rajono priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų išdėstymo optimizavimo plano patvirtinimo“ panaikinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti ginčijamo atsakovės sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad skundžiamo teisės akto pagrindu sustabdžius Domeikavos bei Poderiškių ugniagesių komandų veiklą bus atliekamos darbuotojų atleidimo iš darbo procedūros, tuo tarpu priėmus pareiškėjui palankų sprendimą darbuotojai privalės grąžinti išmokėtas kompensacijas, darbo sutartis reikės sudaryti iš naujo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino ir sustabdė ginčijamo galiojimą.

Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio nuostatas, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Teismas konstatavo, jog nesustabdžius ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimo būtų galimai pažeistos ugniagesių, dirbančių Domeikavos ir Poderiškių ugniagesių komandose teisės. Nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, susiklostytų nauji teisiniai santykiai, susiję su ugniagesių atleidimu iš darbo, perkėlimu į laisvas vietas kitose ugniagesių komandos, išeitinių kompensacijų mokėjimu, Domeikavos ir Poderiškių ugniagesių komandų turto perskirstymu.

III.

2010 m. kovo 30 d. atsakovė Kauno rajono savivaldybės taryba pateikė atskirąjį skundą (b. l. 53-56) dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Skunde išdėstė šiuos nesutikimo su reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu motyvus:

1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, joje nėra pateikta įrodymų, kad skundžiamo akto galiojimas suponuos padėtį, kuriai esant būtų neįmanomas ar ženkliai apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.

2. Pabrėžia, kad pagal skundžiamą aktą, siūloma tik laikinai (iki 2012 metų sausio 1 d.) sustabdyti dviejų Kauno rajono ugniagesių komandų veiklą.

3. Pažymi, kad darbo įstatymai ir jų įgyvendinimo teisminė praktika užtikrina darbuotojų teises, jei jos būtų pažeistos.

4. Pažymi, kad Domeikavos ugniagesių komanda ir Poderiškių ugniagesių komanda nėra juridiniai asmenys ar jų filialai, o tik funkcijų atlikimo vieta. Šias funkcijas atlieka 8 ir 9 ugniagesių komandos, iš kurių 7 ugniagesiai pereis dirbti į kitas komandas, tad jų perkėlimas, ar, esant reikalui, grąžinimas į ankstesnes funkcijų atlikimo vietas nėra tiek sudėtingos procedūros, kad galėtų būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neištyręs kokius materialinius ar finansinius netekimus sąlygotų sustabdyto atsakovo sprendimo galiojimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Pareiškėjas iš esmės inicijuoja ginčą dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šio akto galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog nutartis yra nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas tik nurodė, jog nesustabdžius ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimo būtų galimai pažeistos ugniagesių teisės, šio akto pagrindu susiklostytų nauji teisiniai santykiai, tačiau aiškiai ir motyvuotai nepagrindė, kodėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas nagrinėjamu atveju. Konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, todėl ji naikintina jau vien minėtu pagrindu.

Kolegija pažymi, kad įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Iš pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo matyti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę jis sieja su ta aplinkybe, jog laikinai sustabdžius Domeikavos bei Poderiškių ugniagesių komandų veiklą bus atliekamos darbuotojų atleidimo iš darbo procedūros, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą darbuotojai privalės grąžinti išmokėtas kompensacijas, darbo sutartis reikės sudaryti iš naujo ir pan. Bylos medžiagoje nėra objektyvių įrodymų, jog priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, nebūtų atkurta ar pasunkėtų iki skundžiamo akto priėmimo buvusi padėtis, t. y. nebūtų įmanoma atnaujinti Domeikavos ir Poderiškių ugniagesių komandos veiklos. Juolab, kad skundžiamu aktu, kurio tikslas yra optimizuoti Kauno rajono priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų išdėstymą, yra numatoma tik laikinai, atsižvelgiant į sumažintą finansavimą iš valstybės biudžeto, sustabdyti dviejų Kauno rajono teritorinių ugniagesių komandų veiklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien galimi trečiųjų asmenų (ugniagesių) nepatogumai dėl šio ugniagesių komandų veiklos sustabdymo būtų laikino pobūdžio ir nepateisina būtinybės užtikrinti reikalavimą. Trečiųjų asmenų (ugniagesių) patirta žala, jei ji būtų nustatyta, nagrinėjamu atveju gali būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad skundžiamas sprendimas priimtas atsižvelgus į sudėtingą ekonominę situaciją, atsakovui siekiant jam skirtomis lėšomis maksimaliai užtikrinti (optimizuoti) jam perduotos priešgaisrinės saugos valstybės funkcijos atlikimą ir yra susijęs ne tik su pareiškėjo, bet ir kitų asmenų teisėmis ar teisėtais interesais. Įvertinus bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo priėmimo motyvus, sprendimu suteikiamas teises ir pareigas, jo vykdymo pasekmes, darytina išvada, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą. Tačiau pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo proporcingumo nevertino, todėl ir šiuo aspektu priimta nutartis vertintina kaip nepagrįsta.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nevertino visų bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti. Pareiškėjo Ugniagesių profesinės sąjungos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius