Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-05-23 · Civilinė byla Nr. 2A-336-212/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-14Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-23Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-23
Bylos Nr.
2A-336-212/2013
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01181-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
Ieškovas
BUAB „Harmonytattoo“
Atsakovas
R. T.
Civilinė byla Nr. 2A-336-212/2013Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01181-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.1; 44.2; 126.2; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Harmonytattoo“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-95-356/2013 pagal ieškovės BUAB „Harmonytattoo“ ieškinį atsakovui R. T. dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo, teisių apribojimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 28 142,93 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, apriboti atsakovo teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas 3 metus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, būdamas įmonės vieninteliu akcininku ir vadovu, savalaikiai nesikreipė į teismą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo, todėl padidino kreditorinius reikalavimus, dėl jo kaltės padaryta žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 7 089,20 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 089,20 Lt žalai atlyginti sumos už laikotarpį nuo 2012-07-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 125,95 Lt advokato pagalbai apmokėti bei į valstybės biudžetą 213 Lt žyminio mokesčio, 1,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nustatė, kad UAB „Harmonytattoo“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2010-03-29, pagal 2010-03-15 sprendimą ir steigimo aktą įmonės steigėjas ir vienintelis akcininkas bei įmonės direktorius, šiose pareigose 2010-04-01 darbo sutarties Nr.1 pagrindu dirbęs nuo 2010-04-01 iki 2012-03-26, buvo atsakovas, jis buvo visiškai materialiai atsakingas, pagal 2010-03-15 steigimo aktą ir įmonės įstatus, Juridinių asmenų registre įregistruotus 2010-03-29, įmonės įstatinis kapitalas – 10 000 Lt. Panevėžio apygardos teismo 2012-01-12 nutartimi UAB „Harmonytattoo“ kreditoriaus VSDFV Utenos skyriaus pareiškimo pagrindu buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Notisa“ bei patvirtintos bankrutuojančiai įmonei 2 000 Lt dydžio administravimo išlaidos mėnesiui, įmonė 2012-05-28 nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydis: I eilės kreditoriams: A. A. - 2.282,86 Lt, A. T. - 70,53 Lt, atsakovui - 3.313,85 Lt, II eilės kreditoriams: VMI – 1.720,06 Lt, VSDFV Utenos skyriui – 14.248,60 Lt, III eilės kreditoriams: įmonei „Gelsva“ - 766,99 Lt, UAB „Omnitel“ – 272,31 Lt. 2012-01-12 nutartimi konstatuota, kad VSDFV Utenos skyrius 2011-10-26 įspėjo atsakovą, jog neįvykdžius įsipareigojimų, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Jau 2010 metų pabaigoje mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 6 744 Lt, o turtas – 9 640 Lt, t.y. skolos jau viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, kas atitiktų ieškovo įmonės nemokumo būseną. Įmonė 2011 m. pabaigoje buvo nemoki, t.y. jos turtas buvo tik 66 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 15 586 Lt, nebevykdė ūkinės-komercinės veiklos. Nors VSDFV Utenos skyrius 2011-10-26 įspėjo atsakovą, tačiau jis, būdamas vienintelis įmonės akcininkas ir jos vadovas, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Atsakovas elgėsi nerūpestingai, nes nesidomėjo įmonės finansine padėtimi, savalaikiai nesiekė atkurti įmonės mokumo ir toliau tęsti ūkinės - komercinės veiklos: dėl skolų grąžinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui grafiko sudarymo kreipėsi jau iškėlus įmonei bankroto bylą, pats nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, neperdavė jam visų reikalingų įmonės apskaitos dokumentų ir pan. Dėl to teismas pripažino, kad atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus. Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų bendra suma yra 22 675,20 Lt. 2010 m. pabaigoje įmonė dar turėjo turto už 9 640 Lt, todėl būtų dar galėjusi patenkinti kreditorių 6 744 Lt dydžio reikalavimus, nors įmonė jau tada buvo nemoki, tačiau su kreditoriais nebuvo atsiskaityta, o 2011 m. laikotarpiu turto mažėjo, atsakovas savo darbo užmokestį nuo 1 200 Lt padidino iki 5 200 Lt ir tokio dydžio mokėjo už 2011 m. balandį, gegužę ir birželį, turto neliko, o skoliniai įsipareigojimai išaugo. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovui pareiga vėliausiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo 2011-12-31, jis jau buvo įspėtas kreditoriaus VSDFV Utenos skyriaus, bendrovė buvo nemoki.

Atsakovas gali būti laikomas atsakingu tik už tą kreditorinių reikalavimų dalį, kuria įmonės neįvykdytini įsipareigojimai padidėjo laiku neiškėlus bankroto bylos.

Ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dalis, susidariusi po 2011-12-31, yra 7 089,20 Lt (22 675,20 Lt – 15 586 Lt), kuri iš esmės susidarė dėl nesumokėtų mokesčių VSDFV Utenos skyriui ir už kurią yra atsakingas atsakovas, nes jis buvo tiek vadovas, tiek vienintelis akcininkas. Teismas laikė, kad tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios 7 089,20 Lt žalos yra priežastinis ryšys. Kitą dalį prašomos atlyginti žalos – 5 467,73 Lt sudaro patvirtintos bendrovės administravimo išlaidos. Tačiau tokios išlaidos nėra susijusios su neteisėtu atsakovo neveikimu, nes jos būtų atsiradusios ir tuo atveju, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo. Dėl to teismas šios reikalavimo dalies netenkino. Atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl teismas vertino, kad kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta. Nustačius visas atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, atsakovo atžvilgiu taikė civilinę deliktinę atsakomybę ir ieškovei priteisė 7 089,20 Lt žalos atlyginimui. Ieškovės prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (5 proc.) reglamentuoja įstatymai, todėl šį reikalavimą laikė pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkino.

ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teismui teisė apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, jei šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

Teismas atsižvelgė į atsakovo jauną amžių, į tai kad įmonę įsteigė pirmą kartą, anksčiau neturėjo tokios patirties, į tai, kad yra neįgalus (nustatytas darbingumo lygis - 40 proc. iki 2014-06-11), o todėl iš dalies apribota jo galimybė konkuruoti darbo rinkoje ir įsidarbinti, kad turi pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, kad nenustatyta tyčinių veiksmų, neteisėtų sandorių, kad su bankroto administratore bendradarbiavo atsakovo motina, įmonėje dirbusi buhaltere, ir pateikė reikiamus dokumentus, kad atsakovas, nors pavėluotai, tačiau kreipėsi į kreditorių dėl skolos sumokėjimo grafiko suderinimo, kad, jo teigimu, ėmėsi kitų veiksmų, kad atgaivinti įmonės veiklą, todėl ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą sankciją laikė neadekvačia atsakovo padarytam pažeidimui ir netaikė. Bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškovo reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2013-02-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, nes pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai jas pritaikydamas ir išaiškindamas, o tai pagrindas panaikinti teismo sprendimą. Teismo sprendimas pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pirmos instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias bendrovės administracijos vadovo atsakomybę, kai žala padaryta pažeidžiant pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Nurodo, jog įmonės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas nesiekė atkurti įmonės mokumo ir toliau tęsti ūkinės – komercinės veiklos: pasididino savo darbo užmokestį, iškėlus bankroto bylą, nebendradarbiavo su administratoriumi, neperdavė visų reikalingų įmonės apskaitos dokumentų ir pan. Įmonė 2010 m. pabaigoje dar turėjo turto ir būtų galėjusi patenkinti kreditorių reikalavimus, tačiau su jais nebuvo atsiskaityta, o 2011 m. laikotarpiu turto sumažėjo iki 66 Lt. Mano, jog teismas neteisingai nustatė įmonės tapimo nemokia datą – 2011-12-31 – ir atsakovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo datą – 2011-12-31. Įmonė nemoki buvo jau 2010 metų pabaigoje, dėl ko turėtų būti atlyginta ieškovei padaryta 28 142,93 Lt žala, kurią sudaro įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma – 22 675,20 Lt ir įmonės administravimo išlaidos – 5 467,73 Lt. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias asmens teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimą. Mano, kad teismas, spręsdamas dėl ĮBĮ 10 str. 14 d. nuostatų taikymo atsakovui neatsižvelgė į tai, kad atsakovas laiku nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po nutarties įsiteisėjimo iškelti bankroto bylą neperdavė administratoriui dokumentų ir vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją. Be to, esant įmonei nemokiai pasididino sau darbo užmokestį nuo 1 200 Lt iki 5 200 Lt. Mano, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai ir neprotingai. Be to, įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo santykiai, veikti išimtinai įmonės interesais, todėl numatyta sankcija ĮBĮ 10 str. 14 d. laikytina adekvačia atsakovo padarytam pažeidimui ir turėtų būti pritaikyta. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir vertinimo taisykles, nes netinkamai įvertino įrodymus, nevertino įrodymų viseto, rėmėsi nepatikimais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovui vėliausiai kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo reikėjo 2011-12-31. 2010 m. įmonė turėjo turto ir dar galėjo padengti įsiskolinimus, įmonė buvo moki ir ji tuo metu tik turėjo teisinį pagrindą likviduoti įmonę, o ne skelbti bankrotą. Be to, įmonė 2010 m., 2011 m. vykdė veiklą ir bandė grąžinti ar bent jau sumažinti įsiskolinimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog administravimo išlaidos nėra susijusios su neteisėtu atsakovo veikimu, nes būtų atsiradusios ir tuo atveju, jei atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentais dėl ĮBĮ 10 str. 14 d. taikymo. Byloje esantys įrodymai įrodo, jog atsakovas su bankroto administratore bendravo, jos raštą gavo tik 2012-03-08, vykdė jos nurodymus, nenuslėpė jokių svarbių dokumentų bei nepadarė bankrutuojančiai įmonei žalos. Dėl visų dokumentų sutvarkymo ir perdavimo buvo tariamasi su administratore ir tik su jos leidimu buvo nukelti dokumentų perdavimo terminai bei kitos bankroto procedūros. Teismas priėmė teisingą sprendimą ir nepaskyrė atsakovui ieškovės reikalaujamos asmens teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo. Teismas įvertino visas esamas faktines aplinkybes bei įrodymus, todėl ieškovės apeliacinis skundas yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje sprendžiamas įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimas, kai jis laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodamas neteisingu teisės normų aiškinimu ir taikymu, nes ne 2011-12-31, bet jau 2010 metų pabaigoje įmonė buvo nemoki; neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias asmens teises eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas, apribojimą, nes atsakovui ši teisė turi būti apribota būtent dėl to, kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją; pažeidimu įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka dėl šių motyvų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Harmonytattoo“ įregistruota 2010-03-29, jos vienintelis akcininkas ir direktorius nuo 2010-04-01 buvo atsakovas R. T. (b. l. 17-27). Panevėžio apygardos teismas 2012-01-12 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Harmonytattoo“, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Notisa“. Kreditorių sąrašas ir jų 22 675,20 Lt finansiniai reikalavimai patvirtinti teismo 2012-05-28 nutartimi (b. l. 7, 16). Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė, jog atsakovui pareiga inicijuoti bankroto bylą atsirado 2011-12-31, nes pagal 2011-12-31 balanso duomenis, įmonės buvo nemoki.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t.y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymas, pasireiškiantis skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu, o ne per vienerius metus mokėtinų sumų santykį su turtu.

Analizuojant teismų praktiką bylose dėl žalos atlyginimo, kai ieškinys grindžiamas būtent pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymu, pastebėtina, jog žala šiuo pagrindu priteisiama tokiais atvejais, kai įmonė pakankamai ilgą laiką nevykdo įprastos ūkinės - komercinės veiklos, tačiau prisiima naujus įsipareigojimus, dėl to didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su esamais kreditoriais arba atsiranda naujų kreditorių, su kuriais taip pat nėra galimybės atsiskaityti. Įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos kreditoriams, o jo fiduciarinių pareigų pažeidimu.

Įvertinus 2011 metų balanso duomenis, matyti, jog įmonė 2010 metais, t. y. steigimo metais, turėjo 9 640 Lt vertės turto; per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 6 744 Lt (b. l. 28-29). Skaičiuojant aritmetiškai, per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų suma viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta, įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip pradelstų įsipareigojimų santykis su įmonės turto verte, todėl ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovo pareiga inicijuoti bankroto bylą atsirado 2011 m. pradžioje, turėtų įrodyti aplinkybę, kad būtent pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai), tuo metu jau viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės. Tokių įrodymų (apie pradelstų įsipareigojimų sumą 2011-01-01) ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad iki 2011-05-16 skolų buvo tik 2 759,36 Lt, o VSDFV Utenos skyriaus skola 2011-01-01 buvo žymiai mažesnė, nes 2012-02-29 siekė tik 7 804,75 Lt (b. l. 157, 160).

Jau minėta, įmonė įregistruota tik 2010-03-29, todėl pagrindo teigti, kad 2010 metų pabaigoje ji buvo nemoki, nėra. Įmonės veikla dažniausiai nebūna pelninga iš karto, nuo pat jos įsteigimo. Iš administratoriaus pateiktos pažymos (b. l. 90) matyti, kad nuo įkūrimo iki 2011-03-31 įmonės įplaukos sudarė 35 444,13 Lt, o kreditorinis įsiskolinimas – 10 991,40 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad įmonė vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir nesant kitų įrodymų apie pradelstų įsipareigojimų dydį, lemiantį įmonės nemokumą, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą 2011 metais. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo apriboti atsakovo teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad po 2011-12-31 kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė priteistą iš atsakovo sumą, t. y. 7 089,20 Lt. Ši suma susidarė atsakovui pasididinus algą ir nesumokėjus VSDFV Utenos skyriui mokesčių, todėl teismas pagrįstai patenkino dalį pareikšto reikalavimo.

Nepagrįstai ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo administravimo išlaidas, kurios skiriamos vykdant bankroto procedūrą. Šio išlaidos yra visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kas iškėlė bankroto bylą, ar įmonės vadovas, ar kreditorius. Jos nesiejamos su žalos padarymu kreditoriams, nes jiems padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti.

Teisėjų kolegija daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, įvertino byloje esančius įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Naikinti šio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Zina MickevičiūtėRamunė ČeknienėMargarita Dzelzienė