Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nuo 2012-02-20 atvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Šiaulių m., Trakų g. 10, teistas 2009-01-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d., laisvės atėmimu1 m., vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 4 p., 5 p., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 10 mėn., įpareigojat šiuo laikotarpiu būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val. ir tęsti mokslą, uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose, restoranuose, kuriuose prekiaujama alkoholiu, uždraudžiant bendrauti su teistais ir vartojančiais alkoholį asmenimis bei be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; teistas 2011-11-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. – 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p, 2 d. 2 p. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 9 mėn., įpareigojat šiuo laikotarpiu būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val. ir mokytis arba dirbti, 2011-12-15 įrašytas į Pakruojo rajono pataisos inspekcijoje įskaitą, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180str.2d.G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, deklaruota ir dabartinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, 2010-03-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla jam nutraukta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180str.2d.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dabartinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas 2007-08-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 159 str., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m., 2007-10-17 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2007-08-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis: vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. paskirtos 3 m. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neiš-vykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; teistas 2008-07-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėn., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 64 str. 1 d., 3 d. su 2007-10-17 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn.; teistas 2008-07-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 189 str. 3 d. 30 parų arešto, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 1 d. 1 p. a p.p. su 2007-10-17 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, 2007-08-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 1 mėn.; 2010-10-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta galutinė bausmė – 3 m. 7 mėn. laisvės atėmimo; 2010-12-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 1 m. 1 mėn. 6 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 2012-01-30 išbrauktas iš Pakruojo rajono pataisos inspekcijos įskaitos, teistumas neišnykęs ,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180str.2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji V. B., G. P., A. P. apiplėšė įsibrovę į patalpą ir panaudoję peilį, t.y.: 2012 m. vasario 16 d. apie 23.40 val. Pakruojo r., P. sen., V. k., veikdami bendrininkų grupėje , būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, K. S. priklausančiu automobiliu „Rover 218“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykę prie E. G. sodybos, G. P. pasilikus laukti automobilyje prie sodybos, V. B. kartu su A. P. nuėjo į nukentėjusiosios E. G. sodybą, A. P. likus kieme, V. B. akmeniu tyčia išdaužė gyvenamojo namo plastikinio lango stiklą (219,55 Lt vertės), per langą įsibrovė į E. G. priklausantį gyvenamąjį namą ir ,grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t.y. būdamas su kauke ant veido ir laikydamas rankoje peilį, iš E. G. pareikalavo pinigų, taip sudaręs sąlygas jai išsigąsti, nukentėjusiajai E. G. padavus 360 litų, juos pagrobė, tuo padarydami nukentėjusiajai E. G. 579,55 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad datos neatsimena, bet galėjo būti 2012 m. vasario 16 d. Su A. P. gėrė, pasiskambino G. P., pasiūlė prasimanyti pinigų. Buvo išgėrę. G. P. tuo metu buvo V. kaime. Susiskambino su K. S., kad pavežtų iš M. kaimo į V. kaimą. Dviese su A. P. ir vairuotoju nuvažiavo į V. kaimą ir susitiko su G. P. Negali pasakyti, ar jis tada buvo savo namuose, ar kur kitur. Peilį vežėsi jis. Tai nedidelis peilis, jo geležtė 10 cm ilgio. Nukentėjusiosios nepažinojo, ją nurodė G. P.. Ką jis pasakė apie nukentėjusiąją, neatsimena. Pas nukentėjusiąją ėjo pėsčiomis, G. P. rodė kelią. Automobilis jų laukė. Ėjo trise pėsčiomis: jis, A. P. ir G. P. Jis buvo užsidėjęs kaukę, kurią pasidarė iš kepurės, prapjaudamas dvi skyles akims. Kepurę užsitraukė ant veido.Nukentėjusiosios namas jam buvo visiškai nežinomas. Jis išdaužė akmeniu langą ir įlipo per išdaužtą langą į vidų. Rankoje turėjo peilį. Į kokią patalpą įlipo, nežino. Kai įlipo, nukentėjusioji jau buvo užsidegusi šviesą, lauke buvo tamsu.

Kiek buvo valandų, kai pateko į namą, nežino.Kai įlipo, iš nukentėjusiosios pareikalavo pinigų. Močiutė stovėjo toje patalpoje, į kurią įlipo. Jai pasakė „duok pinigus“. Ji pasakė, kad neturi. Jis dar kartą pasakė „duok pinigus“. Ji tada nuėjo į kitą kambarį, močiutė padavė jam 360 Lt. Pinigus suskaičiavo vėliau. Iš kur ji paėmė pinigus, nematė. Kai reikalavo pinigų, rankoje turėjo peilį.Vėliau atsirakino iš vidaus duris ir išėjo į lauką per duris.Tuo metu jo draugai laukė K. S. mašinoje.Davė A. pinigų, kiek, nepamena. Ar davė pinigų G. P., nepamena. Už pinigus pirko alkoholį ir kartu gėrė. Būdamas blaivus, nebūtų lindęs į namą, grasinęs.Nukentėjusiajai tik pagrasino, jokių kitų veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Kad moteris turi pinigų, nežinojo. Jeigu G. P. nebūtų jam nukentėjusiosios nurodęs, nebūtų ten ėjęs. G. P. gyvena tame pačiame kaime kaip ir nukentėjusioji. Nepamena, kaip aiškinosi, kas ten gyvena, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Jeigu tada parodė, kad G. P. pasakė, kad žino, kur gyvena viena bobutė, ir ten ėjo, taip tikriausiai ir buvo.Pinigų reikėjo ne jam vienam. Kaip pasidalino pinigus, nepamena.Kai įlindo per langą, G. P. buvo mašinoje, o kur buvo A. P., tiksliai nepamena – prie jo arba mašinoje. Kodėl į sodybą ėjau būtent jis, nežino. Nepamena, ar E. G. sodyba toli nuo G. P. namų. Tiksliai nepamena, ar nuo G. P. sodybos iki E. G. sodybos ėjo pėsčiomis ar važiavo, kadangi praėjo daug laiko, be to, tą naktį buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio.Anksčiau apklausiamas įvykius geriau prisiminė (I tomas, 116, 138 b. l.). Gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Nukentėjusiosios atsiprašė.

Kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji yra jo kaimynė. Valandų nežino, o data buvo 2012 m. vasario 16 d. Jam paskambino A. P. Jis nenurodė eiti pas mano kaimynę plėšti, bet buvo kalbėję, kad eis skolintis pinigų. Jis pats niekur neėjo. Pas jį atvažiavo trise: K. (jo pavardės nežino), V. B. ir A. P. Jie pas jį atvažiavo pagerti. Turėjo alaus – ir jie turėjo, ir jis turėjo. Gėrė pas jo kaimyną. Ėjo kalba, kad reikia prasimanyti pinigų . Jis sakė, kad iš kaimynės galima pasiskolinti pinigų, nes jis visada iš kaimynų skolinasi pinigų. Nežino, ar sakė, kad kaimynė gyvena viena. Iki kaimynės nuvažiavo mašina. Jis rodė kelią. A. su V. B. išėjo. Pirmas grįžo A., paskui atėjo V. Paskui važiavo kažkur į P., nusipirko alaus. Atėjęs A. P. mašinoje nieko nesakė. V. B. ant veido buvo užsitempęs kepurę. Jis P. davė 100 Lt ir prašė nupirkti alaus ir cigarečių. Jis nesakė, iš kur gavo pinigus. Jis suprato, kad pinigai, iš kurių pirko alų ir cigaretes, buvo pagrobti. Kaimynė E. G. nuo jo gyvena 0,5 km atstumu. Jis yra daug anksčiau buvęs pas tą kaimynę pasiskolinti pinigų su S. I. (nukentėjusioji neigia tą faktą). Mano, kad nėra normalu naktį važiuoti pas močiutę skolintis pinigų. Girtiems nebe taip protas dirba, todėl taip išėjo. Blaivus taip nebūtų pasielgęs.Ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 77-78, 107 b. l.) teisingus parodymus davė. Gyvena su motina. Kai buvo sulaikytas mėnesiui laiko, jam darbo paieška darbo biržoje buvo nutraukta. Pašalpų negauna.

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad galėjo būti 2012 m. vasario 16 d. Jis tą dieną su V. B. „baliavojo“ M. kaime pas G. B., kadangi neseniai jam buvo gimęs sūnus, vakare susiskambino su G. P. Norėjo pasiimti G. kartu „pabaliavot“. Kažkaip išėjo kalba apie pinigus. Nuvažiavo trise pas G. P. jo pasiimti. Važiavo jis, K. S. ir V. B. G. P. buvo pas savo kaimyną V. kaime. Sušneko, kad važiuos pasiskolinti pinigų ar kažkas tokio. Susėdo visi trys į mašiną, G. P. buvo ketvirtas. G. P. rodė kelią. Juos paleido prie močiutės. Su V. B. nuėjo į kiemą, jis pamatė, kad V. B. paėmė akmenį, tada išbėgo iš kiemo, o jis metė akmenį į langą. Jis nubėgo į mašiną, atsisėdo, laukė V. Nepraėjo penkios minutės, ir V. B. atbėgo. V. B. jam ant kelių padėjo 120 Lt, visus tuos pinigus padavė K. S. už nuvežimą. Atvažiavo į R. kaimą. P. pirko alaus, o R. pirko maistą. Maistą pirko V. Nematė, kiek pinigų turėjo V. Suprato, kad perkama yra iš pagrobtų pinigų. V. B. buvo užsidėjęs kepurę, kurią ant veido užsismaukė tik prie močiutės namų. Peilį jis turėjo. Nematė, iš kur jis gavo peilį. Jį galėjo pasiimti, išvažiuodamas iš G. B. namų, jį įsikišo į kišenę. Dabar įvykius kiek pamiršo, nes praėjo daug laiko. Ikiteisminio tyrimo metu viską geriau prisiminė metu, parodymai teisingi. (I tomas, 53, 54, 69 b. l.). K. S. žinojo kur ir ko važiuoja. Jis žinojo, kad bus daromas nusikaltimas, dėl to tiek daug pinigų paėmė. Iš pradžių buvo sakyta, kad važiuos pasiskolinti pinigų. Kai pamatė V. B. rankose akmenį, suprato, kad daromas nusikaltimas. Namo neišėjo, nes laukė, kad parvežtų. Labai gailisi. Turi mažą vaiką (5 mėnesių amžiaus), vienintelis išlaiko šeimą. Blaivus taip pasielgęs nebūtų. Visi trys tarėsi, kad reikia prasimanyti pinigų. Nukentėjusiosios nepažinojo, apie jos materialinę ir šeimyninę padėtį, ar ji gyvena viena, kaip pas ją patekti, nežinojo. Kelią parodė G. P. V. B. ten ėjo pirmą kartą. Pinigų, gautų iš V., sau nepasiliko, nebent padėjo ant sėdynės. Jis nepirko alkoholio ir maisto, maistą pirko V., o alkoholį – G. P. Buvo nuvažiavęs pas nukentėjusiąją, bandė atlyginti žalą nukentėjusiajai, bet ji pinigų nepriėmė, sakė, kad draudimas atlygino. Jis turiu šeimą: sūnų ir žmoną, yra dirbantis.

Motyvuojamoji dalis

Be pačių kaltinamųjų savo kaltės pripažinimo, jų kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji E. G. parodė ,kad kaltinamąjį G. P. pažįsta, kitų kaltinamųjų nepažįsta. Su G. P. nelabai bendravo, jis anksčiau pas ją pinigų nesiskolino. G. P. gyvena nuo jos namų maždaug 1 km atstumu. Ji gyvena vienkiemyje, gauna pensiją. G. P. motina taip pat pensininkė, jis dėl to galėjo žinoti, kada ji gauna pensiją. Naktį apie 24 valandą sulojo šuo. Ji buvo nuėjusi miegoti, ką tik buvo išjungusi televizorių, kai išgirdo, kaip akmeniu trenkė į langą. Akmuo nukrito netoli sofos. Išsigando. Netrukus pamatė, kad žmogus šalia jos kambaryje stovi. Jis jos prašė pinigų. Ji jam pasakė, kad pinigų neturu, tada jis parodė peilį. Buvo pinigų gavusi iš sūnaus nusipirkti durpėms. Tada padavė pinigus. Išdaužė langą to kambario, kur televizorius ir kuriame miega.Nuo smūgio buvo didelis garsas. Jasi atrodo, kad langas nuo smūgio atsidarė. Akmuo pririedėjo prie lovos, ji dar norėjo jį pakelti ir paleisti, bet nepakėlė.Kai įlindo žmogus, ji stovėjo, buvo išlipusi iš lovos. Žmogus buvo nepažįstamas, su kauke ant veido. Jis sakė „duok pinigus“. Ji pasakė „neturiu“, jis sakė „turi“. Kitame kambaryje buvo ant kėdės numesta piniginė, ji paėmė pinigus 360 Lt ir atidavė. Jis sakė „turi daugiau“, bet ji neturėjo. Pinigus atidavė, nes labai išsigando. Žmogus turėjo peilį, jos nemušė. Vyras išėjo per duris. Ji jam iš paskos neėjo, paskambino kaimynui, dar sūnui į Kauną. Kai atvažiavo policijos įgaliotinis, jis sakė, kad susekė pėdas, einančias į G. P. sodybos pusę. Žmonės iš kitur negalėjo apie ją žinoti, be G. P. parodymo nebūtų atėję.Langą, kuris buvo išdaužtas, įsidėjo. Draudimas jai atlygino 600 Lt, žalos iš kaltinamųjų priteisti neprašo, nes jie patys pinigų neturi. Prašo kaltinamuosius nuteisti teismo nuožiūra.G. P. nėra buvęs pas ją anksčiau pasiskolinti pinigų. A. P. buvo atėjęs atsiprašyti. Dabar jie visi buvo jos atsiprašyti.

Liudytojas K. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, santykiai normalūs, nukentėjusiosios nepažįsta. Buvo žiemos laikas. A. P. paprašė jį nuvežti pas G. P. į V., jį pasiimti ir parvežti į R. Paėmė A. P. iš M. kaimo, ten buvo ir V. B., nuvažiavo į V. kaimą, rado G. P. pas kaimyną. Jie ten gėrė, jis negėrė. Sėdo į automobilį, G. P. parėjo į namus persirengti. Ten nedidelis atstumas, kelis šimtai metrų. G. persirengė, ruošėsi važiuoti į R. ir jie paprašė dar kažkokioj vietoje sustoti, nes kažką norėjo pasiimti. Buvo tamsu, nematė, kur sustojo. Kelias buvo labai užpustytas. Buvo nuvažiavę nuo G. P. gerą puskilometrį. Nuo kelio sodybą nelabai matėsi, išėjo V. B. ir A. P. Jie nesakė, kur išėjo ir ką nori daryti. Mašinoje kalbos apie pinigų prasimanymą nebuvo. Už keleto minučių atėjo A. P., paskui atėjo V. B. Jie išvažiavo. Jam A. P. už vežiojimą davė 100 Lt, dar jis buvo skolingas 20 Lt, todėl jam davė iš viso 120 lt. Neklausė, iš kur pinigai, nesuprato. Paskui sustojo P. Jis išgėrė ir ryte grįžo į namus. Apie plėšimą nežinojo, prie jo niekas apie tai nešnekėjo. Apie plėšimą sužinojo tik tada, kai atvažiavo pareigūnai. Iš kur A. P. turėjo pinigų, nežino. Paveždamas žmones, jis užsidirba pragyvenimui, jam už kurą sumoka. G. P. sėdėjo mašinos priekyje, šalia jo, o V. B. ir A. P. sėdėjo gale. Nematė, kaip V. B. kažkam davė pinigų. Tą vakarą nuvažiavo apie 40 km. Jo mašina yra varoma dyzeliniu kuru. Kurui tokiam atstumui nuvažiuoti būtų išleidęs apie 30 Lt. Jis jiems buvo pasakęs, kad veš tik tada, jeigu duos 100 Lt, kadangi buvo vėlu. Alkoholio ten buvo. Į parduotuvę jie buvo išėję.

Iš 2012-03-19 įtariamojo G. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelių matyti, kad G. P. nurodė, kaip vykdė nusikalstamą veiką, t.y. jis parodė sodybą, kurioje susitiko su A. P. ir V. B., parodė E. G. gyvenamąją sodybą, kurią nusikaltimo metu jis parodė A. P. ir V. B., parodė vietą Pakruojo r., V. k., kurioje laukė iš E. G. sodybos pareinančių A. P. ir V. B. (I t., b.l. 91 – 95).

Iš 2012-02-21 įtariamojo A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelių matyti, kad A. P. nurodė, kaip vykdė nusikalstamą veiką, t.y. jis parodė sodybą Pakruojo r., M. k., kurioje gėrė kartu su V. B., parodė vietą Pakruojo r., V. k., kurioje susitiko su G. P., parodė sodybą, į kurią užėjo kartu su G. P. atvažiavę su V. B. ir K. S. į Pakruojo r., V. k., parodė sankryžą, kurioje sustojus automobiliui G. P. parodė sodybą, parodė keliuką į sodybą, į kurią jis nuėjo kartu su V. B., parodė namo duris prie kurių buvo priėjęs V. B., parodė vietą sodyboje, iš kurios V. B. paėmė akmenį, parodė langą, kurį akmeniu išdaužė V. B., parodė kryptį kuria jis pasišalino iš sodybos, parodė vietą ant kelio, kurioje jų laukė automobilis, parodė vietą ant kelio, kur V. B. išmetė iš kepurės padarytą kaukę (I t., b.l. 55 – 64).

Iš 2012-02-17 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo r., P. sen., V. k., E. G. gyvenamasis namas. Atlikus apžiūrą nustatyta, kad akmeniu išdaužtas gyvenamojo namo lango stiklas (I t., b.l. 5 – 11).

Iš 2012-02-17 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo r., P. sen., V. k., sankryža. Atlikus apžiūrą rasta tepalo dėmių, automobilio ridos ir avalynės pėdsakų, paimtos dvi cigarečių nuorūkos (I t., b.l. 12 – 20).

Iš 2012-02-17 automobilio apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad Pakruojo r., R. k. apžiūrėtas K. S. priklausantis automobilis „Rover 218“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 21 – 26).

Iš 2012-02-23 kelio ruožo apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad Pakruojo r., B. apžiūrėtas kelio ruožas, esantis Pakruojo r., nuo B. k. iki G. k. (I t., b.l. 30 – 32).

Iš 2012-02-17 asmens blaivumo testo Nr. 1658 matyti, kad alkotesteriu patikrinus G. P. girtumą 15.51 val. gautas rezultatas – 3.49 prom. (I t., b.l. 72).

Iš 2012-02-17 asmens blaivumo testo Nr. 1659 matyti, kad alkotesteriu patikrinus V. B. girtumą 16.24 val. gautas rezultatas – 1.42 prom. (I t., b.l. 110).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 str.), konstatuoja, kad kaltinamųjų V. B., G. P., A. P. kaltė įvykdžius jiems LR BK 180str.2d. inkriminuojamą nusikaltimą, - tai yra plėšimo būdu pagrobus nukentėjusiosios E. G. turtą ,įsibrovus į patalpą ir panaudojus peilį, yra įrodyta.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad visi trys kaltinamieji, atvykę pas G. P. į Pakruojo r.,V. k., kalbėjosi apie pinigų prasimanymą, apiplėšimą, V. B. atsivežė peilį . Tą patvirtina ir tolimesni kaltinamųjų veiksmai. Be to, vertinant, ar buvo toks susitarimas, atsižvelgtina į tai, kas galėjo žinoti, kad nukentėjusioji gali turėti pinigų, kur ir koks jos namas, kaip į jį patekti. Šias aplinkybės galėjo žinoti tik G. P., kuris gyvena tame pačiame kaime, kaip ir nukentėjusioji, kaip pat pats kaltinamasis nurodė, yra kaimynai. Kaltinamasis G. P. , važiuojant automobiliu, rodė vairuotojui kelią, kuriuo nuvykti pas nukentėjusiąją, parodė jos sodybą, po to kitų savo bendrininkų laukė automobilyje, kol šie grįš, pagrobę pinigus. Vykdydamas plėšimą, kaltinamieji V. B. ir A. P. kartu nuėjo į nukentėjusiosios sodybą, V. B. turėjo pasiėmęs peilį, užsidėjo kaukę, išdaužė akmeniu langą ir pro langą įlindo į namo vidų, tai matė kaltinamasis A. P., kuris kartu su juo buvo nukentėjusiosios sodyboje. V. B. nuėjo į kambarį, kur gulėjo nukentėjusioji, kelis kartus nukentėjusiosios reikalavo pinigų , grasindamas jai peiliu ir pinigus 360Lt gavo. Vieningą tyčią rodo visų kaltinamųjų veiksmai – visų siekis prasimanyti pinigų , t.y. apiplėšti nukentėjusiąją E. G. ,patenkant į jos namus, vykimas kartu į nusikaltimo vietą, ėjimas į nukentėjusiosios sodybą, laukimas, kol grįš su pinigais, pinigų atėmimas, grasinant peiliu, gautų pinigų pasidalijimas, pirkimas už šiuos pinigus alkoholio, rūkalų, sumokėjimas vairuotojui. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai plėšimas padaromas, panaudojant peilį ar kitą žmogui specialiai sužaloti pritaikytą daiktą, tų asmenų, kurie žinojo apie minėtą įrankį ir numatė jo panaudojimo galimybę, taip pat tų, kurie apie tai nežinojo, tačiau panaudojant įrankį, tam neprieštaravo ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus, veika kvalifikuojama kaip plėšimas, panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Peilio ar kito įrankio panaudojimo aplinkybė inkriminuotina ir bendrininkui, kuris šio daikto plėšimo metu nenaudojo, tačiau žinojo apie minėtą įrankį ir numatė jo panaudojimo galimybę. Surinktais įrodymais nustatyta, kad kiti bendrininkai žinojo, kad V. B. atsivežė peilį, jį nešėsi, eidamas į nukentėjusiosios namus plėšti, jį panaudojo, grasindamas nukentėjusiajai ,jie neprieštaravo tam, kad smurtas prieš nukentėjusiąją būtų vartojamas. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad kvalifikuoti kaltinamųjų veiksmus kaip plėšimą ,įsibrovus į patalpą ir panaudojus peilį. Iš visos bylos medžiagos matyti, kad plėšimą visi trys įvykdė bendrininkų grupėje, t.y. visi trys buvo bendravykdytojai. Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir teismų praktiką veikos padarymo bendrininkų grupėje atveju nereikalaujama, kad bendravykdytojai kiekvienas atskirai visiškai įgyvendintų Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį, nes veikos bendrumas gali pasireikšti ir tuo, kad nusikalstamoje veikoje dalyvaujantys asmenys iš dalies įgyvendina jiems bendrai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Šiuo atveju yra nustatyta visų kaltinamųjų bendra tyčia – įsibrovimas į patalpą, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, ir ,nors grasinimą peiliu panaudojo tik vienas asmuo, kiti asmenys savo veiksmais dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, prisidėdami prie iš anksto sutarto nusikaltimo įvykdymo.

Kaltinamųjų V. B., G. P., A. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., nes jie, veikdami bendrininkų grupėje, įvykdė plėšimą – tai yra, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, įsibraudami į patalpą, panaudojant peilį( grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą) ,užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajai E. G. priklausantį turtą- 360Lt. Kaltinimas tikslintinas, nurodant kad V. B. ,grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t.y. būdamas su kauke ant veido ir laikydamas rankoje peilį, iš E. G. pareikalavo pinigų .Iš kaltinimo šalintina, kad jis panaudodamas psichinį smurtą ,pagrasino E. G. nudurti, jei ji pinigų neduos, kadangi pati nukentėjusioji tokių parodymų jog V. B. grasino ją nudurti, nedavė. Ji parodė, kad įsibrovėlis sakė „duok pinigus“, turėjo peilį, jos nemušė. Kaltinamasis V. B. taip pat teigė, kad jis ,laikydamas rankoje peilį, reikalavo pinigų, tačiau nudurti E. G. negrasino.

Kaltinime buvo nurodyta dar vienas plėšimą kvalifikuojantis požymis ,kad kaltinamieji atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis. Tačiau Teismų praktikoje kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnyje, kvalifikuojamas tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu – nukentėjusiojo tyčinis nugirdimas, apsvaiginimas, įmaišant į gėrimą migdančių ar kitaip svaiginančių medikamentų, nukentėjusiojo surišimas, uždarymas į patalpą ir kt.). Kadangi kaltinamieji nukentėjusiosios valiai ir pasipriešinimui palaužti panaudojo peilį, t.y. juo pagrasino nukentėjusiajai, o kitų veiksmų nenaudojo, todėl kaltinamųjų veika kvalifikuotina kaip plėšimas, įsibraunant į patalpą, grasinant panaudoti fizinį smurtą, panaudojant peilį, jei ji pinigų neduos, iš kaltinimo pašalinant kitą plėšimą kvalifikuojantį požymį – atėmimą galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybę, į jų baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į įvykdytos veikos pavojingumą ir veikos padarymo aplinkybes, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str.,55str.,56str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamųjų V. B. , G. P., A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis V. B. teistas (IIt. b.l. 18-21,22,23-26,27-30,), padarė vieną sunkų nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, administracine tvarka nebaustas (II t., b.l. 34), į Pirminės sveikatos priežiūros centro priklausomybės įskaitą neįrašytas, psichiatro signalinėje įskaitoje nuo 2008 m. (II t., b.l. 35), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnija jo atžvilgiu nusiskundimų nėra gavusi (II t., b.l. 37), nedirba (IIt.,b.l.38),nukentėjusiajai E. G. padarytos žalos neatlygino , yra jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesnės bausmės kaltinamajam V. B. reikiamo poveikio nedaro, jis už nusikaltimus ( tame tarpe ir už plėšimą bei nusikaltimus nuosavybei) teisiamas ne pirmą kartą, išvadų nepadarė, vėl nusikalto. Kadangi V. B. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nepasitaisė, todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 50str.,56 str. 1 d.).

Kaltinamasis V. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. laikinai sulaikytas buvo 2012-02-17 14.00 val. (I t., b.l. 108 – 109). 2012-02-19 V. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams nuo 2012-02-19 (I t., b.l. 119 – 120), 2012-05-16 kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 1 mėnesiui nuo 2012-05-19 (I t., b.l. 135 – 136), 2012-06-18 kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 2 mėnesiams nuo 2012-06-19 (II t., b.l. 99-100) Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V. B. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė-suėmimas. Į skirtiną bausmę įskaitytini kaltinamojo V. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai ()LR BK 66str.) . Jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2011-11-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (BK 64 str. 1 d., 3 d.).

Kaltinamasis G. P. neteistas, 2010-03-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla jam nutraukta ( II t., b.l.1,2-3,4,5-6 ), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (II t., b.l. 7 – 9), į Pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (II t., b.l. 9), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi, gyvena kartu su motina, registruotas darbo biržoje (II t., b.l. 11 – 12,13,14), nukentėjusiajai E. G. padarytos žalos neatlygino , padarė vieną sunkų nusikaltimą, yra jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme (LR BK 50str.).

Kaltinamasis G. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. laikinai sulaikytas buvo 2012-02-17 15.00 val. (I t., b.l. 70 – 71). 2012-02-19 G. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui nuo 2012-02-19 (I t., b.l. 83 – 84). 2012-03-19 G. P. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (I t., b.l. 96 – 98) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b.l. 99 – 100). Į skirtiną bausmę įskaitytini kaltinamojo G. P. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai (LR BK 66str.). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam G. P. paliktinos galioti paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Kaltinamasis A. P. teistas, padarė vieną sunkų nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą (It., b.l.140-144,145,,146,147-152,153-156,157-160,161-162,163-166,167-168,169),metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (I t., b.l. 170 – 172), į Pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (I t., b.l. 173),, jis dirba, Kalpokų ŽŪB charakterizuojamas gerai (I t., b.l. 175), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi, A. P. šeimą sudaro žmona ir mažametis sūnus (I t., b.l. 176), nukentėjusiajai E. G. padarytos žalos neatlygino , yra jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės. A. P. už nusikaltimus ( plėšimą ir nusikaltimus nuosavybei) teisiamas ne pirmą kartą, išvadų nepadarė, vėl nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą. Kadangi A. P. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nepasitaisė, todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 50str.,56 str. 1 d.).

2012-02-17 A. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (I t., b.l. 65 – 67). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. P. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas.

Nukentėjusioji E. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 579,55 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ,kurį pagrindė pateiktais įrodymais (I. t., b.l. 39 – 43).Nurodė, kad turtinę žalą sudaro: nusikaltimo metu buvo išdaužtas lango stiklas ,jo įdėjimas kainavo 219,55, pavogti pinigai 360Lt, iš viso padaryta žala 579,55Lt. Kadangi teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. G. nuo civilinio ieškinio priteisimo atsisakė, nes jai žalą atlygino draudimas, todėl civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-299,301-304,306-308,312-313str.str.teismas

nusprendė:

G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams (2m) .

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo G. P. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2012-02-17 iki 2012-03-19.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti G. P. skirtas kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams (2m 6mėn.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2011-11-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2011-11-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę V. B. skirti laisvės atėmimą keturis (4) metus.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2012-02-17 iki 2012-07-02.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos -2012-07-02.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. B. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą.

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams (2m .)

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. P. palikti galioti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.

Nukentėjusiosios E. G. civilinį ieškinį dėl 579,55Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėjas

Teisėja