- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-101-357/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė (pran.), Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- UAB „Simeon“
- Atsakovas
- UAB „Andopas“
- Trečiasis asmuo
- AB „ORLEN Lietuva“, SIA „ORLEN Latvija“, VAS „Latvijas autocelu uzturetajs“, Seesam Insurance AS
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja S. Plungienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01046-2011-1
NUTARTIS
2013 m. kovo 27 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Simeon“ ir atsakovo UAB „Andopas“ apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Simeon“ ieškinį atsakovu UAB „Andopas“, tretiesiems asmenims AB „ORLEN Lietuva“, SIA „ORLEN Latvija“ (buvęs pav. SIA „Mažeikių nafta“ Tridzniecibas nams“), VAS „Latvijas autocelu uzturetajs“, Seesam Insurance AS, veikiančiai per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, A. M. dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Simeon“ ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Andopas“ 42026,14 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad šalys 2007-01-23 sudarė Transportavimo paslaugų sutartį Nr. CH7-01, kuria atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui transporto paslaugas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje AB "ORLEN Lietuva" 2010-04-21 PVM sąskaita - faktūra Nr. MNA0547380 pardavė SIA „Mažeikių nafta“ Tridzniecibas nams“ 22.970 t kelių bitumo 70/100. Trečiojo asmens užsakymui įvykdyti ieškovas pasitelkė atsakovą, kuris 2010-04-21 bitumą nugabeno į Latvijos Respubliką gavėjui VAS „Latvijas autocelu uzturetajs". Ieškovas teigia, kad atsakovas bitumui gabenti pateikė nešvarią cisterną, todėl bitumas susimaišė su iki jo pakrovimo cisternoje buvusiomis medžiagomis. Kadangi krovinys sugadintas, ieškovas prašo nuostolių atlyginimo.
Atsakovas UAB „Andopas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pateiktu teismui priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo atsakovui 47256,30 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas tvirtina kroviniui vežti pateikęs švarią cisterną ir krovinio gavėjui perdavė tokios kokybės prekę, kokios ji buvo perduota jai AB „ORLEN Lietuva“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „Andopas“ ieškovui UAB „Simeon“: 42026,14 Lt nuostolių atlyginimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;11925,17 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB „Andopas“ 185,34 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Iš byloje esančių įrodymų teismas matė, jog 2010 m. balandžio 21 d. trečiasis asmuo AB „ORLEN Lietuva“ (krovinio siuntėjas) pateikė užsakymą ieškovui dėl krovinio vežimo kelių transporto priemone į Latvijos Respublikoje esančiam krovinio gavėjui trečiajam asmeniui VAS „Latvijas autocelu uzturetajs“. Todėl šiems šalių ir trečiųjų asmenų krovinių vežimo teisiniams santykiams teismas taikė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (toliau – Konvencija) (Konvencijos 1 str. 1 d.). Byloje esančių įrodymų visuma teismui leido daryti išvadą, jog yra labiau tikėtina, kad ieškovo prašomų atlyginti nuostolių atsiradimą lėmė būtent atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), negu kad šie nuostoliai atsirado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Tokią išvadą teismas padarė remiantis įrodymais: ataskaita apie Naftos produktų krovos cecho bare Nr. 2 svertas autocisternas už 2010-04-21, iš kurios teismas matė, kad atsakovo autocisterna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš prekės (bitumo) pakrovimą svėrė 18470 kg, po pakrovimo – 41440 kg, pakrauta 22970 kg krovinio (t. 2, b. l. 42); 2010-01-20 automobilių svarstyklių patikros sertifikatu, galiojusiu iki 2010-12-31, iš kurio teismas matė, jog AB „ORLEN Lietuva“ automobilių svarstyklės Mettler Toledo 8530 Jaguar, Nr. 4422883, buvo tinkamos atsakovo transporto priemonės svėrimo metu, matavimo paklaida, sveriant nuo 200 kg iki 30000 kg, yra lygi 10 kg (t. 2, b. l. 41); VĮ „Regitra“ Telšių filialo 2011-12-03 raštu „Dėl informacijos pateikimo“, iš kurio teismas matė, jog transporto priemonės VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavas svoris yra 7900 kg, transporto priemonės HENDRICKS GOCH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavas svoris yra 7950 kg, bendras abiejų transporto priemonių nuosavas svoris – 15850 kg (t. 3, b. l. 115); ataskaita apie Naftos produktų krovos cecho bare Nr. 2 svertas autocisternas už 2010-04-23, iš kurios teismas matė, kad 2010-04-23 atsakovo autocisterna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš prekės (bitumo) pakrovimą svėrė 15840 kg (t. 2, b. l. 44); kelių bitumo 70/100 2010-04-19 kokybės pažymėjimu Nr. 77131, iš kurio teismas matė, jog 2010-04-19 iš AB „ORLEN Lietuva“ rezervuaro Nr. 12 paimto kelių bitumo 70/100 mėginio faktiniai kokybės rodikliai atitiko normą (t. 2, b. l. 46); AB „ORLEN Lietuva“ bitumo su kokybės pažymėjimu Nr. 77131 atkrovos išklotine bei CMR važtaraščiu Nr. PRT0008889, iš kurių teismas sprendė, kad toks pat bitumas, kuris 2010-04-21 buvo perduotas atsakovei, 2010-04-20 bei 2010-04-21 buvo kraunas į kitų vežėjų transporto priemones ir vežamas kitiems gavėjams (t. 2, b. l. 48-49); VAS „Latvijas autocelu uzturetajs“ vadovo V. L. raštu, iš kurio teismas pažymėjo, jog 2010-04-22 gavėjui VAS „Latvijas autocelu uzturetajs“ iš vairuotojo A. M. vairuotos transporto priemonės iškrauta 2,55 tonos daugiau krovinio nei nurodyta krovinio važtaraštyje (22,97 tonos), bitumas turi alyvinių priemaišų, kurios esant aukštesnei nei 100 C temperatūrai išskiria sveikatai kenksmingus garus (t 1, b. l. 42-43); 2010-04-24 bandinio ėmimo ataskaita bei 2010-04-27 AB „ORLEN Lietuva“ kokybės tyrimų centro tyrimų protokolo Nr. A2_10_246, iš kurių teismas matė, jog 2010-04-24 SIA „Mažeikių nafta“ Tridzniecibas nams“ užsakymu buvo paimtas bitumo 70-100 bandinys iš rezervuaro Nr. 3, esančio Alūksnės seniūnijoje, Zeltiniu kaime, imant pavyzdžius, pastebėtas normalus garavimas, baltas garas ir neįprastas toksiškas kvapas, ant mėginių ėmimo liuko viršaus rastas aliejingas likutis, atlikus mėginio tyrimą AB „ORLEN Lietuva“ kokybės tyrimų centre, nustatyta, kad tiriamo bitumo faktiniai kokybės rodikliai neatitinka normos (t. 1, b. l. 46-47, 59-66).
Atsakovo tvirtinimu, aplinkybę, jog cisterna, kuria 2010-04-21 buvo vežamas bitumas iš AB „ORLEN Lietuva“, prieš pakraunant bitumą buvo švari, patvirtina UAB „Ekovalis“ išduota valymo pažyma. Tačiau šiuo įrodymu teismas nesirėmė dėl jo prieštaravimo kitiems byloje esantiems ir aukščiau išvardytiems įrodymams. Jeigu 2010-04-21 į AB „ORLEN Lietuva“ pristatyta atsakovo cisterna prieš pakraunant bitumą buvo švari, tai byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų aišku, kodėl nepakrauta transporto priemonė 2010-04-21 svėrė 2620 kg daugiau nei jos nuosavas svoris, o 2010-04-23 – tiek, kiek turėtų sverti pagal VĮ „Regitra“ įregistruotus duomenis, t. y. 15840 kg (10 kg – svarstyklių paklaida), bei kodėl 2010-04-22 krovinio gavėjui buvo iškrauta 2,55 tonos daugiau krovinio nei buvo pakrauta AB „ORLEN Lietuva“. Be to, pažymoje nenurodytas tikslus atvykimo ir išvykimo laikas, tik data – 2010-04-21. Todėl teismui liko atviri klausimai, kiek laiko praėjo nuo, atsakovo tvirtinimu, išplautos cisternos perdavimo atsakovo vairuotojui bei šios cisternos atvykimo į AB „ORLEN Lietuva“ teritoriją, bei, ar toje pačioje cisternoje laikotarpiu tarp jos tariamo išplovimo ir bitumo pakrovimo nebuvo vežamas kitas krovinys.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens A. M. paaiškinimus, susijusius su cisternos plovimo 2010-04-21 aplinkybe, teismas nelaikė patikimais, kadangi jis yra atsakovės darbuotojas ir yra susijęs su atsakovu pavaldumo ryšiais. VĮ „Problematika“ išduotas 2010-05-12 bandymų protokolas Nr. 16753 ta apimtimi, kuria jis, atsakovo tvirtinimu, įrodo 2010-04-27 iš VAS „Latvijas autocelu uzturetajs“ išgabento bitumo kokybiškumą, teismas nelaikė patikimu įrodymu, todėl juo nesirėmė. Protokole nurodyta, jog bandymų užsakovas – UAB „Ekovalis“, tačiau šios įmonės suinteresuotumas atsakovo atgabento bitumo kokybės nustatymu teismas suabejojo, nes bitumo gamintojas protokole nenurodytas, o iš 9 kokybės rodyklių, nurodytų kokybės pažymėjime Nr. 77131, ištirti tik 4. Be to, jeigu atsakovui 2010-04-27 perduotas bitumas buvo kokybiškas, tai abejonių teismui kėlė aplinkybė, kad atsakovas jį 2010-05-05 utilizavo už 33352,44 Lt, nesulaukęs tyrimų rezultatų ir net nepamėginęs šį, jo tvirtinimu, kokybišką bitumą realizuoti ir vietoje daugiatūkstantinių nuostolių turėti pajamų. Atsakovo argumentą, jog UAB „Andopas“ neužsiima naftos produktų prekyba, teismas nelaikė pakankamai įtikinamu, turint omenyje įmonės vadovo fiduciarinę pareigą veikti išimtinai įmonės interesais ir vengti nuostolių įmonei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas akcentavo, jog VAS „Latvijas autocelu uzturetajs“ vadovo V. L. rašte SIA „Mažeikių nafta“ valdybos nariui I. B., nurodytas pakrautos atsakovo transporto priemonės svoris (40,44 tonos) nesutampa su AB „ORLEN Lietuva“ atlikto svėrimo rezultatu, o iškrautos (14,92 tonos) – su VĮ „Regitra“ nurodytu nuosavu šios transporto priemonės svoriu, nurodytas išpilto krovinio ir važtaraštyje nurodyto vežamo krovinio svorių skirtumas (2,55 tonos) iš esmės atitinka skirtumą, apskaičiuotą remiantis AB „ORLEN Lietuva“ atlikto svėrimo ir VĮ „Regitra“ nurodyto transporto priemonės nuosavo svorio duomenimis (41440 kg – 15850 kg = 25590 kg; 25590 kg – 22970 kg = 2620 kg). Todėl tarp šiame V. L. rašte nurodytų ir kitų bylos duomenų teismas esminių prieštaravimų neįžvelgė.
Remiantis išdėstytais motyvais bei tikimybių pusiausvyros principu, teismas laikė nustatyta aplinkybę, jog 2010-04-21 į atsakovo transporto priemonę pakrautas bitumas buvo sugadintas dėl to, jog šio bitumo vežimui atsakovas pateikė neišvalytą cisterną, tuo pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 str. 1 d.). Kadangi ieškovas, būdamas atsakingas trečiajam asmeniui AB „ORLEN Lietuva“ už perduotą gabenti krovinį, atlygino pastarajam atsakovo veiksmais padarytus nuostolius, jis įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą (LR CK 6.280 str. 1 d.), ir šią teisę gynė pareikšdamas nagrinėjamą ieškinį. Todėl ieškinio reikalavimą dėl 42026,14 Lt dydžio nuostolių atlyginimo teismas laikė pagrįstu ir jį tenkino. Iš atsakovo priteisė 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-04-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų. Teismas nurodė, kad atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo atsakovui 47256,30 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateikė prašymą taikyti Konvencijos 32 str. 1 d. c p. numatytą senaties terminą iškeltam reikalavimui.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovo reikalavimui ieškovui dėl žalos atlyginimo teismas taikė LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Taigi, prašymą taikyti ieškinio senatį teismas laikė nepagrįstu, kadangi priešieškinis pareikštas nesuėjus trejų metų terminui, skaičiuojant nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. 2010-04-27.
Tačiau nustačius, jog 2010-04-21 į atsakovo transporto priemonę pakrautas bitumas buvo sugadintas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, 47256,30 Lt dydžio žala, kurią patyrė atsakovas gabendamas ir utilizuodamas netinkamos kokybės bitumą, teismas laikė paties atsakovo neteisėtų veiksmų padariniais, todėl šios žalos nepriteisė iš ieškovo.
Be to, teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių šalių susitarimą dėl bitumo gabenimo iš Latvijos Respublikos 2010-04-27. Todėl sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog UAB „Simeon“ yra tinkama priešieškinio šalis. Dėl išdėstytų motyvų atsakovo priešieškinį teismas laikė nepagrįstu ir jį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu UAB „Simeon“ prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo motyvuojamąją dalį dėl ieškovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį pakeisti argumentais: „Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 32 str. 1 d. numatyta, kad dėl senaties teisė pateikti ieškinį prarandama po vienerių metų. Senaties terminas krovinio sugadinimo atveju pradedamas skaičiuoti nuo krovinio pristatymo dienos. Atsakovas įrodinėja, kad bitumas nebuvo sugadintas. Atitinkamai, senaties terminas prasidėjo 2010-07-27, t.y. praėjus trims mėnesiams po sutarties pasirašymo (CMR konvencijos 32 str. 1 d. c p.). Atsakovas ir VAS „Latvijas autocelu uzturetajs" sutartį dėl vežimo - bitumo krovinio gabenimo iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką- sudarė 2010-04-27. Sutarties sudarymą patvirtina civilinėje byloje esantis 2010-04-27 krovinio važtaraštis Nr. 001943. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad ieškinio senaties eiga būtų sustabdyta, pratęsta ar nutraukta. Atsakovas taip pat neįrodė pagrindų (svarbių priežasčių) praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Todėl atsakovo teisė pareikšti priešieškinį baigėsi 2011-07-27. Atsakovas priešieškinį pareiškė 2011-10-20, t.y. praėjus trims mėnesiams nuo ieškinio senaties termino pabaigos. Kadangi ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu" bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė įstatyme įtvirtintas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) taikymo taisykles, reglamentuojančias senaties terminą ieškiniui dėl vežimo santykių taikant CMR konvenciją pareikšti.
2. Teismas nepagristai nesivadovavo byloje esančia šalių 2007-01-23 sudaryta transportavimo paslaugų sutartimi Nr. CH7-01, kuria atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo užsakymą pervežti skystus cheminius produktus autocisternomis. Todėl laiko, kad trečiojo asmens AB „ORLEN Lietuva" ir ieškovo teisiniuose santykiuose ieškovas veikė kaip vežėjas, o trečiasis asmuo kaip užsakovas, ieškovo ir atsakovo teisiniuose santykiuose ieškovas veikė kaip užsakovas, o atsakovas yra vežėjas.
3. Ieškovas trečiojo asmens AB „ORLEN Lietuva" atžvilgiu veikė kaip pirmasis (susitariantis) vežėjas, o atsakovas - kitas (antrasis, faktinis) vežėjas. Atitinkamai, terminą, per kurį atsakovas turi teisę pareikšti ieškinį ieškovui teisme, reglamentuoja CMR konvencija. Priešieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį. Ieškovas sutinka su teismo sprendimo rezoliucija, tačiau sprendimo motyvuojamąją dalį prašo pakeisti.
Apeliaciniu skundu UAB „Andopas“ prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovo priešieškinį bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendime išdėstyti teiginiai prasilenkia ne tik su faktinėmis bylos aplinkybėmis, be ir su objektyvia tikrove. Teismas ieškovo ieškinį tenkino pilnai, todėl visiškai akivaizdu, kad reikalavimą ieškovas pateikė vadovaudamasis ne tik LR civilinio kodekso normomis, bet ir CMR konvencija.
2. Teismas deramai neįvertino įrodymų, nes dėl krovinio kokybės atsakovas iš gavėjo nėra gavęs jokių reklamacijų ir pretenzijų. Todėl 2010-04-22 gavėjui pristatytas krovinys buvo tokios kokybės, kokios jis siuntėjo perduotas vežėjui, t.y. atsakovas iš krovinio vežimo sutarties kylančius įsipareigojimus yra įvykdęs tinkamai. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog mėginiai buvo paimti būtent iš to paties rezervuaro ir būtent to paties 70-100 bitumo, kadangi mėginiai buvo imami ne iš atsakovo autocisternos ir atsakovų atstovui nedalyvaujant. Būtent Latvijos įmonės esančiame rezervuare buvo pastebėti garavimai ir aliejingi likučiai, todėl teigti, jog atsakovo autocisterna nebuvo švari, nėra jokio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad Latvijoje atsakovui buvo pakrautas būtent tas pats bitumas, kurį atsakovas atgabeno į Latviją 2010-04-22. Byloje teismas neapklausė bitumo gavėjo Latvijos VAS „Latvijas autocelu uzturetajs" įmonės atstovo, kuris galėjo patvirtinti arba paneigti visas kilusias abejones bei prieštaravimus, susijusius su krovinio svorio neatitikimais. Teismas nepagrįstai nesivadovavo VĮ „Problematika“ išduotu bandymo protokolu, kas patvirtina šališką įrodymų vertinimą. Apeliantas laiko, kad ieškovo nuostolių atsiradimą sąlygojo tyčiniais paties ieškovo veiksmais ir šią išvadą pagrindžia ir ta aplinkybė, jog ieškovui pateikiant užsakymą bitumo gabenimui iš Latvijos į Mažeikius, jam buvo žinoma, jog dėl 2010-04-21 atsakovo gabento krovinio CMR konvencijoje nustatyta tvarka atsakovui jokių pretenzijų nebuvo reikšta, tačiau į šiuos prieštaravimu teismas neatsižvelgė.
3. Todėl apeliantas mano, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo pusiausvyros principo, vertindamas įrodymus teismas buvo akivaizdžiai neobjektyvus ir šališkas, akcentavo tik ieškovo teiginius, tyrė ir priėmė ieškovo rašytinius įrodymus, atsakovo argumentus bei pateikiamus rašytinius įrodymus visiškai ignoravo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Andopas“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovo priešieškinį bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Tiek ieškinyje nurodytos aplinkybės, tiek ir ieškovo apeliaciniame skunde pateikiami teiginiai yra akivaizdžiai prieštaringi. Atkreipia dėmesį, jog teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminologija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius šalys beįvardytų; sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kvalifikavus sutartį tarptautinio pervežimo sutartimi pagal CMR konvenciją, atitinkamai turi būti sprendžiamas sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimas. Todėl teismas savo sprendime pagrįstai atmetė ieškovo prašymą taikyti senatį atsakovo priešieškiniui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Simeon“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, ir patenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas deramai neįvertino ir neišsiaiškino virtinės neaiškumų. Atsakovas pats pripažįsta, kad reklamacija turi būti pateikiama tik raštu ir tik pagrindiniam vežėjui ar jo agentams. Byloje nurodytos priežastys, kodėl krovinio gavėjas nepareiškė pretenzijų dėl krovinio kiekio. Konvencija riboja galimybę ginčyti patikrinimo rezultate užfiksuotą prekių būklę kaip faktą, tačiau visais atvejais galima ginčyti žalos kroviniui atsiradimo priežastis ir sąlygas. Teismas atsakovo pateiktą valymo pažymą vertino drauge su kitais byloje esančiais įrodymais ir savo nuomonę dėl pažymos įrodomosios vertės pagrindė. Atsakovas nepateikė nei 2010-04-27 užsakymą, nei Orlen atsisakymą priimti pristatytą bitumą patvirtinančių įrodymų. Byloje esantys įrodymai tik patvirtina, jog atsakovas nesirūpino savo teisių gynyba ir prisiėmė su tuo susijusią riziką. Atsakovas pateikė ne iš Latvijos pargabento, o UAB „Ekovalis" bitumo tyrimo išvadas. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad gavėjas krovinį priimti atsisakė, o atsakovas kreipėsi į siuntėją instrukcijų. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas pasielgė neteisėtai, nes CMR konvencijoje vežėjo teisė krovinį utilizuoti nenumatyta.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Seesam Insurance AS, veikiančiai per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Teismas tinkamai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingą išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovo prašomų atlyginti nuostolių atsiradimą lėmė būtent atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) negu, kad šie nuostoliai atsirado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Vertindamas įrodymus teismas buvo nešališkas, vienodai žiūrėjo tiek į ieškovo, tiek į atsakovo, tiek į kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus ir argumentus. Teismas teisingai nusprendė, jog į bylą pateiktų įrodymų pagrindu nustačius, kad 2010-04-21 į atsakovės transporto priemonę pakrautas bitumas buvo sugadintas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, 47 256,30 Lt dydžio žala, kurią patyrė atsakovas, gabendamas ir utilizuodamas netinkamos kokybės bitumą, laikytina paties atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „ORLEN Lietuva“ prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti kaip pagrįstą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Simeon" laikytinas susitariančiu vežėju, o atsakovas UAB „Andopas" laikytinas faktiniu vežėju. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad sprendžiant šalių ginčą dėl ieškinio senaties terminų taikymo, jų skaičiavimo turi būti taikomos CMR konvencijos 32 straipsnio, o ne LR CK nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senatį.
Atsakovas neatskleidžia jokių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, o tik pateikia savą atskirų įrodymų bei jų įrodomosios reikšmės interpretaciją. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo naujas aplinkybes, kad alyvinės priemaišos ir kenksmingi garai buvo pastebėti Latvijos įmonės VAS „Latvijas autocdu uztvenp“ rezervuare ir ant rezervuaro liuko, taip pat, kad nėra įrodymų, jog mėginiai pagal 2010-04-25 SIA „Mažeikių nafta" Tirdzniecibas nams" užsakymą buvo paimti iš to paties rezervuaro ir to paties bitumo, be to, kad imant minėtus mėginius atsakovo atstovas nebuvo kviečiamas dalyvauti. Pastebi, kad šių aplinkybių atsakovas nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teisme, todėl taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 10 d. Pervežimo kelių transportu sutartimi Nr. 177 ieškovas įsipareigojo trečiajam asmeniui AB „Orlen Lietuva“ atlikti krovinių pervežimą bei prisiimti atsakomybę dėl krovinio praradimo, krovinio kiekio, kokybės pasikeitimo, atsiradusio
pervežimo metu, atlyginti su tuo susijusius tiesioginius ir netiesioginius bendrovės patirtus nuostolius. 2010 m. balandžio 21 d. krovinio siuntėjas trečiasis asmuo AB „Orlen Lietuva“ pateikė užsakymą ieškovui dėl krovinio vežimo kelių transporto priemone Latvijos Respublikoje esančiam krovinio gavėjui, trečiajam asmeniui VAS „Latvijas autocelu uzturetajs“. 2007-01-23 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Transportavimo paslaugų sutartis Nr.CH7-01. Atsakovas UAB „Andopas" 2010-04-21 iš AB „Orlen Lietuva", esančios Juodeikių kaime, Mažeikių rajone, priėmė krovinį - 22,97 tonas kelių bitumo - ir jį pristatė 2010-04-22 užsakovo nurodytam gavėjui - VAS „Latvijas autocelu uzturetajs". 2010-04-27 atsakovui buvo perduotas krovinys - 27 tonos bitumo, pristatyti šį krovinį į Mažeikius, bendrovei „Orlen Lietuva". Užsakymui įvykdyti ieškovo pasitelkta atsakovo įmonė atliko faktinį jai perduoto krovinio vežimą ir perdavimą jį gavėjui. Konvencijos taikymo prasme, ieškovas yra vežėju nagrinėjamoje situacijoje, prisiėmęs krovinio vežimo įsipareigojimus bei atsakomybę už jai patikėtą krovinį prieš siuntėją. Atsakovas Konvencijos taikymo prasme laikytinas vežėjo agentu, atsakančiu ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus ir klaidas savo agentų ir kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo metu jis naudojosi, nebent būtų įrodyta, kad buvo aplinkybės, numatytos Konvencijos 17 str. 2 p. ar 4 p.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Šalių ir trečiųjų asmenų krovinių vežimo teisiniams santykiams taikoma Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) taikymo taisykles, reglamentuojančias senaties terminą ieškiniui dėl vežimo santykių taikant CMR konvenciją pareikšti. Kolegija iš esmės pasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų ir pažymi, kad CMR konvencija tarptautinio pervežimo dalyviais nurodo krovinio siuntėją, gavėją, vežėją, vežėjo agentus ir kt. asmenis. Konvencijos 32 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas ieškiniui, jei ginčas yra kilęs dėl vežimų taikant šią Konvenciją. Vežimo įmonė (vežėjas) krovinio siuntėjui, gavėjui ar jiems atstovaujantiems asmenims atsako pagal CMR konvenciją, o vežėjo darbuotojai, agentai vežėjui pagal nacionalinius įstatymus tos valstybės, kurioje yra nagrinėjama byla. Ginčai tarp vežėjo ir ekspeditoriaus, tarp dviejų vežimo procesą aptarnavusių ekspeditorių nagrinėjami pagal nacionalinius įstatymus. Pagal Konvencijos 37 straipsnį vežėjas, atlyginęs nuostolius turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos išieškojimo.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vežėjo ir jo agentų ginčams spręsti taikoma nacionalinė teisė, atsakovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o priešieškinis pareikštas nesuėjus trejų metų terminui, skaičiuojant nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. 2010-04-27. Todėl teismas pagrįstai taikė LR CK 1.125 str. 8 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Apeliantas nurodo, kad šioje byloje ieškovas, kaip vežėjas, atsakovui reiškia regresinį reikalavimą, kuriam taikytinos LR civilinio kodekso normos ir reikalavimą ieškovas pateikė vadovaudamasis ne tik LR civilinio kodekso normomis, bet ir CMR konvencija. Kolegija, vertindama ieškovo apeliacinio skundo argumentus, jau pasisakė dėl šioje byloje taikytinos CMR konvencijos bei LR civilinio kodekso nuostatų.
Apeliantas nurodo, kad Latvijos įmonės atstovai 2,55 tonomis daugiau atvežtą krovinį priėmė, nepareiškė prieštaravimų priimant krovinį, pagal CMR 30 str.1p. tai yra įrodymas, kad siunta atitiko kiekį. Dėl krovinio kokybės iš gavėjo apeliantas nebuvo gavęs jokių reklamacijų ar pretenzijų. Kelių bitumo 70/100 2010-04-19 kokybės pažymėjimas Nr. 77131 apelianto nuomone įrodo, kad atsakovui buvo pateiktas kokybiškas krovinys. Po dviejų dienų Latvijos įmonė ima teigti, kad bitumas turi alyvinių priemaišų, kurios esant aukštesnei nei 100 laipsnių C temperatūrai išskiria sveikatai kenksmingus garus. Apeliantas teigia, kad kenksmingi garai buvo pastebėti būtent Latvijos įmonės VAS „Latvijas autocelu uzturetajs" rezervuare ir ant to rezervuaro liuko. Byloje nėra įrodymų, kad ant UAB „Andopas" autotransporto priemonės rezervuaro bei liuko būtų užfiksuotos kokios nors žalingos priemaišos ar aliejingi likučiai.
Kolegija pažymi, kad šios apelianto vertinamos aplinkybės nėra įrodytos ir negali būti pagrindu ieškinį atmesti. Apelianto argumentus paneigia trečiojo asmens AB "Orlen Lietuva" parodymai, kad dėl bitumo savybių (tirštas, klampus) neįmanoma pakrauti tikslaus kiekio, kad su krovinio pirkėju buvo sudaryta ilgalaikė pirkimo - pardavimo sutartis, nuolat perkamas didelis kiekis bitumo, todėl 2010-04-21 užsakyme nurodomo ir įpilto kiekio skirtumui buvus nežymiam, krovinio gavėjas Latvijoje, nepareiškė pretenzijų dėl krovinio kiekio. Pretenzijoms reikšti yra nustatyta tvarka, bitumą reikėjo įvertinti pagal konkrečius kokybės rodiklius, tam buvo reikalingos specialios žinios bei įranga tyrimams atlikti. Latvijoje esantį gavėją siejo sutartiniai santykiai su AB "Orlen Lietuva", reklamacija turėjo būti pateikiama raštu ir pagrindiniam vežėjui. Byloje įrodyta, kad krovinys buvo pristatytas 2010-04-22 (ketvirtadienį), pretenzija (reklamacija) ieškovui pareikšta 2010-04-30 (penktadienį) t.y. per CMR 30 str. 1 d. nustatytą 7 dienų (neskaitant sekmadienių) terminą. Ieškovas atsakovui pretenzijas raštu pareiškė 2010-05-24, nes šiai pretenzijai pareikšti, kaip minėta, taikomos nacionalinės teisės normos ir CMR str. 1 d. nustatytas terminas netaikomas.
Apelianto teiginiai dėl nebuvimo įrodymų, iš kokio rezervuaro buvo imami mėginiai pagal 2010-04-24 SIA „Mažeikių nafta" Tridzniecibas nams" užsakymą, galimai mėginiai buvo imami ne iš atsakovo autocisternos, o Latvijos įmonė, imdama mėginius, nekvietė atsakovo atstovų, atmetami kaip neįrodyti. Teisėjų kolegijos nuomone, Konvencija riboja galimybę ginčyti patikrinimo rezultate užfiksuotą prekių būklę kaip faktą. CPK 178 str. įtvirtinta šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo būti aktyvus, bet ieškinį paneigiančius įrodymus turėjo pateikti į bylą atsakovas. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad CMR konvencija įpareigoja krovinio gavėją kviesti faktinio vežėjo atstovą į mėginių ėmimą. CMR konvencijos 30 str. 1 d. nurodoma, kad gavėjas privalo pareikšti rašytinę pretenziją jei nustatyti krovinio nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, sugadinimą patvirtinančius tyrimus gavėjas (jo pasitelktas ekspertas) gali atlikti ir nedalyvaujant krovinio vežėjui. Kaip minėta, pretenzija (reklamacija) ieškovui pareikšta 2010-04-30 per CMR 30 str. 1 d. nustatytą terminą.
Kolegija pripažįsta neteisingais apelianto teiginius, kad teismas neįvertino UAB „Ekovalis" valymo pažymos. Byloje šis įrodymas pateiktas ir pirmosios instancijos teismas vertino UAB „Ekovalis" valymo pažymą kartu su kitais įrodymais bei nustatė byloje reikšmingas aplinkybes. Teismas teisingai nustatė, kad 2010-04-21 atsakovo transporto priemonė prieš pakrovimą svėrė 18,470,00 kg, o pakrovus 22,970,00 kg krovinio – 41,440,00 kg., VĮ „Regitra" pažyma patvirtino, jog atsakovo pateiktos transporto priemonės bendras svoris – 15,850,00 kg ir prieš pakrovimą svėrė 15,840,00 kg. t.y. 10,00 kg lengviau nei jos nuosavas svoris, taip pat teismas įvertinęs pateiktus įrodymus apie bitumo išvežimą kitiems tiekėjams pažymėjo, kad gamintojas dėl bitumo kokybės pretenzijų tuo metu negavo. Teisėjų kolegija sutinka su teismo argumentu, kad aptariamoje pažymoje nenurodytas valymo laikas, neįmanoma nustatyti, ar tuo laikotarpiu ja nebuvo vežti ir kiti kroviniai. Atsakovo vairuotojas A. M. nepaaiškino, kodėl valymo pažymoje nurodytas kito vilkiko numeris, nors, jo teigimu, po valyklos iškart vykta pasikrauti krovinio. Atsakovas byloje nepašalino prieštaravimų ir nepateikė argumentų, kodėl kroviniui vežti cisterna svėrė 2,62 t daugiau, nei jos nuosavas svoris. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad 2010-04-27 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl bitumo pervežimo iš VAS „Latvijas autocelu uzturetajs", atsakovas nepateikė 2010-04-27 užsakymo, gamintojo AB "Orlen Lietuva" atsisakymo priimti pristatytą bitumą.
Apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, ar Latvijoje 2010-04-27 atsakovui buvo pakrautas būtent tas pats bitumas, kurį atsakovas atgabeno į Latviją 2010-04-22, į atsakovo cisterną buvo pakrauta 27 tonos, beveik 5 tonomis daugiau, nei atsakovas buvo atvežęs. Teigia, kad AB „Orlen Lietuva" atsisakius priimti iš Latvijos atgabentą bitumo krovinį, atsakovas priėmė sprendimą bitumą utilizuoti ir paaiškėjo, jog iš Latvijos yra atvežta tik 22,97 tonos.
Kolegija pažymi, kad byloje ieškovas pateikė 2010-04-23 kalibravimo sertifikatą Nr. M0515K10, patvirtinantį, kad gavėjo VAS „Latvijas autocelu uzturetajs" turėtos svarstyklės buvo tinkamos. Atsakovas cisternos valymo pažymą pateikė tik su 2012-06-10 pretenzija ieškovui ir laikėsi pozicijos, kad cisternoje negalėjo būti kitokių produktų likučių, nes ja anksčiau buvo gabentas bitumas. Atsakovo liudytojas nurodė 2010-04-21 pristatęs cisterną į valyklą, o po to iškart nuvykęs į AB "Orlen Lietuva" pasikrauti krovinio. Teismas teisingai vertino, kad vilkiko numeris, nurodytas CMR važtaraštyje, nesutampa su vilkiko, nurodyto valymo pažymoje, numeriu. Atsakovas neargumentavo, kodėl prireikė cisterną su vienu vilkiku nutempti į valyklą, po valymo grįžti į atsakovo teritoriją ir cisterną prikabinti prie kito vilkiko, kuris vyko pasikrauti krovinio. Šių prieštaravimų atsakovas nepaneigė ir papildomų įrodymų, kurių pagrindu kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, su apeliaciniu skundu nepateikė.
Apelianto argumentai dėl atsakovo teisės krovinį utilizuoti negalint jo realizuoti yra teisiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad faktinės aplinkybės dėl būtinumo krovinį 2010-05-05 utilizuoti nesulaukus tyrimų rezultatų ir nemėginus bitumą realizuoti, ir taip vietoje nuostolių gaunant pajamas, atsakovas neįrodė. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad CMR konvencijoje vežėjo teisė krovinį utilizuoti nenumatyta, todėl atsakovas, galėjo krovinį tik realizuoti ir toks sprendimas susiklosčiusioje situacijoje būtų buvęs racionaliausias, nes utilizuotas bitumas buvo vertas mažiau nei pati utilizavimo paslauga. Kaip nurodo ieškovas, bitumą jei jis būtų sustingęs atsakovo cisternoje, būtų buvę galima atšildyti, kas vėlgi būtų kainavę mažiau nei utilizavimas. Kolegija pažymi, kad VĮ „Problematika" išduotas bandymo protokolas Nr. 16753 taip pat nepatvirtina, ar VĮ „Problematika" tyrė būtent atsakovo iš Latvijos pargabentą bitumą. Protokole nurodoma, jog mėginys paimtas iš UAB „Ekovalis" sandėlio, o ne atsakovo cisternos, bitumo gamintojas nenurodytas. Teismas teisingai įvertino šį įrodymą, kaip keliantį abejonių duomenų teisingumu, nes protokole yra pažymėta, jog gamintojas nurodomas tais atvejais, kai nesutampa su užsakovu, todėl gamintojo nenurodžius, galima prielaida, kad šiuo atveju gamintojas ir užsakovas UAB „Ekovalis", sutapo. UAB „Ekovalis" valymo pažymos ir VĮ „Problematika" bandymų protokolo vertinimas kitaip nei mano atsakovas nereiškia, kad teismas jų neįvertino. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas atsakovo pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo pusiausvyros principo.
Kolegija sprendžia, teismas turėjo pagrindą nustatyti, kad 2010-04-21 į atsakovo transporto priemonę pakrautas bitumas buvo sugadintas dėl to, jog šio bitumo vežimui atsakovas pateikė neišvalytą cisterną, tuo pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 str. 1 d.). Ieškovas, atlyginęs krovinio siuntėjui nuostolius, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą (LR CK 6.280 str. 1 d.) ir ieškinio reikalavimą dėl 42026,14 Lt dydžio nuostolių atlyginimo, todėl ieškinys pripažintinas pagrįstu.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Atmetus apeliacinius skundus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje, nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.