Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį - 60 parų arešto bausme,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2025 m. balandžio 16 d. apie 12:50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su savo motina Ž. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,15 prom. girtumas), tyčia panaudojo fizinį smurtą Ž. L. atžvilgiu, dešinės rankos delnu ne mažiau vieną kartą trenkė Ž. L. į veido sritį, dėl ko Ž. L. nukrito ant lovos, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Ž. L. fizinį skausmą,

Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2025 m. balandžio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjo J. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 16 d. bute adresu (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu apie 12:50 val. sūnus V. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., sudavė motinai Ž. L. gim. (duomenys neskelbtini) m., iš nenustatytos rankos delno per veidą du kartus, ko pasakoje Ž. L. pajuto fizinį skausmą. Sūnus po įvykio iš buto pasišalino. Dėl įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.?

2025 m. balandžio 17 d. apklaustas V. L. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį perskaitė, jo esmę supranta, savo kaltę pripažįsta visiškai. Gynėjas ir vertėjas nereikalingi. Parodymus duoti sutinka ir juos duos lietuvių kalba. Psichiatrinėje ligoninėje gydytas buvo ne vieną kartą, paskutinį kartą gydėsi (duomenys neskelbtini) metų rudenį dėl (duomenys neskelbtini), narkotinių medžiagų nevartoja, alkoholį vartoja dažnai, šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, ankščiau teistas buvo. Šiuo metu gyvena su savo sugyventine J. J.. Jo telefonas yra neveikiantis, elektroninio pašto nenaudoja, todėl su juo susisiekti galima per jo sugyventinę. Jie su ja kartu gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), o jo mama Ž. gyvena aukštu žemiau. Apie pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes parodo, kad 2025 m. balandžio 16 d. su sugyventine J. savo namuose vartojo alkoholį, jis išgėrė apie 2 litrus alaus. Apie kelintą valandą neprisimena, bet tai buvo pirma dienos pusė, galimai 13 valanda, jis nuėjo pas savo mamą į svečius, norėjo su ja pabendrauti. Nuėjęs į jos butą, pamatė, kad pas ją yra atėjęs kaimynas G. A., kuris gyvena tame pačiame name (duomenys neskelbtini) bute ir kitas pažįstamas ukrainietis V. (pavardės nežino). Ankščiau jo mama V. leido pas ją pagyventi trumpam, ir nuo to laiko jis labai dažnai lankosi pas mamą, kai jis atvyksta pastoviai vyksta išgertuvės, dėl to jam tai labai nepatinka. Jie trise sėdėjo vartojo alkoholį. Jis pradėjo priekaištauti V., kad jis vėl yra atėjęs pas motiną, prašė, jo, kad išeitų iš namų, kad čia nesilankytų, tačiau jis nepaisė jo prašymų ir puolė jį, prirėmė jį prie sienos, po ko jis atstūmė jį nuo savęs ir pradėjo eiti link koridoriaus, norėjo išeiti iš kambario ir tuo metu prie jo pribėgo mama, pradėjo jį įžeidinėti, vartojo įvairiausius keiksmažodžius, ir taip pat visą laikė gynė V.. Ką konkrečiai kalbėjo mama, neprisimena. Kadangi jį tai supykdė, jis norėjo mamą patraukti nuo savęs ir todėl su savo dešinės rankos delnu norėdamas patraukti mamą, trenkė jai į veido sritį, dėl ko ji iškart nukrito ant šalia buvusios lovos. Jis dar pasižiūrėjo ar viskas gerai, ar ji neatsitrenkė į kokį nors kampą, tačiau atrodo, kad viskas gerai ir jis pradėjo eiti link išėjimo. Dar girdėjo kaip mama pradėjo šaukti ant jo, tačiau jis išėjo iškart į lauką ir nuėjo į parduotuvę. Užtruko ten apie 10-15 minučių ir kai grįžo pamatė, kad prie namo stovi policijos ekipažas. Nustebo, kadangi negalvojo, kad mama kvies policiją. Jam belipant laiptais jį pasitiko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

2025 m. balandžio 16 d. liudytoja apklausta Ž. L. parodė, kad 2025 m. balandžio 16 d. buvo namuose su kaimynu H. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir draugu V. Z., gim., (duomenys neskelbtini) m., visi vartojo alkoholį. Apie 12:50 pas ją į namus atėjo jos sūnus V. L. ir liepė jos draugui V. išeiti, V. su jos sūnumi sukonfliktavo žodžiu, ji pasakė, kad V. pasiliks ir išeis vėliau, nes čia yra jos namai. Tada jos sūnus V. trenkė jai galimai iš dešinės rankos delno per veidą vieną kartą ir ji nuo smūgio nukrito ant lovos, dėl smūgio pajuto fizinį skausmą. Sūnus dar kartą pakartojo, kad išeitų jos draugas V. ir pasakė, kad turėsim reikalų ir išėjo iš jos namų. Visą įvykį matė jos sugerovai. Į alkotesterį papusti nesugebėjo, dienos metu išgėrė apie 0,5 litro degtinės.

2025 m. balandžio 22 d. papildomai apklausta Ž. L. parodė, kad 2025 m. balandžio 16 d. buvo savo bute su kaimynu H. ir draugu V., kartu vartojo alkoholį. Po kurio laiko atėjo jos sūnus V., kuris buvo neblaivus ir pradėjo priekaištauti, jog namuose yra jos draugas V., liepė jam išeiti iš namų, dėl to ir kilo žodinis konfliktas. Jos sūnus visada priekaištauja jai dėl jos draugo V. buvimo namuose. Nori paminėti, kad šiuo metu sunkiai prisimena visas įvykio aplinkybes. Tą dieną buvo išgėrusi, kiek ir ko išgėrė neprisimena. Kadangi V. priekaištavo V., ji pradėjo jį ginti ir pasakė V., jog V. šiuo metu neturi kur gyventi, todėl jis liks pas ją ir tegu jis jo neišvarinėja. Tačiau V. jos nesiklausė, toliau aiškino, jog V. turi išeiti iš namų. Nori paminėti tai, jog V. su ja kartu negyvena. Jis gyvena tame pačiame name kaip ir ji, tik kitame bute, su savo sugyventine. Ir tuomet ji tiksliai neprisimena kaip viskas įvyko, bet kiek pamena ji buvo, galimai, kambaryje kuomet prie jos priėjo sūnus V. ir trenkė jai vieną kartą rankos delnu į veidą, dėl ko ji tuo metu pajautė momentinį fizinį skausmą, kurį vertintų 2-3 balais dešimtbalėje sistemoje. Ar ji nukrito po jo šio smūgio prisiminti negali. Kas vyko toliau taip pat sunkiai prisimena, atrodo, jog visi toliau liko namuose, o ji iškvietė policiją. Įvykį turėjo matyti kartu buvę V. ir H.. Ar ant jos veido, po kaire akimi užfiksuota kraujosruva atsirado po šio įvykio, ji tiksliai neprisimena, bet galimai galėjo atsirasti ir po V. suduoto smūgio delnu. Dėl kūno sužalojimų masto nustatymo į įstaigą nuvykusi nebuvo, į kitas gydymosi įstaigas savarankiškai taip pat nesikreipė.

2025 m. balandžio 17 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - Ž. L. veidas. Apžiūrint veidą matoma, kad kairėje veido pusėje, po kaire akimi matosi patinimas, kraujosruva. Apžiūrint toliau veidą, kitų sužalojimų, susijusių su įvykiu, turinčių reikšmės tyrimo eigai nesimato. Iš Ž. L. žodžių minėtas patinimas atsirado po 2025 m. balandžio 16 d. įvykio, t. y. po sūnaus V. L. smūgio į veido sritį. (Sudaryta fotolentelė).

2025 m. balandžio 24 d. liudytoju apklaustas H. A. parodė, kad 2025 m. balandžio 16 d. dienos metu jis buvo pas Ž. namuose, kartu buvo ir jos draugas V. (jo kontaktinių duomenų neturi, kiek žino jis prieš kelias savaites pamatė telefoną). Kai jis atėjo pas juos, V. su Ž. jau buvo neblaivūs. Jis su jais alkoholio kartu nevartojo. Vienu metu jis su V. išėjo į balkoną parūkyti, ir po kurio laiko išgirdo, jog į butą atėjo Ž. sūnus V.. Išgirdo, jog jie pradėjo ginčytis, kaip suprato visas žodinis konfliktas vyko dėl V.. Tuomet V. buvo priėjęs prie balkono ir V. pasakė, jog jis išeitų iš namų, jog yra čia nepageidaujamas. Kiek pamena V. nieko jam neatsakė ir V. tuomet nuėjo į kambarį pas motiną. V. priekaištavo Ž., jog jos namuose yra V., jam tai nepatiko. Toliau kaip viskas vyko jis nematė ir negirdėjo. Nematė, jog V. trenktų Ž., kadangi balkone, kuriame sėdėjo, buvo siena bei užuolaidos ir todėl nematė, kas vyksta kambaryje. Tik po kurio laiko jis išgirdo kaip Ž. pradėjo rėkti, jog ją sumušė sūnus, jog jai trenkė į veidą. Jis tai išgirdęs iškart išėjo iš balkono į kambarį, tačiau jos sūnaus V. bute jau nebuvo, jis buvo išėjęs. Jis pastebėjo, kad ant Ž. veido kairės pusės matėsi minimalus sužalojimas, lyg būtų nedidelė mėlynė. Ž. pati išsikvietė policiją. Kaip ir minėjo, nematė kaip V. trenkė Ž..

2025 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu reikšmingų duomenų nenustatyta ir objektų nepaimta.

2025 m. balandžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti kūno kamerų vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas iš Body kameros pavadinimu ,,PSS-20250416-125936UTC+0300“. Įrašo trukmė – 5 min. 34 sek. Įraše pareigūnai prieina prie nukentėjusiosios. <...> Toliau įraše nukentėjusioji nuveda pareigūną į savo butą. Nukentėjusioji sako: „Atėjo pas mane ir pradėjo mušti už tai, kad pas mane yra...“. Toliau įraše pareigūnas klausia: „Sūnus išgėręs, neišgėręs?‚“, nukentėjusioji sako: „Išgėręs“, pareigūnas klausia: „Tai kartu baliavojot? Ar jis atėjo ir tada?“, nukentėjusioji sako: „Jis kasdien baliavoja. Kasdien baliavoja, o šiandien pradėjo mane mušti“, pareigūnas klausia: „Tai ką jūs norit, kokį orderį užpildyt?“, nukentėjusioji sako: „Viską noriu - kad jį uždarytų“ <...>

Toliau įraše pareigūnas klausia: „Turbūt ne pirmą kart?“, nukentėjusioji klausia: „Ką?“, pareigūnas sako: „Kviečiat policiją“, nukentėjusioji sako: „Oj..“, pareigūnas klausia: „Daug kartų?“ nukentėjusioji sako: „Seniai buvo“. Toliau įraše pareigūnas klausia: „Fizinį skausmą pajutot?“, nukentėjusioji sako: „Taip“, pareigūnas klausia: „Stiprų?“, nukentėjusioji sako: „Nu nelabai bet...Aš invalidė, man daug nereikia“. Toliau įraše pareigūnas klausia vyro Nr. 1: „O jūs matėt viską?“, nukentėjusioji klausia: „Tu matei kaip jis mane mušė?“, vyras Nr. 1 sako: „Taip“, pareigūnas klausia: ,,Ir kitas pilietis?“, vyras Nr. 1 sako: „Taip“, vyras Nr. 2 sako: „(Neaiškiai) aš mačiau“, pareigūnas klausia: „Ir jūs matėt?“, vyras Nr. 2 sako: „Jo. Prie manęs čia buvo. O 5 minutes atgal, nu biškį daugiau – 10 minučių atgal“. Toliau įraše vyras Nr. 2 sako: „Čia ne pirmą kartą, čia kiekvieną savaitę“.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas iš Body kameros pavadinimu „PSS-20250416-130653UTC+0300“. Įrašo trukmė – 29 min. 17 sek. Pareigūnas klausia nukentėjusiosios: „Kaip sūnaus vardas?“, nukentėjusioji sako: „V.. V. L.“, pareigūnas klausia: „(duomenys neskelbtini) bute, jo?“, nukentėjusioji sako: „Taip“. Toliau įraše iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išeina įtariamasis. Pareigūnas klausia: „Kas ten atsitiko su mama?“, įtariamasis sako: „Nieko, atėjau, pradėjo rėkaut ir viskas, išėjau“, pareigūnas sako: „Sakė, kad smūgiavot“. Pareigūnas klausia: „Kiek kartų sudavei?“, įtariamasis sako: „Išvis jos neliečiau“. <...>

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas. Apžiūrimas BPC garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambu io ra as (ID 92380662903, skambu io prad ia 2025-04-16 12_51_44)“. Įrašo trukmė 01 min. 49 sek. Toliau BPC operatorius - O, Pranešėja – P. O: 112. P: Laba diena. O: Sveiki. P: Man reikia policijos. O: Sakykite adresą. P: (duomenys neskelbtini). O: Jūs šiuo metu namuose randatės? P: Taip. O: (duomenys neskelbtini) namas, (duomenys neskelbtini) butas? P: Ne. (duomenys neskelbtini) taip, (duomenys neskelbtini). <...> O: Kodėl policija reikalinga? P: Mane sumušė. O: Greitosios reikia? P: Kol kas ne. O: Tai sudavė jums? Moterie, sudavė jums? P: Man vieną kartą. O: Koks jūsų vardas, pavardė? P: Ž. L.. O: O sūnus namie šiuo metu? P: Ne. O: Nėra? P: Pas kaimynus. O: Kiek laiko praėjo nuo tada kai sudavė? P: Ne daugiau nei prieš 3 minutes. <...> O: Tai kumščiais mušė, kaip jis jus sumušė? Galite pasakyti? P: Delnais. O: Kur sudavė? P: Per veidą. O: Per veidą. Mažų vaikų yra namuose? P: Nėra. <...>

Alkotesterio kvito duomenimis, 2025 m. balandžio 16 d. patikros metu V. L. nustatytas 2,15 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Be V. L. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: tarnybiniu pranešimu, liudytojų parodymais, asmens apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Paskelbus V. L. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – V. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – teistas, taip pat ir už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka, daug kartų už smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimus, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. balandžio 16 d. 13:30 val. iki 2025 m. balandžio 18 d. 13:22 val. t. y. dvi dienas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. L. (V. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. L. 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. balandžio 16 d. 13:30 val. iki 2025 m. balandžio 18 d. 13:22 val. t. y. dvi dienas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir skirti jam galutinę 58 (penkiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., telefonas +370 346 56442 atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.