- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-15
- Bylos Nr.
- ATP-62-719/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Česlovas Kulikauskas Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. sausio 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėja), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį galutine nuobauda – 650 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Pažeidėja buvo nubausta už tai, kad ji 2015 m. lapkričio 9 d. 7.10 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdama su aiškiais girtumo požymiais, neblaivumą pasitikrinti atsisakė ir nepateikė automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros talono bei vairuotojo pažymėjimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėja iš esmės prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Ji teigia, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku jai einant gatve privažiavo policijos pareigūnai, kurie paprašė jos atsisėsti į tarnybinį policijos automobilį ir surašė jai administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji vairavo automobilį. Taip pat paaiškina, kad į teismo posėdį neatvyko dėl ligos ir negavusi pranešimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – su apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).
ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus ATPK.
Pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį atsako asmuo, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatomas vidutinis arba sunkus (nuo 1,51 ‰) neblaivumo (girtumo) laipsnis, vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Konkrečiai šiuo atveju Pažeidėja skundžiamu nutarimu, be kita ko, buvo nubausta už vieną iš minėtoje teisės normoje įtvirtintų alternatyvių veikų – už neblaivumo patikrinimo vengimą. Teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas suprantamas kaip bet kokia sąmoninga asmens veika, kuria asmuo išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti ir dėl kurios nebuvo galimybių patikrinti asmens neblaivumą. Inkriminuojant aptariamą pažeidimą būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiką, kuri užkirto kelią neblaivumo nustatymui.
Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis (taip pat Pažeidėjos 2016 m. sausio 6 d. surašytą bei apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai įteiktą papildomą prašymą-skundą) įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjos kaltės padarius jai inkriminuotus pažeidimus yra pagrįstos ir motyvuotos. Nors Pažeidėja savo kaltę iš esmės neigia tvirtindama, kad ji nevairavo automobilio, o tik ėjo gatve, iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad iš tiesų skundžiamame nutarime nurodytu laiku Pažeidėja vairavo automobilį su aiškiais neblaivumo požymiais, vėliau, paprašius policijos pareigūnams pasitikrinti neblaivumą, tai daryti ji atsisakė, o taip pat nepateikė policijos pareigūnams automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros talono bei vairuotojo pažymėjimo. Tai patvirtina byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojo D. R. paaiškinimas ir kiti dokumentai (1–2, 10–20 b. l.). Objektyvių priežasčių, dėl kurių Pažeidėja negalėjo atlikti būtinų neblaivumo (girtumo) patikrinimui veiksmų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Tokių priežasčių Pažeidėja taip pat nenurodė. Taigi, visi byloje esantys duomenys, apeliacinės instancijos teismo manymu, vienareikšmiškai patvirtina tai, kad šiuo atveju skundžiamame nutarime nurodytu laiku Pažeidėja vairavo automobilį su aiškiais neblaivumo požymiais, neblaivumą pasitikrinti ji atsisakė ir taip akivaizdžiai dėl subjektyvių priežasčių užkirto policijos pareigūnams galimybę patikrinti jos neblaivumą, t. y. tyčia vengė neblaivumo patikrinimo. Taip pat ji nepateikė policijos pareigūnams automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros talono bei vairuotojo pažymėjimo, nors būdama asmeniu, prieš tai vairavusiu automobilį, ji šiuos dokumentus pateikti privalėjo. Tokia Pažeidėjos veika atitinka ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pažeidimų sudėtį, todėl apylinkės teismas visiškai teisingai nubaudė ją pagal šias teisės normas.
Pažeidėja savo skunde teigia, kad ji nedalyvavo apylinkės teismo posėdyje, nes sirgo ir jai nebuvo žinoma apie teismo posėdžio laiką ir vietą. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Šioje byloje yra duomenys apie tai, kad Pažeidėja buvo laiku informuota apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą – visa ši informacija buvo nurodyta Pažeidėjai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, daugiau kaip prieš vieną mėnesį iki numatyto bylos nagrinėjimo teismo posėdyje (2 b. l.). Pažeidėja prašymo atidėti bylos nagrinėjimą apylinkės teismui nepateikė. Be to, iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos medicininės pažymos matyti, jog Pažeidėja susirgo praėjus savaitei po skundžiamo nutarimo priėmimo dienos (26 b. l.). Visos šios aplinkybės rodo, jog, priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, Pažeidėja buvo laiku informuota apie šios bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, duomenų apie objektyvias priežastis, sutrukdžiusias Pažeidėjai atvykti į teismo posėdį, byloje nėra, todėl Pažeidėjai be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį apylinkės teismas visiškai pagrįstai ir nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų šią bylą išnagrinėjo Pažeidėjai nedalyvaujant.
Apibendrindamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus, o Pažeidėjos apeliaciniame skunde nėra jokių esminių argumentų, kurių pagrindu reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjas
nutaria:
Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.