- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-26
- Bylos Nr.
- 1-2410-1109/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29942-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro E. T. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamoji vieta deklaruota – (duomenys neskelbtini), Kaune, anksčiau teistas:
1) 2014 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
2) 2014 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, subendrinus su 2014 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 7 mėnesiams, įpareigojant per 4 mėnesius neatlygintai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose bei laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;
3) 2016 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per vieną mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui;
4) 2016 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kas mėnesį dirbant po 10 valandų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2016 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė – 6 mėnesiai 10 dienų laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kas mėnesį dirbant po 10 valandų;
5) 2018 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 45 parų arešto bausme. Jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 m. laikotarpiui. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. R. konfiskuota automobilio „VW Passat“ vertę atitinkanti pinigų suma – 1180 Eur;
6) 2019 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis LR BPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. sausio 19 d. 23.05 val. iki 2019 m. sausio 21 d. 9.25 val. (dvi paros, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms). Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 4 punktu, 7 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojant jį per visą paskirtosios bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo, nuo 6.00 val. iki 23.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ir 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmė neatlikta, teistumas neišnyks,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. R. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2019 m. liepos 15 d. apie 21.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su šeimos nariu – sugyventine I. M. – metu, tyčia, dešinėje rankoje laikytu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, daiktu vieną kartą smogė jai į kairės rankos žastą ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į kaktos kairę pusę, taip mušdamas I. M., padarė jai kaktos ir kairio žasto sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais kaltinamasis T. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
T. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad I. M. yra jo sugyventinė. Nebuvo ir nėra susituokę, tačiau yra šeimos nariai – nuo 2012 m. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, jų buitis bendra. Bendrų vaikų neturi, o kiekvieno jų vaikai iš ankstesnių santuokų gyvena atskirai nuo jų. Jis ir I. M. gyvena tik dviese. Pastaruoju metu gyveno jai asmeniškai priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. I. M. yra dirbanti, jis – nedirbantis, tačiau dirbti nevengia, yra registruotas darbo biržoje, darbo aktyviai ieško ir pats. Tiek jis, tiek I. M. nėra abstinentai ir išgeria alkoholio, tačiau nuo pavasario jis alkoholį geria itin retai. Su I. M. iš esmės sutaria gerai, tačiau tik tada, kai ji blaivi. Kai ji būna neblaivi, jų šeimoje visuomet kyla konfliktai. 2019 m. liepos 15 d. dienos metu tiek jis, tiek I. M. buvo išvykę iš namų. Namo jis grįžo apie 20.00 val. Kai grįžo, sugyventinės namuose nebuvo. Apie 21.00 val. į namus I. M. grįžo neblaivi. Kad į namus ji grįš neblaivi, jis numanė jau iki jai grįžtant, nes dienos metu ji skambino jam telefonu ir jis iš jos kalbėjimo suprato, kad ši išgėrus alkoholio. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl jos išgėrinėjimų, dėl priekaištų jam. Tęsiantis žodiniam konfliktui, jis nesusivaldė ir tyčia, dešine ranka vieną kartą smogė jai į ranką ir vieną kartą smogė jai į kaktą. Neatsimena, kad būtų turėjęs kokią lazdą ar ją naudojęs, tačiau smūgių I. M. neneigia. Supranta, kad tokie jo veiksmai yra neteisėti ir kad tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Tuo metu apie pasekmes negalvojo, taip pasielgė spontaniškai, nesusivaldęs ir neapsikentęs I. M. priekaištų jam, jos girtumo. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi. I. M. atsiprašė, ji jam atleido. Jie ir toliau planuoja gyventi kartu. Supranta, kad jo veiksmai neteisėti ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Jis yra teistas už smurtą prieš I. M., tačiau nori pasikeisti, lanko smurtinį elgesį keičiančias programas, jis konsultuojamas psichologo, lanko anoniminių alkoholikų klubą. Šiuo metu atlieka laisvės apribojimo bausmę, kuri yra jam pakankamai griežta, jis turi laikytis režimo, apribotos jo galimybės. Jis tikrai nori keistis ir nenusikalsti. Neprieštarautų, jeigu byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Norėtų, kad jam būtų paskirta su laisvės atėmimu ir areštu nesusijusi bausmė. Kaip minėjo, aktyviai ieškosi darbo ir jau turi kelis potencialius pasiūlymus, planuoja įsidarbinti artimiausiu laiku, todėl paskyrus jam griežtesnę bausmę, prarastų socialinius ryšius ir darbą. Be to, padeda I. M. buityje, dirba ūkio darbus sugyventinei priklausančiame sode, kur augina daržoves, rūkina žuvį, pjauna žolę, atlieka kitus ūkio ir buities darbus. Be to, gydosi nuo alkoholizmo ir gydymas jam neblogai sekasi – įvykio metu buvo blaivus. Pasižada daugiau nesmurtauti, nedaryti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 56-57, 69, 123).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusioji I. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad T. R. yra jos sugyventinis. Nebuvo ir nėra susituokę, tačiau yra šeimos nariai – nuo 2012 m., veda bendrą ūkį, jų buitis bendra. Bendrų vaikų neturi. Tiek jis, tiek T. R. turi vaikų iš santykių su kitais žmonėmis, tačiau jie su jais negyvena. Pastaruoju metu ji ir T. R. dviese gyveno jai asmeniškai priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Ji dirba, o jis nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Jos darbo laikas yra kintantis, nepastovus. Ji dirba restorane virtuvės darbuotoja, todėl dažniausiai grįžta namo labai vėlai, pavargusi. Nei ji, nei T. R. nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tačiau išgeria jų. 2019 m. liepos 15 d. dienos metu tiek ji, tiek T. R. buvo išėję iš namų, tačiau ne kartu, o atskirai. Namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ji grįžo 21.00 val., tačiau tikslaus laiko neatsimena, nes į laikrodį nežiūrėjo. Buvo išgėrusi alkoholio, tačiau girta, apsvaigusi nebuvo, visas vėlesnio įvykio aplinkybes atsimena puikiai. Kai grįžo, namuose minėtu adresu jau buvo T. R.. Jis buvo vienas. Matė, kad jis suirzęs, tačiau to priežasties nežinojo, todėl pradėjo jį kalbinti, kas jam yra. Tačiau T. R. iš karto pradėjo reikšti priekaištus jai, kad grįžo neblaivi. Neneigia, kad buvo išgėrusi alkoholio, tačiau nesudarė jokių nepatogumų dėl to, nebuvo apsvaigusi ir jo priekaištas jai atrodė betikslis. Žodis po žodžio jie susiginčijo ir, kuo toliau, tuo labiau konfliktavo. Tačiau konfliktas buvo žodinis. Tęsiantis konfliktui, jis darėsi agresyvus. Besibarant ji jam pasakė, kad ramintųsi, kad ji paskambins į policiją. Tada jis jai priekaištavo, kad ir taip visos jo bėdos per ją, kad ji jį įskundžia, provokuoja, kad per ją jis paskui turi atlikinėti bausmes. Ji jam pasakė, kad bausmes teismas jam paskyrė dėl to, kad jis smurtavo prieš ją, o ne ji prieš jį, tačiau po to, kai pasakė, kad iškvies policiją žodiniam konfliktui tarp jų numalšinti, T. R. staigiais judesiais pribėgo prie jos. Kai jis bėgo jos link, pamatė, kad dešinėje rankoje turi pailgą daiktą. Iš kur jis jį pagriebė, nematė, nes nesitikėjo, kad jis vėl pradės smurtauti. Koks tai daiktas, gerai neįžiūrėjo, nes viskas vyko labai greitai, tačiau daiktas jai priminė maždaug pusmetrio lazdą. Iš karto, kai prie jos pribėgo, jis tuo daiktu vieną kartą smogė jai į kairės rankos žastą. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą jo sumuštoje vietoje. Jam pasakė, kad jai skauda. Paklausė jo, kodėl jis ją muša. Pasakė, kad neketina kęsti jo smurto ir kad dabar tikrai paskambins į policiją, nors žino, kad jis atlieka bausmę ir nenorėjo ir nebenori jam pakenkti. Tada T. R. jam pasakė, kad niekur ji neskambins, nes jis sudaužys jos telefoną. Tada jis priėjo prie jos ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į kaktą kairėje pusėje, ties smilkiniu. Pajuto skausmą, sumuštoje vietoje iškilo guzas. Tai padaręs, T. R. nuėjo į kitą kambarį, o ji telefonu iškvietė policiją. Jis išėjo iš namų. Atvykę policijos pareigūnai jo nerado. Skambindama kviesti policiją, juto skausmą sumuštose vietose, todėl paklausta operatorės, pasakė, kad jai reikia greitosios medicinos pagalbos. Netrukus atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Ją apžiūrėjo, suteikė pirmąją pagalbą, tačiau vykti į gydymo įstaigą ji atsisakė. Joks gydymas jai paskirtas nebuvo, gydymo įstaigose ji nesilankė. Namuose išgėrė nuskausminamųjų vaistų, šaldė sumuštas vietas, todėl skausmas šiek tiek atlėgo, tačiau smurto žymės išliko. Tiek guzas kaktos kairėje, tiek susiformavusi kraujosruva kairiame jos žaste yra būtent T. R. veiksmų pasekmė. Nei prieš įvykį, nei jo metu, nei po jo ji negriuvo. Tęsti gydymo neketina. Nedarbingumo pažymėjimas jai nebuvo išduotas. Ji prieš T. R. smurto nenaudojo. Jis ją mušė neabejotinai tyčia. Dėl jo veiksmų ji patyrė fizinės žalos. Jai žinoma teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau yra apsisprendusi ir civilinio ieškinio nereikš. Nori tik vieno – kad T. R. niekada daugiau prieš ją nesmurtautų. Kokia bausmė bus skiriama už jo veiksmus prieš ją, jai nėra svarbu. Neprieštarautų, jeigu jam būtų skiriama su laisvės atėmimu ar buvimu įkalinimo įstaigoje nesusijusi bausmė. Neprieštarautų, jeigu byla būtų baigta supaprastintu procesu. Jeigu tarp jos parodymų, duotų šios apklausos metu, ir paaiškinimų pareigūnams iš karto po įvykio, yra kokių nors prieštaravimų, prašo tikėti šios apklausos metu duotais parodymais, nes jie detalesni, išsamesni (b. l. 34-37).
Iš 2019 m. liepos 15 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis Ž. K. užfiksavo, jog I. M. pranešė apie įvykį ir nurodė, kad ji patyrė smurtą artimoje aplinkoje. Užfiksuoti šie smurtą patyrusio asmens sužalojimai: patinimas, kraujosruva (mėlynė). Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi (2.19 promilės). Smurtu įtariamas asmuo – sugyventinis T. R.. Nepilnamečių (vaikų) nėra. Gauti paaiškinimai: 2019 m. liepos 15 d. 21.20 val. pareigūnus (duomenys neskelbtini), Kaune pasitikusi I. M. paaiškino, kad tarp jos ir jos sugyventinio T. R. įvyko konfliktas, kurio metu jis jai su lazda trenkė į kairę ranką, kumščiu trenkė į galvos sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Iki pareigūnams atvykstant, T. R. iš buto pasišalino. Kur jis galėjo pasišalinti iš buto, I. M. nežino. Atvykę 1523 brigados medikų darbuotojai apžiūrėjo I. M. (b. l. 13-16).
Iš 2019 m. liepos 16 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019 m. liepos 15 d. 21.15 val. buvo gautas pranešimas ROIK 0119000368090, jog adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pranešėjos sugyventinis konflikto metu trenkė lazda pastarajai per galvą. Į pirminį pranešimą reagavo Kauno mieste radijo šaukiniu K1735 dirbę pareigūnai. Po pareigūnų patikrinimo buvo gautas Kauno apskr. VPK PR vyriausiojo patrulio Ž. K. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. liepos 15 d. 21.20 val. jiems nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, juos pasitiko neblaivi (nustatytas 2.19 promilės girtumas) pranešėja I. M., kuri nurodė, kad tarp jos ir jos sugyventinio T. R. įvyko konfliktas, kurio metu pastarasis jai su lazda trenkė į kairę ranką bei kumščiu trenkė į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po įvykio T. R. pasišalino, kur pastarasis galėtų būti, I. M. nežino. Į įvykio vietą atvykusi GMP brigada 1523 apžiūrėjo I. M.. Toliau tikslinant įvykio aplinkybes, nuvykta adresu R. K. g. 119B-38, Kaune, tačiau buto durų niekas neatidarė, ženklų, rodančių, kad bute kažkas yra, nepastebėta. Skambinant pranešime nurodytu telefono numeriu, niekas neatsiliepė. Aplinkybių tikslinimo metu buvo skambinta į LSMUL SPS, esantį adresu Eivenių g. 2, Kaunas, tačiau buvo nurodyta, kad I. M. į gydymo įstaigą pristatyta nebuvo. Dėl tokių įvykio aplinkybių galimybės atlikti įvykio vietos apžiūros nebuvo (b. l. 1-2).
Iš informacijoje apie įvykį ROIK 0119000368090 matyti, kad 2019 m. liepos 15 d. 21.15 val. gautas telefoninis I. M. prisistačiusio asmens pranešimas, kad R. K. g. 119b-38, Kaune, konflikto metu sugyventinis lazda trenkė per galvą, dabar jis kitame kambaryje. Guzas, skausmas, moteriai – 47 AM. Informuota GMP. Vaikų nėra. Pranešėjo skambučio data ir laikas: 2019 m. liepos 15 d. 21.12 val. BPCID=9307467114 (b. l. 17).
Iš VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties 2019 m. liepos 16 d. rašto Nr. MK-166 (6.9) matyti, jog 2019 m. liepos 15 d. 21.15 val. šioje stotyje buvo registruotas kvietimas adresu R. K. g. 119b-38, Kauno mieste, pacientei I. M.. Pridėta 2019 m. liepos 15 d. kvietimo kortelės Nr. 1915156635–1 kopija, kurioje nurodyta, kad 2019 m. liepos 15 d. 21.23 val. GMP atvyko nurodytu adresu. Pacientė I. M. teigė, kad vartojo alkoholį su sugyventiniu, kuris jai trenkė su kumščiu į kaktą (matomas gumbas kairėje kaktos pusėje), o lazda į kairę ranką (mėlynė žasto srityje). Be sąmonės nebuvo, vykti į ligoninę atsisako. Preliminari diagnozė – kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, nepatikslintas (TLK-10-AM kodas S00.80) (b. l. 20-23).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1792/2019(02) matyti, kad I. M. konstatuota kaktos ir kairio žasto sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai, tiek kartu, tiek atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kairio žasto sumušimas ir poodinė kraujosruva galėjo būti padaryti cilindro formos kietu buku daiktu. Duomenų apie griuvimą nėra. Sužalojimų, būdingų savigynai ar padaromų naudojant fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, nekonstatuota (b. l. 28-29).
Pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.
Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir nukentėjusiosios parodymais bei tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto išvada nustatyta ir įrodyta, jog T. R. vartojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. žodinio konflikto metu dešinėje rankoje laikytu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, daiktu vieną kartą smogė nukentėjusiajai į kairės rankos žastą ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į kaktos kairę pusę. Šias aplinkybes nurodė nukentėjusioji tiek iš karto į įvykį atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad konflikto metu vieną kartą smogė I. M. į ranką ir vieną kartą smogė į kaktą ir taip nežymiai sutrikdė sveikatą, parodė ir kaltinamasis T. R.. Jis neatsiminė, kad rankose būtų turėjęs kokį daiktą, tačiau smurto vartojimo nukentėjusiosios atžvilgiu neneigė. Nukentėjusioji nuosekliai tiek atvykusiems pareigūnams į įvykį, tiek ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu vienodai parodė, kad sugyventinis jai į žąstą sudavė lazda ir vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį. Be to, specialisto išvada nustatyta, jog kairio žasto sumušimas nukentėjusiajai galėjo būti padarytas cilindro formos kietu buku daiktu. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiąja ir jos parodymais dėl sužalojimų atsiradimo aplinkybių. Esant šiems duomenims, teismui nekyla abejonių, jog buvo vartotas fizinis smurtas ir dėl jo nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą sugyventinės atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Kaltinamojo veiksmų pobūdis ir intensyvumas – smūgiuota įrankiu, o taip pat ir ranka, suduoti ne vienas, o du smūgiai į skirtingas kūno vienas, tame trape ir į gyvybiškai svarbų organą – galvą, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šių duomenų visuma patvirtina, jog T. R. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai.
T. R. nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, kad jis savo veiksmais fizinį skausmą sukėlė ne bet kokiam pašaliniam asmeniui, o savo šeimos nariui.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamasis smurtavo prieš sugyventinę, t. y. prieš asmenį, su kuriuo santuoka nėra sudaryta ir partnerystės jis neįregistravęs, tačiau teismų praktikoje nurodoma, jog, sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikomas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn šeimos nariu, t. y., sprendžiant apie šeimos santykių buvimą, reikia vertinti tų santykių turinį. Svarbu įvertinti, ar asmenis sieja bendri buities rūpesčiai, koks yra jų tarpusavio požiūris į kartu gyvenantį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimas ir atitinkamas pareigų prisiėmimas vienas kitam. Šiuo atveju tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios parodymais nustatyta, jog nors jie ir nesusituokę, tačiau kartu gyvena tame pačiame būste ir veda bendrą ūkį, dalinasi bendrais buities rūpesčiais jau 7 metus, todėl kaltinamojo sugyventinė laikytina jo šeimos nariu.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog kaltinamojo veiksmai nežymiai sutrikdant I. M. sveikatą teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tai pripažįsta ir pats kaltinamasis.
Kaltinamojo T. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau taip pat yra smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, jam skirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, tačiau Respublikiniame priklausomybės ligų centre registruotas dėl žalingo alkoholio vartojimo, į priežiūros grupę įrašytas nuo 2019 m. balandžio 25 d., paskutinį kartą lankėsi 2019 m. birželio 27 d., šiuo metu nedirba.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kalinamasis nors anksčiau ir teistas, šį nusikaltimą įvykdė neatlikęs anksčiau skirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, gydosi nuo alkoholizmo, kuris ir yra pagrindinė jo nusikalstamo elgesio priežastis, šios nusikalstamos veikos padarymo buvo blaivus, kai tuo tarpu nukentėjusioji buvo neblaivi. Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog būtent šios sankcijoje numatytos bausmės rūšies paskyrimas atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, suteiks galimybę kaltinamajam pasitaisyti, tęsti gydymą bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis). Šiuo atveju prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūlomo dydžio laisvės apribojimo bausmė.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. R. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu – 2 metų laisvės apribojimo bausme, sutinka (b. l. 123).
Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą paskirtosios bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ir 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, skiriant tuos pačius įpareigojimus.
Byloje nustatyta, kad naują nusikalstamą veiką T. R. įvykdė neatlikęs ankstesniu Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinama su ankstesniu, t. y. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir kaltinamajam T. R. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 metams, įpareigojant jį per visą paskirtosios bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ir 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kaltinamajam T. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-73), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą paskirtosios bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ir 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. R. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą paskirtosios bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ir 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą sumažintą bausmę, subendrinti su ankstesniu, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir paskirti kaltinamajam T. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą paskirtosios bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ir 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
T. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti T. R., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.