- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- e2A-153-407/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 22-55-3-01592-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skadora“, D. D.
- Atsakovas
- D. G., uždarajai akcinei bendrovei „Asleta"
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Skadora“ ir D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Skadora“ ir D. D. ieškinį atsakovams D. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Asleta" dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo; trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai D. D. ir UAB ,,Skadora“ dėl klaidinančio panašumo prašė pripažinti ženklo „Pankolis, fig.“ (registracijos Nr. 70653) registraciją negaliojančia; uždrausti atsakovams D. G. ir UAB ,,Asleta“ naudoti ženklą „Pankolis, fig.“ (registracijos Nr. 70653) 43 klasės paslaugoms: ,,aprūpinimas maistu ir gėrimais; barų paslaugos; kavinės; kavos barai; restoranai; savitarnos restoranai; užkandinės“; priteisti solidariai iš atsakovų 15 000 Eur turtinės žalos atlyginimą bei šešių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas D. D. yra nacionalinio prekių ženklo „PANK?olis, fig.“ (registracijos Nr. 70303) savininkas, kurį naudoja ieškovė UAB ,,Skadora“ savo veikloje. Atsakovas D. G. yra nacionalinio prekių ženklo „Pankolis, fig.“ (registracijos Nr. 70653) savininkas, kurį atsakovė UAB „Asleta“ naudoja komercinėje veikloje. Abu prekių ženklai yra registruoti 43 klasės paslaugoms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų atsakovės UAB „Asleta“ naudai 1 000 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.Teismas sprendė, jog abu prekių ženklai patys savaime yra originalūs, unikalūs ir nėra vizualiai panašūs, taip pat sukuria skirtingą bendrą regimąjį įspūdį. Ieškovo ženklas yra tik žodinis, neapipavidalintas jokiais grafiniais ar spalviniais elementais, išskyrus lietuvių kalboje nenaudojamą elementą apostrofą, ieškovo prekių ženklas parašytas ne įprastai, kaip vienas žodis, o yra sudarytas iš dviejų skirtingo dydžio skirtingų šriftų dalių, atskirtų apostrofu: ,,PANK“ (didžiosios spausdintinės raidės) ir ,,olis“ (mažosios rašytinės raidės). Teismas taip pat atmetė ieškovo poziciją, kad ieškovo prekių ženkle dominuojantis elementas yra lietuvių kalbos žodis ,,pankolis“. Ieškovo ženklas nėra lietuvių kalbos žodis, nes lietuvių kalbos žodynas žodį apibūdina kaip svarbiausią reikšminį kalbos vienetą, bet kokios sąvokos išraišką. Lietuvių kalboje žodžiai yra vientisi, t. y. neskiriami jokiais grafiniais, skyrybos ar panašiais ženklais. Taip pat vienas žodis negali būti rašomas ir didžiosiomis, ir mažosiomis, ir spausdintinėmis, ir rašytinėmis raidėmis. Teismo vertinimu, apostrofo ženklas ieškovo prekių ženkle nėra tik dekoratyvaus pobūdžio elementas, jis duoda akivaizdų efektą prekių ženklo vizualiniam, fonetiniam bei semantiniam vertinimui. Teismo vertinimu, ieškovo prekių ženkle panaudotas apostrofas laikytinas į prekių ženklą įterptu skyrybos ženklu, išskiriančiu ženklą į dvi dalis ,,PANK“ ir ,,olis“, turint tikslą pabrėžti ir išskirti kaip stiprųjį prekių ženklo elementą ženklo dalį ,,PANK“. Kad prekių ženkle akcentuojamas ne daržovės pankolio pavadinimas, o ženklo dalis ,,PANK“, rodo ir tai, jog ši ženklo dalis išpildyta didžiosiomis spausdintinėmis ir paryškintomis (paryškintuoju šriftu) raidėmis, todėl akivaizdu, kad apostrofas į prekių ženklą įterptas sąmoningai, t. y. siekiant pabrėžti ženklo dalį – ,,PANK“, šią dalį papildomai užrašant didžiosiomis spausdintinėmis paryškintomis raidėmis. Taigi ieškovo prekių ženklo dalis ,,PANK“ yra stiprusis elementas, darantis esminę įtaką ženklo vizualiniam ir fonetiniam vertinimui, o ženklo dalis ,,olis“ – silpnasis, kas tik papildomai sustiprina vizualinį ir fonetinį ieškovo prekių ženklo išskirtinumą. Tuo tarpu atsakovo prekių ženklas sukuria visai kitokį regimąjį įspūdį, nes sudarytas iš dviejų skirtingų formų plokštumų, žalios spalvos su rudos spalvos apvadu viršuje kairėje pusėje pavaizduota daržovė pankolis, o apačioje baltame fone žalia spalva vienodu šriftu užrašytas žodis „Pankolis“, lietuvių kalboje reiškiantis skėtinių šeimos daržuose auginamą vaistinį ir prieskoninį augalą. Atsakovo prekių ženkle pastebimas ir vizualaus panašumo ryšys su fonetiniu žymens skambesiu, kadangi grafinis vaizdas, piešinys, papildomai sustiprina žodinio žymens ,,Pankolis“ suvokimą. Sprendžiant dėl spalvinio elemento įtakos prekių ženklo skiriamajam požymiui, atsižvelgtina ir į žodinio prekių ženklo elementą, dėl kurio išauga papildomų vaizdinių elementų svarba ženklo kompozicijoje. Taigi atsakovo prekių ženklą lyginant su ieškovo prekių ženklu, minėti atsakovo prekių ženklo požymiai ne sustiprina bendrą ženklų panašumą, o atvirkščiai – pabrėžia lyginamų prekių ženklų skirtumus.Teismas taip pat sprendė, jog ginčo prekių ženklai nėra ir fonetiškai tapatūs, nes nors formaliai žiūrint abiejų prekių ženklų raidės sutampa, tačiau, ieškovo ženkle raidės pavaizduotos skirtingo dydžio skirtingu šriftu ir dar atskirtos skyrybos ženklu (apostrofu), todėl nesutampa ženklų skiemenys. Ieškovo ženklas skiemenuojamas PANK-o-lis, o atsakovo – Pan-ko-lis.Teismo vertinimu, ieškovo prekių ženklas siejamas su pankiška kultūra (kas labai aiškiai yra reklamuojama viešojoje erdvėje formuojant atitinkamą globalų visuomenės suvokimą), o atsakovo prekių ženklas siejamas su konkrečia daržove (kas taip pat yra išskirtinai akcentuojama viešojoje erdvėje siekiant pritraukti potencialius klientus). Tiek ieškovas, tiek atsakovas savo verslo reklamose, atsižvelgiant ir į dominuojančius prekių ženklų elementus, pateikia ir formuoja visiškai skirtingą visuomenės požiūrį į jų prekių ženklus. Tai, kad ieškovas ir atsakovas teikia vienodas paslaugas, savaime nelemia prekių ženklų panašumo, kadangi patys prekių ženklai iš esmės yra skirtingi tiek vizualiai, tiek savo prasme. Be to, net skaitant ieškovo prekių ženklą kaip vieną žodį, vien šio ženklo asociacija į daržovę nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą dėl visuomenės suklaidinimo galimybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo prekių ženklas yra žodinis. Prekių ženklo registracijos kortelėje nurodytas indeksas – 27.5 nurodo, jog ženklas priskiriamas Vienos klasifikacijai, o tai reiškia, jog ženklas - figūrinis. Tai nurodyta ir paties prekių ženklo duomenyse – prie (540) kodo yra nurodyta, kad tai figūrinis ženklas [fig].Skirtingai nei sprendė teismas, vartotojas vizualiai suvoks ieškovo ženklą kaip vientisą žodį „pankolis“, kuris ir laikytinas dominuojančiu elementu. Nors ieškovo ženkle dalis „PANK“ yra paryškinta, užrašyta didelėmis raidėmis ir atskirta apostrofu, tačiau kita ženklo dalis “olis“ taip pat gerai matoma ir lengvai įskaitoma. Atsakovo prekių ženkle žodis „Pankolis“ yra prekių ženklo viduryje, žodis aiškiai matomas ir įskaitomas. Ženklo vaizdiniai elementai nėra kažkuo išskirtiniai, pankolio augalo vaizdas reikšminiu aspektu sietinas su žodžiu „pankolis“ ir tik sustiprina žodinio elemento reikšmę, nes paprastai vartotojas būtent žodinį elementą suvoks kaip prekių ženklą, o vaizdinį elementą – tik kaip dekoratyvų elementą. Ieškovų vertinimu, abiejų prekių ženklų dominuojančiuose elementuose sutampa visos raidės, jos užrašytos ta pačia seka, todėl ženklai yra vizualiai klaidinančiai panašūs.Teismas lyginamųjų ženklų fonetinį nepanašumą nustatė neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtintų metodinių nurodymų „Dėl prekių ženklų ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo“ kriterijų visumą, tik akcentavo ieškovo ženklo dalių skirtingą šriftą ir apostrofą, dėl ko prekių ženklai turėtų būti skirtingai skiemenuojami. Tačiau prekių ženkluose sutampa žodžių ilgis, garsai, jų vieta ženkle, taip pat dauguma vartotojų ieškovo ženklą suvoks kaip vientisą žodį „pankolis“, todėl jis skiemenuojamas taip pat kaip ir atsakovo ženklas.Teismas nenurodė kokiais įrodymais (išskyrus paties žodžio šriftą) jis vadovavosi nuspręsdamas, kad ieškovo ženklas siejamas su pankiška kultūra. Ieškovo teigimu, jo prekių ženklas asocijuojasi su prieskoniniu augalu – pankoliu, o pankiška kultūra, maištavimas yra atskleidžiamas tik požiūriu į mitybą, patiekalų patiekimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai D. G. ir UAB ,,Asleta“ teismo prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovo prekių ženklas yra žodinis - sudarytas tik iš raidžių, o atsakovo prekių ženklas yra kombinuotas - sudarytas iš įvairių skirtingų elementų: žodinių, vaizdinių ir erdvinių (dekoratyvinių elementų, grafinių figūrų, skirtingų spalvų).Ieškovai, siekdami pagrįsti savo poziciją, akcentuoja išimtinai raidinius prekių ženklų elementus, tuo pačiu stengdamiesi sumenkinti bei paneigti prekių ženklų palyginimui turinčius reikšmės atsakovo prekių ženklo vaizdinius ir erdvinius elementus.Abiejų šalių prekių ženklų žodiniai elementai nėra vizualiai panašūs, nes ieškovo prekių ženklas parašytas ne įprastai, kaip vienas žodis, o yra sudarytas iš dviejų skirtingo dydžio skirtingų šriftų dalių, atskirtų apostrofu: „PANK“ (didžiosios spausdintinės raidės) ir „olis“ (mažosios rašytinės raidės). Ieškovo ženklas nėra žodis, nes į jį sąmoningai, siekiant pabrėžti ženklo dalį – „PANK“ (kas atitinka ieškovų viešai reklamuojamą pankišką restorano koncepciją), įterptas skyrybos ženklas - apostrofas, išskiriančiu prekių ženklą į dvi dalis „PANK“ ir „olis“. Tuo tarpu atsakovo prekių ženklo žodinis elementas yra užrašytas vienodu šriftu vienu lietuvių kalbos žodžiu „Pankolis“, reiškiančiu skėtinių šeimos daržuose auginamą vaistinį ir prieskoninį augalą. Be to, žodiniai prekių ženklų elementai skiriasi savo spalva – ieškovo yra juodos spalvos, atsakovo – žalios spalvos, kas susilpnina ženklų panašumą. Vien tai, kad ženklų žodiniuose elementuose sutampa raidės, nereiškia, jog šie ženklai jau klaidinančiai vizualiai yra panašūs. Vien nurodyta aplinkybė taip pat nelemia ir fonetinio žodinių prekių ženklų panašumo, nes ieškovo sąmoningai pasirinktas skirtingas jo prekių ženklo raidžių dydis, šriftas, apostrofas išskaido vienintelį ženklo žodinį elementą į dalis, nesutampančias su lietuvių kalbos žodžio „pankolis“ skiemenimis, o priešingai – tarimo metu pabrėžiama ženklo dalis „PANK“, ko registruodamas būtent tokį prekių ženklą, atsižvelgiant į ieškovo restorano koncepciją, iš esmės ir siekė ieškovas. Juo labiau, prekių ženklai nėra semantiškai panašūs, nes jų prasmės yra visiškai skirtingos. Ieškovo prekių ženklas naudojamas pabrėžiant dalį „PANK“, reiškiančią „pankas“, „pankuoti“, o atsakovo ženklas reiškia daržovę. Atsakovo prekių ženkle esantis vaizdinis elementas – pankolio daržovė – užima didelę dalį prekių ženklo ploto ir kartu su užrašu „Pankolis“, kuris parašytas prekių ženklo centre, labiausiai prisideda prie bendro įspūdžio, kurį daro ženklas, todėl, priešingai nei mano ieškovai, vizualiniame prekių ženklo sukuriamame įspūdyje dominuoja abu (tiek žodinis, tiek vaizdinis) ženklo elementai - žodinis ir vaizdinis ženklo elementai savo prasme ir vizualiai yra lygiaverčiai.Ieškovai nepagrįstai mėgina atsiriboti nuo savo viešai skleidžiamos ir reklamuojamos restorano pankiškos koncepcijos, nors skunde patys pripažįsta, kad požiūrį į mitybą, patiekalų pateikimą atskleidžia būtent per pankišką kultūrą ir maištavimą. Tokia jų koncepcija yra aiškiai skleidžiama ne tik masinio informavimo priemonėse, bet atsispindi ir paties prekių ženklo struktūroje bei pateikime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atsakovės paduoto apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl ieškovui ir atsakovui priklausančių prekių ženklų galimo klaidinančio panašumo. Ieškovas D. D. yra nacionalinio prekių ženklo „PANK?olis, fig.“ (registracijos Nr. 70303) savininkas, kurį naudoja ieškovė UAB ,,Skadora“ savo veikloje. Atsakovas D. G. yra nacionalinio prekių ženklo „Pankolis, fig.“ (registracijos Nr. 70653) savininkas, kurį atsakovė UAB „Asleta“ naudoja komercinėje veikloje. Abu prekių ženklai yra registruoti 43 klasės paslaugoms: „maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas; apgyvendinimo biurai (viešbučiai, pensionai); aprūpinimas maistu ir gėrimais; apšvietimo priemonių nuoma (ne teatrui ar televizijos studijoms); barų paslaugos; geriamojo vandens dalytuvų nuoma; gyvūnų pensionai; kavinės; kavos barai; kėdžių, stalų, staltiesių, stiklo dirbinių nuoma; kilnojamųjų statinių nuoma; laikino būsto parūpinimas; lopšeliai; maisto gaminimo (virimo, kepimo) aparatų nuoma; maisto produktų meninis pjaustinėjimas; moteliai; palapinių nuoma; pensionai (apstatyti kambariai ir maitinimas); pensionų rezervavimas; poilsio stovyklaviečių paslaugos; restoranai; savitarnos restoranai; senelių namai; susitikimo patalpų nuoma; trumpa patalpų nuoma; trumpo poilsio stovyklų paslaugos (nuomojamos patalpos); turizmo bazės; užkandinės; valgyklos; viešbučiai; viešbučių rezervavimas“.
Dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia sąlygų
Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, šios normos taikymui būtina šių sąlygų visuma: 1) ieškovui priklausantys prekių ženklai turi turėti pirmenybę (prioritetą) laiko atžvilgiu prieš atsakovo prekių ženklus; 2) lyginamieji prekių ženklai yra tapatūs arba klaidinamai panašūs; 3) prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, yra tapačios arba panašios, ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pirmosios sąlygos buvimą nagrinėjamoje byloje, konstatavęs, jog esant ankstesnei galiojančiai (nenuginčytai) ieškovo prekių ženklo registracijai, prioritetiškai turi būti ginamas anksčiau įregistruotas ieškovui priklausantis prekių ženklas. Taip pat byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo prekių ženklai naudojami teikiant iš esmės tas pačias paslaugas.
Dėl prekių ženklų panašumo ir visuomenės suklaidinimo galimybės
Europos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad prekių ženklų panašumas turi būti bendrai vertinamas vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu požiūriu bei pagrįstas prekių ženklo sukuriamu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95, 23 p.). Metodinių nurodymų „Dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo“, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 (toliau - Metodiniai nurodymai) 2.2 punkte įtvirtinta, kad ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo prekių ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį (ne)panašumą, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė visų PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų būtinųjų sąlygų visumos, kurioms esant prekių ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia. Teisėjų kolegija, ištyrusi lyginamuosius prekių ženklus panašumo aspektu, laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normose įtvirtintas ir teismų praktikoje suformuotas prekių ženklų panašumo vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas apsiribodamas lyginamųjų prekių ženklų skirtumų identifikavimu, netinkamai vertino šių ženklų sutampančius elementus, elementų (sutampančių ir nesutampančių) visumą bei jų įtaką bendram suvokimo įspūdžiui, kurį sukelia kiekvienas prekių ženklas ir jo vaizdo prasmė eiliniam vartotojui, priimančiam sprendimą dėl konkrečiais prekių ženklais pažymėtų prekių ar paslaugų priklausomybės tam vartotojui patraukliam gamintojui ar tiekėjui.Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo vertinimo, pirmiausia pažymi, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija yra garantuoti pirkėjui arba galutiniam vartotojui rinkoje esančios prekės šaltinio (angl. origin) identiškumą, suteikiant galimybę jam nepainiojant atskirti prekes ar paslaugas nuo kitų, kurių šaltinis yra kitas. Tam, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo esminę funkciją neiškreiptos konkurencijos sistemoje, kurią siekiama užtikrinti, turi būti teikiama garantija, kad visos juo paženklintos prekės ar paslaugos yra sukurtos kontroliuojant vienai įmonei, kuri yra atsakinga už jų kokybę (ESTT 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-39/97 (ECR, 1998, I-5507).Dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į visus faktorius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), ESTT 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-39/97 (ECR, 1998, I-5507), ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-342/97, (ECR, 1999, I-3819), ESTT 2000 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-425/98 (ECR, 2000, I-4861). Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint omenyje, konkrečiai – jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-342/97, (ECR, 1999, I-3819)).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prekių ženklo registracijos kortelėje pateiktus duomenis, konstatavo, jog ieškovo prekių ženklas yra žodinis, neapipavidalintas jokiais grafiniais ar spalviniais elementais. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovo prekės ženklas parašytas ne kaip vienas žodis, o yra sudarytas iš dviejų skirtingo dydžio skirtingų šriftų dalių, atskirtų lietuvių kalboje nenaudojamu apostrofu: „PANK“ (didžiosios spausdintinės raidės) ir „olis“ (mažosios rašytinės raidės), todėl sprendė, kad ieškovo prekių ženklo dominuojantis elementas yra ne vientisas žodis „pankolis“, bet jo dalis „PANK“. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo prekių ženklo dalies „PANK“ išskirtinumo darė išvadą, kad ieškovo prekių ženklas turėtų būti skiemenuojamas ne kaip atsakovo – Pan-ko-lis, bet – PANK-o-lis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.Nors ieškovo prekių ženklo pagrindą sudaro raidės, tačiau ieškovo prekių ženklo registracijos kortelėje prie (540) kodo nurodytas žymuo „[fig]“ ir jam suteiktas 27.5 Vienos klasifikacijos indeksas. Remiantis Tarptautinės prekių ženklų figūrinių elementų klasifikacijos (Vienos klasifikacija) septintąja redakcija (Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija. Tarptautinė prekių ženklų figūrinių elementų klasifikacija. Septintoji redakcija. Tekstas anglų kalba. [interaktyvus] <http://www.wipo.int/classifications/nivilo/vienna7/index.htm?lang=EN>.), prekių ženklui suteiktas 27.5 indeksas reiškia ne tik figūrinį prekių ženklo elementą, kurį sudaro ypatingą rašto formą vaizduojančios raidės, bet ir figūrinį prekių ženklo elementą, kuris susideda iš vienos ar daugiau raidžių formuojančių žodį, nagrinėjamu atveju – „pankolis“. Todėl teisėjų kolegija ieškovo prekių ženklą vertina kaip kombinuotą prekių ženklą, iš raidžių ir vaizdo visumos sudarantį bendrą regimąjį įspūdį – žodį „pankolis“, kuris laikytinas dominuojančių ieškovo prekių ženklo elementu, o prekių ženklo dalių skirtingi šriftai, lietuvių kalboje nenaudojamas apostrofas laikytini dekoratyviais prekių ženklo elementais.Tuo tarpu vertinant atsakovo prekių ženklą, pažymėtina, kad žodiniai elementai įprastai pripažįstami reikšmingesniais nei vaizdiniai. Prekių ženkle esantis žodis „Pankolis“ yra arti ženklo vidurio, lengvai įskaitomas. Be to ryškus ženklo vaizdinis elementas - daržovė, kuris tik sustiprina žodinio elemento reikšmę, ženklas konceptualiai vartotojo bus suvokiamas kaip „pankolis“. Kiti atsakovo prekių ženklo vaizdiniai elementai nereikšmingi ir nepastebimi. Todėl darytina išvada, kad atsakovo prekių ženkle dominuojančiu ženklo elementu taip pat laikytinas žodis „pankolis“.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių, globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais, netobulais (angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje. Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas, priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-342/97, (ECR, 1999, I-3819), Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ESBT) 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. T-388/00, ESBT 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. T-104/01, ESBT 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. T-6/01).Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog esant tapatiems dominuojantiems tiek ieškovo, tiek atsakovo prekių ženklų elementams, juos naudojant teikiant tos pačios kategorijos paslaugas, neatmetama tikimybė, jog ūkinėje veikloje vartotojai gali šiuos ženklus supainioti, nepriklausomai nuo to, kad yra tam tikri juos sudarančių elementų skirtumai. Tuo labiau, kad kombinuoto (sudaryto iš žodžio ir vaizdo visumos) prekių ženklo atveju jo vaizdinė dalis apskritai negali būti atkartota žodiniame prekių ženkle – atkartota gali būti tik žodinė ženklo dalis, todėl šnekamąja kalba vidutinis vartotojas gali abu prekių ženklus įvardinti žodžiu „pankolis“.
Dėl uždraudimo naudoti prekių ženklą
Ieškovai pateiktu ieškiniu prašė uždrausti atsakovams naudoti prekių ženklą „Pankolis, fig.“ (registracijos Nr. 70653) 43 klasės paslaugoms „aprūpinimas maistu ir gėrimais; barų paslaugos; kavinės; kavos barai; restoranai; savitarnos restoranai; užkandinės“.Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio ieškininio reikalavimo pagrįstumo, pažymi, kad vadovaujantis PŽĮ 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje padarytas išvadas dėl ieškovo ir atsakovo registruotų lyginamųjų prekių ženklų vizualaus, fonetinio ir semantinio panašumo bei visuomenės suklaidinimo tikimybės, taip pat šiais ženklais žymimų paslaugų tapatumo, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas tenkinti pirmiau nurodytą ieškovų reikalavimą.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų ieškinį ieškovams neįrodžius prekių ženklų panašumo ir visuomenės suklaidinimo galimybės, ginčo dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės nenagrinėjo, o apeliacinės instancijos teisme ginčo išsprendimas reikštų bylos nagrinėjimą proceso pirmąja instancija tvarka visa apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, dėl dalies ieškovų reikalavimų priimtinas naujas sprendimas, o dėl turtinės žalos atlyginimo klausimo byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).Bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo (CPK 93 str. 5 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl dalies ieškovo reikalavimų.
Ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti negaliojančia atsakovo D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prekių ženklo „Pankolis, fig.“ registraciją Nr. 70653.
Uždrausti atsakovams D. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Asleta“ (juridinio asmens kodas 303194905) naudoti prekių ženklą „Pankolis, fig.“ (registracijos Nr. 70653) 43 klasės paslaugoms „aprūpinimas maistu ir gėrimais; barų paslaugos; kavinės; kavos barai; restoranai; savitarnos restoranai; užkandinės.
Bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.