- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-24
- Bylos Nr.
- I-589-162/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Gumuliauskienė, Irma Čuchraj, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- J.B.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui J.B. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.B. skundą atsakovams – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-09-05 sprendimo Nr. 1412-1066-B/08 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J.B. skundu (b.l. 6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 1412-1066-B/08, kuriuo jam atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl teisinės pagalbos suteikimo pagal įteiktą ieškinį Vilniaus apygardos teismui.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą antrą kartą kreipėsi kaip fizinis asmuo, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje pagal Vilniaus apygardos teismui pateiktą ieškinį, pareikštą steigiamos (tarptautinės) Antikorupcinės Konstitucinės partijos koordinatoriaus vardu dėl įpareigojimo skirti lėšas steigiamos partijos suvažiavimui pravesti. Pažymi, kad kreipėsi į tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo po asmeninio pokalbio su tarnybos vadovu bei dėl to, kad į šią tarnybą rekomendavo kreiptis Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Nurodo, kad kartu su prašymu pateikė deklaraciją apie tai, kad neturi jokio turto ir pajamų, kad steigiama partija yra naujo tarptautinio modulio, kuri yra skirta tik prieš politinę ir teisėtvarkos korupciją, absoliučiai besiskirianti nuo visų biurokratinių partijų politinių paskirčių. Nurodo, kad antrinę teisinę pagalbą suteikti atsisakyta nepagrįstai, nes Teisingumo ministerija rekomendavo suteikti antrinę teisinę pagalbą ir ši rekomendacija tarnybai yra privaloma.
Pareiškėjas J.B. prašo skundą, remdamasis jame išdėstytais motyvais, patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovai – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 67, 68). Atsiliepimuose prašo bylą nagrinėti atsakovams nedalyvaujant.
Atsiliepimu Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (b.l. 17-19) prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje pagal Vilniaus apygardos teismui pateiktą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei. Prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 ir 2008 metais neskyrė po 300 000 Lt finansinės paramos naujai steigiamai politinei parijai – Antikorupcinei Konstitucinei partijai, taip padarydama 600 000 Lt žalą. Nurodo, jog tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 1412-1066-B/08 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, nes antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama daugiau kaip 3 bylose. Pabrėžia, jog pareiškėjas 2008 metais į tarnybą su prašymais suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi 8 kartus, 5 prašymai yra patenkinti ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba daugiau kaip trijose bylose. Nurodo, kad antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų skaičius yra ribotas, jų darbo krūvis didelis, todėl esant situacijai, kai asmenims antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip 3 bylose, nepagrįstai nukenčia kiti asmenys, kurie antrine teisine pagalba naudojasi vienoje ar dviejose bylose. Pažymi, kad pagal prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą turinį pareiškėjas prašė antrinės teisinės pagalbos ne savo, o steigiamos politinės partijos pažeistiems interesams apginti, tačiau antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo pažeistų teisių gynimo. Mano, jog pareiškėjo veiksmuose galima įžvelgti piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis (siekiama gauti nemokamą teisinę pagalbą partijos interesams ginti, išvengti žyminio mokesčio sumokėjimo byloje, kurioje ieškinio suma 600 000 Lt). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 8 punktą tokiais atvejais antrinė teisinė pagalba neteikiama.
Pažymi, jog pareiškėjas neteisingai mano, kad Teisingumo ministerijos rekomendacijos yra privalomos. Siekdama užtikrinti vienodą įstatymo taikymą, ministerija teikia rekomendacijas, informuoja gyventojus apie galimybes gauti antrinę teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas, tačiau rekomendacijos ar gyventojams parengti raštai tarnybai nėra privalomi. Nurodo, kad tarnyba visais atvejais įvertina ministerijos teikiamas rekomendacijas, tačiau atsižvelgti į jas ar ne, nusprendžia pati, nes už tarnybos priimto sprendimo teisėtumą atsako ne Teisingumo ministerija, o pati tarnyba.
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius atsiliepimu (b.l. 58-60) prašo skundo netenkinti tokiais pat argumentais, kurie nurodyti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiliepime.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai. Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu (b.l. 52-53) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodo, kad išdėsto argumentus tik dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme Teisingumo ministerijai priskirtų funkcijų ir Teisingumo ministerijos rašto. Nurodo, kad ministerija neturi teisės spręsti ir priimti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjui. Pažymi, kad tarnyba – valstybės institucija, kurios priimtų sprendimų ministerija nėra įgaliota vertinti. Atkreipia dėmesį į tai, kad Teisingumo ministerijos rašte pareiškėjui nurodoma informacija apie galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas. Konkrečių faktinių aplinkybių, t.y. ar pareiškėjui yra pagrindas suteikti antrinę teisinę pagalbą, ar jo nėra, Teisingumo ministerija nevertino. Pažymi, kad Teisingumo ministerijos raštas negali būti laikomas rekomendacija Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kadangi jis adresuotas ne tarnybai, o pareiškėjui. Nurodo, kad ministerija, siekdama užtikrinti vienodą įstatymo taikymą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijoms gali teikti rekomendacijas, tačiau šiuo atveju Teisingumo ministerijos raštas yra ne rekomendacinio, o informacinio pobūdžio.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui, atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
Skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 1410-1066-B/08, kuriuo jam nesuteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje.
Dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas J.B. 2008 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą (b.l. 20-24), prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje pagal 2008 m. rugsėjo 1 d. įteiktą ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismui yra paduotas ieškinys dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės tyčinio vengimo finansuoti perspektyvią naujo modulio tarptautinę Antikorupcinę Konstitucinę partiją, kuri sieks Lietuvoje realiai sustabdyti korupciją politinėje ir teisėtvarkos sistemose. Ieškinio nuorašas (b.l. 25-27) patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skirti 600 000 Lt specialios tarptautinės naujo modulio partijos kovai prieš politinę ir teisėtvarkos korupciją suvažiavimui pravesti bei įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją suteikti antrinę tarptautinę teisinę pagalbą.
Klaipėdos tarnyba 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr.1410-1066-B/08 atsisakė pareiškėjui J.B. teikti antrinę teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, t.y. dėl to, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip 3 bylose, bei minėto įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatytu draudimu piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba (b.l. 40-42).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas (byloje aktuali 2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. balandžio 30 d.) suteikia tarnybai teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose.
Skundžiamame sprendime nurodyta, jog pareiškėjas J.B. vien 2008 metais į tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi 8 kartus ir 5 jo prašymai yra patenkinti:
1) 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 539-435-A/08 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl neteisėto arkinio sandėlio ir neįteisintos žemės sutarties pagal įgyjamąją senatį ir restitucijos taikymo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų;
2) 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 540-436-A/8 – civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų;
3) 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 592-487-A/8 – civilinėje byloje dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 20 d. pažymos Nr. 160, įpareigojimo atsakovei VĮ „Registrų centras“ įteisinti neparduotą nuosavybę už pagrindą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų;
4) 2008 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 610-503-A/08 – civilinėje byloje dėl įgaliojimo panaikinimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų;
5) 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 627-514-A/08 – civilinėje byloje dėl neteisėtai patvirtinto suklastoto UAB (duomenys neskelbtini) 51 000 Lt pakvitavimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Faktines aplinkybes dėl pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos patvirtina Klaipėdos tarnybos pateikti sprendimai (b.l. 30-39).
Skundžiamame sprendime pažymėta, kad pagal visus šiuos sprendimus antrinė teisinė pagalba yra tęsiama, todėl šiuo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. Tai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba ir toliau teikiama daugiau kaip trijose bylose, nustatyta ir Klaipėdos tarnybos atsiliepimu į skundą (b.l. 17-19), šios faktinės aplinkybės pareiškėjas (b.l. 70-71) taip pat neginčija.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju kruopščiai ištyrusi ir įvertinusi faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad vertinti, ar asmuo, kreipęsis dėl antrinės teisinės pagalbos, atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu nustatytas sąlygas šiai pagalbai gauti, ar nėra šiuo Įstatymu nurodytų aplinkybių antrinės teisinės pagalbos netekti (Įstatymo 11 straipsnio 6, 7 dalys) arba jos teikimą nutraukti (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis), kiekvienu konkrečiu atveju yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta jos pareiga, kurią atliekant turi būti laikomasi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, nurodytų Įstatymo 3 straipsnyje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, numato, kad ši pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis.
Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjo J.B. prašymai yra akivaizdus bandymas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba: nors formaliai atitikdamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytus turto ir pajamų kriterijus antrinei teisinei pagalbai gauti, pareiškėjas neturi teisės jos gauti, nes tarnyba, patenkindama visus jo prašymus, atimtų galimybę iš kitų asmenų, besikreipiančių pirmą kartą, gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisėjų kolegijos nuomone, argumentas dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba yra nepagrįstas. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 8 punkte įsakmiai nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis, tačiau skundžiamame sprendime šis įstatyminis pagrindas nenurodytas ir neaptartas, o vadovaujamasi Įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas per 2008 metus dėl antrinės teisinės pagalbos kreipėsi 8 kartus ir 5 jo prašymai buvo patenkinti, nėra pagrindo pripažinti, kad jis piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba.
Pažymėtina tai, jog Klaipėdos tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos nesuteikė vadovaudamasi tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, kadangi antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama daugiau kaip trijose bylose.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo ją teikti) ar nutraukimo yra individualus administracinis aktas, kuriuo antrinės teisinės pagalbos prašantis asmuo įgyja (nepalankaus pareiškėjui sprendimo atveju neįgyja) atitinkamas teises bei pareigas. Individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis.
Darytina išvada, kad skundžiame sprendime pagrindas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą – nes J.B. antrinė teisinė pagalba jau teikiama trijose bylose – pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Tai, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą (Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas).
Dėl Teisingumo ministerijos rašto
Pareiškėjas skundą argumentuoja ir tuo, kad Klaipėdos tarnyba, priimdama sprendimą, nesivadovavo Teisingumo ministerijos rekomendacija suteikti jam antrinę teisinę pagalbą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Teisingumo ministerija valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje atlieka šias funkcijas: 1) įgyvendina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos politiką; 2) teikia Vyriausybei su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusių teisės aktų projektus; 3) kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą; 4) organizuoja mokymus, susijusius su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu; 5) organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėseną; 6) siekdama užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą, teikia rekomendacijas; 7) informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas; 8) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. vasario 25 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją. Dėl šio kreipimosi Teisingumo ministerija 2008 m. kovo 26 d. raštu Nr. (1.23)-78-2584 informavo pareiškėją, jog ministerija neturi teisės spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir nurodė, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priima valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Išaiškino pareiškėjui, kad dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir advokato paskyrimo pagal deklaruotą gyvenamąją vietą jis turi kreiptis į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (b.l. 28-29).
Teisingumo ministerija atsiliepimu į skundą pažymėjo, kad šis raštas negali būti laikytinas rekomendacija Klaipėdos tarnybai suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, nes ministerija konkrečių faktinių aplinkybių, t.y. ar pareiškėjui yra pagrindas suteikti antrinę teisinę pagalbą, ar jo nėra, nevertino, o tik informavo pareiškėją apie galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas. Analogiška pozicija dėl minėto Teisingumo ministerijos rašto išdėstyta ir atsakovų atsiliepimuose.
Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą bei 18 straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priima tarnyba, todėl pripažintinas nepagrįstu pareiškėjo teiginys, jog Teisingumo ministerijos raštu Klaipėdos tarnybai buvo rekomenduota suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
Dėl ginčo pobūdžio
Pareiškėjas skunde nurodo, jog į Klaipėdos tarnybą kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo tarptautiniame ginče.
Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą definiciją tarptautinis ginčas – tai ginčas, kai pareiškėjas prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą padavimo momentu turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena ne toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje teismas nagrinėja bylą. Pareiškėjas gyvena Lietuvoje, byla, kurioje buvo prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme (b.l. 25-27), todėl ginčas nelaikytinas tarptautiniu.
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo J.B. skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.