- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- AS-556-370-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00420-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono
- Trečiasis asmuo
- L. T., S. M., S. L.
- Kategorijos
- 72.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. T., S. M., S. L. dėl įsakymų panaikinimo, pakeitimo dalyje ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. P. (toliau - ir pareiškėjas) skundu (T 1, b. l. 3-7) ir jo patikslinimais (T 1, b. l. 39-43, T 2, b. l. 32-36) prašė:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-12 įsakymą Nr. Ž12-751 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 13.6-2339 „Dėl Klaipėdos rajono Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ pakeitimo“;
2) pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-10 įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1147 „Dėl Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“ dalyje, kuri panaikina savivaldybės kelią Nr. 62-III-5, panaikinant šio kelio išbraukimą;
3) įpareigoti atsakovą atlikti visus veiksmus, kad kelias Nr. 62-III-5 Gribžinių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r. sav. (Dauparų-Kvietinių kadastro vietovėje) būtų įbraižytas Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir pripažintas valstybinės žemės ruože.
Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas tuo, kad 2010-10-12 atsakovas įsakymu Nr. Ž12-751 (toliau – ir Įsakymas) pripažino netekusiu galios suprojektuotą bendro naudojimo kelią Nr. 62-III-5 Gribžinių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r. sav. (Dauparų - Kvietinių kadastro vietovėje) (toliau – ir Kelias), kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2006-05-17 įsakymu Nr. 13.6-2339, ir įpareigojo vietovės projekto autorę O. J. pašalinti klaidingus sprendinius Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos projekte (toliau - ir Projektas). 2011-06-10 atsakovas priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1147, kuriuo patvirtino O. J. individualios įmonės parengtą Klaipėdos rajono Dauparų -Kvietinių seniūnijos, Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, kurio aiškinamajame rašte nurodyta, kad vadovaujantis Įsakymu išbrauktas, kaip klaidingas sprendinys, Kelias. Ginčijamais įsakymais panaikintas suprojektuotas ir fiziškai įrengtas Kelias, šiuo metu tebeesantis kelias, kuriuo pareiškėjas tebesinaudoja, siekdamas patekti į savo sodybą esančią jo sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad Įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, o situacija, kai atsakovas, praėjus ketveriems metams, panaikina savo pirmtako - Klaipėdos apskrities administracijos, įsakymą, pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus. Tvirtino, kad Įsakymu panaikintas sprendinys dėl bendro naudojimo Kelio suprojektavimo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2006-05-17 įsakymu Nr. 13.6-2339, nėra sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis. Sprendinys šiuo atveju yra apie bendro naudojimo kelio atsiradimą, kurio įbraižymas į Projektą neatitinka nei vieno iš įstatyme numatytų pagrindų, t.y. nėra nuosavybės atkūrimas, nėra valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai, nėra pardavimas ar nuoma, nėra ir perdavimas neatlygintinai naudotis. Šis sprendinys yra teisės aktais numatytų pareigų vykdymas - privažiavimo prie žemės sklypų organizavimas laisvos valstybinės žemės sąskaita. Žemės reformos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, 20.3.1.1 punkte nurodoma, kad reikiamus privažiavimus prie sklypų galima suprojektuoti tik laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, kuo remiantis Kelias ir buvo suprojektuotas. Kelias yra valstybinėje žemėje, ir tai patvirtina atsakovo 2011-02-19 raštas Nr. 12SD-209, 2011-12-06 kadastro žemėlapio ištrauka (gelsva spalva pažymėtas kelio ruožas). S. L. įregistravo kadastrinius žemės sklypo matavimus viešame registre dar 2006-11-27. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad „Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Laisvos valstybinės žemės plotas matyti ir iš pridedamo prie bylos projektinio žemės sklypų galimo išsidėstymo, kuris įrodo apie laisvos žemės sklypo egzistavimą sudėliojus žemės sklypus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo kontrolės skyriaus Tauragės poskyrio 2010-09-16 pažymoje Nr. 4K-21 yra konstatuota, „<...> jog projekto autorius nustatė, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotų S. M. ir S. L. žemės sklypų atsirado valstybinės žemės plotas, kuris nebuvo apskaitytas ir teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į laisvosios valstybinės žemės fondo žemės sąrašą. <...> žemės plote buvo suprojektuotas bendro naudojimo kelias Nr. 62-III-5 ir įrašytas į neprivatizuojamų objektų sąrašą.“ Teigė, kad Kelias buvo reikalingas jam, L. T., G. Š., S. L., S. M. ir kitiems žemės sklypų savininkams patekti į savo sklypus. Atsakovui buvo žinoma, kad pareiškėjas, L. T. ir G. Š. būtų prieštaravę Kelio panaikinimui. Siekdami, kad Kelias išliktų, bandė rašyti prašymus atsakovui ir spręsti susidariusią padėtį ne teismine tvarka. Tačiau jokių atsakymų į savo prašymus negavo, o vėliau sužinojo, kad Kelias panaikintas trečiojo suinteresuoto asmens S. M. iniciatyva. Tvirtino, kad, priimdamas Įsakymą, atsakovas nepagrįstai vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo kontrolės skyriaus Tauragės poskyrio 2010-09-16 siūlymu Nr. 4K-21, kuris buvo tik rekomendacinio pobūdžio, o jame nustatyti Kelio sprendinio trūkumai buvo formalaus pobūdžio, todėl galėjo būti pašalinti nenaikinant paties Kelio. 2011-11-23 gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010-09-24 raštą adresuotą atsakovui, kuriame atsakovui pavesta „<...> tinkamai informuoti su S. M. žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkus <...>, jog pažeidžiant teisės aktų nuostatas suprojektuotas bendro naudojimo kelias Nr. 62-III-5 bus panaikintas <...>“. Iš šių dviejų institucijų raštų darytina išvada, kad Tauragės poskyris pateikė siūlymą, o Nacionalinės žemės tarnybos direktorius priėmė sprendimą panaikinti, tačiau visiškai nebuvo svarstoma galimybė padarytus trūkumus pašalinti ar laikyti formaliais. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas su teritorijų planavimu susijusiose bylose formuoja praktiką, kad sprendžiant, ar padaryti pažeidimai yra pakankamas pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą, būtina atsižvelgti į tai, ar tvarkos nesilaikymas yra tik formalaus pobūdžio pažeidimas, ar juo pažeidžiamos ir kokių nors asmenų teisės ar teisėti interesai arba jiems nustatomos tam tikros pareigos (administracinė byla Nr. A2-675/2005). Nėra duomenų, kad per ketverius metus (nuo 2006-05-17 įsakymo Nr. 13.6-2339 priėmimo iki jo panaikinimo Įsakymu) nors viena institucija nesutiko su Keliu, su kuria žemėtvarkos projektas turi būti derinamas, arba, kad egzistuotų priežastys, dėl kurių šios institucijos galėtų teikti neigiamą išvadą. Be to, Kelias aplinkai ar atskiriems asmenims neigiamų pasekmių nesukelia ir nepažeidžia niekieno nuosavybės teisės. Įsakymas priimtas pažeidžiant teritorinio planavimo dokumentų priėmimo viešumo principą. Įsakymas neteisėtai ir nepagrįstai buvo priimtas neviešai, nesuteikiant galimybės pareiškėjui ir kitiems suinteresuotiems asmenims dalyvauti Kelio panaikinimo ir Įsakymo priėmimo procedūroje, pateikti savo nuomonę ir prieštaravimus. Teigė, kad Įsakymas pažeidžia pareiškėjo konstitucinę teisę naudotis savo nuosavybe. Dėl ginčijamo 2011-06-10 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1147 dalies pakeitimo paaiškino, kad šiuo įsakymu patvirtintas O. J. individualios įmonės parengtas Projekto papildymas, kurio aiškinamajame rašte nurodyta, jog vadovaujantis 2010-10-12 atsakovo įsakymu Nr. Ž12-751 išbrauktas, kaip klaidingas sprendinys, savivaldybės kelias Nr. 62-III-5. Nurodė, kad šiame įsakyme nėra tekstinės dalies patvirtinančios Kelio išbraukimą, bet Aiškinamasis raštas apie tai kalba ir pačiame Projekte akivaizdžiai išbrauktas Kelias. Todėl skundžiamas įsakymas, kurio pagrindu išbrauktas Kelias iš Projekto, priimtas neteisėtai ir jo panaikinimas turės įtakos Projektui, todėl prašo pakeisti šį įsakymą dalyje, kurio pagrindu Kelias išbrauktas iš Projekto.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad Žemės reformos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika) 20.3 punkte nustatyta, kad papildydamas žemėtvarkos projektą projekto autorius patikrina, ar prie visų patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotų sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais arba ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Metodikos 20.3.1.1 punkte nurodyta, kad reikiamus privažiavimui prie sklypų kelius galima projektuoti tik laisvos valstybinės žemės fondo žemėje. Projekto autorė O. J., 2006 m. rengdama Projekto papildymą, pažeisdama Metodikos nustatytus reikalavimus, be Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus pritarimo (žemėtvarkos skyriuje pasiūlymo dėl ginčo objektu esančio kelio projektavimo nebuvo gauta) suprojektavo kelią, projekto plane pažymėtą Nr. 62-III-5. Minėto kelio būtinumas nebuvo pagrįstas, tai neaprašyta projekto papildymo tekstinėje dalyje. Kadangi suprojektuoto kelio Nr. 62-III-5 atkarpa yra labai trumpa ir jos suprojektavimo būtinumas nebuvo aprašytas projekto aiškinamajame rašte, tikrinant parengtą projektą padaryta klaida nebuvo pastebėta. Projekto autorės klaidingai parengtas projektinis sprendinys, esantis projekto papildyme, apskrities viršininko buvo patvirtintas. Atsakovui buvo duotas nurodymas, rengiant Projekto sekantį papildymą, padarytą klaidą ištaisyti, panaikinant Projekto papildymo plane suprojektuotą kelią Nr. 62-III-5. Pagal Metodikos 135 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba tikrina pasirinktinai žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą. Patikrinimo metu nustačius teisės aktų pažeidimus, teikia siūlymus ištaisyti nustatytus pažeidimus ir pakeisti priimtus sprendimus (redakcija galiojusi nuo 2008-08-15 iki 2012-01-01), todėl, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo kontrolės skyriaus Tauragės poskyrio 2010-09-16 pažyma Nr. 4K-21, 2010-10-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė ginčijamą įsakymą Nr. Ž12-751. Šiuo įsakymu pripažintas netekusiu galios Kvietinių kadastro vietovėje suprojektuotas bendro naudojimo kelias Nr. 62-III-5, o Kvietinių kadastro vietovės projekto autorė O. J. įpareigota pašalinti klaidingus sprendinius Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Iki pareiškėjo sodybos Projekte yra numatytas privažiuojamasis kelias Nr. 30-III-5, o jis asmeniškai nesikreipė į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl kito privažiuojamojo kelio suprojektavimo. Teigė, kad antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, kadangi pirmas reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl atmestinas ir antrasis.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.). Teismas nutarė grąžinti pareiškėjui jo atstovės Redos Stukaitės 2011-11-25 mokėjimo nurodymu Nr. 322 AB SEB banke sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį valstybei.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1999-12-28 įsakymu Nr. 2734 patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo parengtą Klaipėdos rajono Dauparų - Kvietinių seniūnijos Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės (miško) sklypų ribas, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir žemės servitutus. Iš šio įsakymo ištraukos (plano) matyti, kad jame nėra įbrėžto ginčo kelio Nr. 62-III-5, tačiau remiantis kita byloje esančia medžiaga įmanoma pastebėti, jog šis kelias yra pažymėtas kaip žemės sklypo linija, kuri eina per žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) iš vienos pusės ir sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš kitos, iki rytuose esančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis S. P. žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendro naudojimo keliu Nr. 30-III-5 yra suprojektuotas susisiekimas ir su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo žemės sklypas). Be to, iš ištraukos matyti, kad yra suprojektuotas dar vienas kelias - Nr. 29-III-5, kuris eina nuo minėto pagrindinio kelio rytų kryptimi ir eina iki sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis A. V. žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šis kelias pareiškėjo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nesiekia. Klaipėdos apskrities viršininkas 2006-05-17 įsakymu Nr. 13.6-2339 patvirtino O. J. individualios įmonės parengtą Klaipėdos rajono Dauparų -Kvietinių seniūnijos Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir žemės servitutus. Iš šio įsakymo ištraukos (plano) matyti, kad jame yra įbrėžtas kelias Nr. 62-III-5, kuris nurodytas kaip einantis per minėtus žemės sklypus iki L. T. žemės sklypo. Šios aplinkybės išsamiai išdėstytos ir Seimo kontrolierius pažymose, priimtose ištyrus S. M. ir S. L. skundus dėl neteisėtai išpilto kelio panaikinimo, kadastrinių matavimų derinimo ir kt. Teismas iš valstybės įmonės Registrų centro Centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatė, kad L. T. nuo 2004-09-17 nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Gribžinių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r. sav., S. M. nuo 2004-06-29 nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Gribžinių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r. sav.; S. L. nuo 2006-11-27 nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Gribžinių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r. sav.; S. P. nuo 1995-03-22 nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Gribžinių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r. sav. Teismas akcentavo, kad duomenų, jog paminėtuose žemės sklypuose būtų įregistruoti kelio ir (ar) kiti servitutai, ar kitos daiktinės teisės, viešajame registre nėra. Teismas, išanalizavęs faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1999-12-28 įsakymu Nr. 2734 patvirtintame Projekte ginčo kelias Nr. 62-III-5 faktiškai suprojektuotas nebuvo, o tokiu numeriu šis kelias įbrėžtas tik Klaipėdos apskrities viršininko 2006-05-17 įsakymu Nr. 13.6-2339 patvirtintame šio Projekto papildyme ir tokiu statusu šis kelias buvo iki ginčijamu 2010-10-12 įsakymu Nr. Ž12-751 buvo pripažintas netekusiu galios minėtas 2006-05-17 įsakymas Nr. 13.6-2339, o projekto autorė įpareigota pašalinti ginčo kelią iš Projekto papildymo. Teismas, analizuodamas ir vertindamas aplinkybes, patvirtinančias S. L. bei S. M. viešajame registre registruotų žemės sklypų kadastrinius duomenis, konstatavo, kad ginčo kelias į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas realiai nepatenka ir (ar) ginčo kelio sprendinys jokios įtakos pareiškėjo nuosavybės teisei į žemę nei Projekto, nei šio Projekto papildymo rengimo metu neturėjo. Duomenų, kad pareiškėjas Projekto ar jo papildymo rengimo metu būtų kreipęsis su prašymu į atsakovą dėl ginčo kelio ir (ar) kokio kito kelio suprojektavimo, taip siekdamas turėti privažiavimą prie savo sodybos ar žemės sklypo, būtent ginčo keliu, byloje nėra ir tokių duomenų teismas nenustatė. Teismas akcentavo, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas rengiamas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo nuostatomis, Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašu bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ , ir Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Dėl paminėtos įstatymo nuostatos taikymo ne kartą pasisakyta LVAT nutartyse (žr. LVAT 2012-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-57/2012, 2011-07-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-449-11). Nagrinėjamu atveju ginčijamu įsakymu Nr. Ž12-751 nuspręsta panaikinti vieną iš Projekto sprendinių - ginčo kelią Nr. 62-III-5, kuris Projekto (patvirtinto 2006-05-17 įsakymu Nr. 13.6-2339) priede (plane) pažymėtas kaip suprojektuotas kelias ir kuris prasideda nuo pagrindinio kelio Gargždai – Kretinga, tęsiasi tarp žemės sklypų pažymėtų projektiniais Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis S. M. sklypas), Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis L. T. sklypas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis S. L. sklypas) ir baigiasi ties sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietinės ribos viduriu (dabartinis L. T. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir su kitu suprojektuotu keliu - Nr. 30-III-5, nesusijungia. Teismas akcentavo, kad suprojektuotu keliu Nr. 30-III-5 (ginčo dėl šio kelio suprojektavimo Projektu teisėtumo bei pagrįstumo byloje nekeliama) yra galimas privažiavimas ir iki pareiškėjo žemės sklypo (projektinis Nr. 62-2). Teismas nurodė, kad, vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes, akivaizdu, kad abu ginčijami įsakymai savo turiniu ir forma nėra sprendimai, kuriais buvo sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimu ar su žemės sklypo suteikimo jam nuosavybėn neatlygintinai, ar su žemės sklypo (-ų) pardavimu, nuoma ar perdavimu žemės sklypą (-us) naudotis neatlygintinai. Be to, pareiškėjas skunde pripažįsta, kad Kelias niekada ir nepažeidė ir nepažeidžia niekieno nuosavybės teisių. Tad pareiškėjo keliamas ginčas patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies veikimo sritį ir pareiškėjas dėl ginčijamų įsakymų išsprendimo turėjo kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovą. Pareiškėjas ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nepasinaudojo, todėl teismas skundą paliko nenagrinėtu, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš prieš tai aptartų reikalavimų, dėl kurių skundas paliktas nenagrinėtu, todėl ir šį reikalavimą paliko negrinėtu. Teismas trečiųjų suinteresuotų asmenų S. M. ir S. L. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nepatenkino.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys akcentavo, jog jau ne kartą kreiptasi į atsakovą, kad išspręsti susidariusią situaciją, tačiau atsakovas nieko nedarydavo, o tik informuodavo, jog viskas pagal įstatymą. Dar 2010-06-02 pats rašė prašymą nenaikinti kelio, t. y. nepriimti ginčijamų įsakymų, tačiau atsakovo veiksmai buvo tokie, kad įsakymai priimti, kelias iš žemėtvarkos projekto išbrauktas, o jis net nežinojo to. Atsakovas, žinodamas apie bendro naudojimo kelio būtinumą, vis tiek priėmė ginčijamus įsakymus ir dar 2011-10-28 priėmė įsakymą, kuriuo bendro naudojimo kelią įtraukė į S. M. žemės sklypo ribas. Iš visos susidariusios situacijos akivaizdu, kad atsakovo veiksmai turi būti skundžiami teismui, nes tik teismas gali išspręsti šiuos neteisėtus atsakovus veiksmus, kuriais neatsižvelgiant į nieką panaikinamas bendro naudojimo kelias priimant vieną po kito įsakymus. Pirmosios instancijos teismo nurodoma teismų praktika (bylos Nr. A438-57/2012; Nr. AS858- 449-11) nėra aktuali šios bylos sprendimui, kadangi nurodytų bylų ir šios bylos aplinkybės skiriasi. Skundžiami įsakymai susiję su bendro naudojimo keliu, kuris, kaip teigia atsakovas, yra valstybinėje žemėje ir šio kelio būtinumą bei atsakovo neteisėtus veiksmus priimant ginčijamus įsakymus.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo patenkinti atskirąjį skundą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad sutinka su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais teiginiais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą – pareiškėjui nesilaikius išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo 22-24, 32-33 straipsniai. Be to, būtina laikytis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 str. 7 p.), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Pareiškėjas kreipdamasis į teismą kėlė reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. Ž12-751 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 13.6-2339 „Dėl Klaipėdos rajono Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ pakeitimo“ ir pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1147 „Dėl Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“ dalyje, kuri panaikina savivaldybės kelią Nr. 62-III-5, panaikinant šio kelio išbraukimą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiam ginčui vadovaujantis ABTĮ 25 straipsniu, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo keliamam ginčui nustatyta privaloma išsprendimo tvarka, t. y. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos vadovą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, pagrįstai nutarė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą.
Teisėjų kolegija sutinka, kad skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti visus veiksmus, kad kelias Nr. 62-III-5 Gribžinių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r. sav. (Dauparų-Kvietinių kadastro vietovėje) būtų įbraižytas Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir pripažintas valstybinės žemės ruože yra išvestinis iš prieš tai aptartų reikalavimų, dėl kurių skundas paliktas nenagrinėtas, todėl šis reikalavimas taip pat pagrįstai paliktas nenagrinėtas.
Taigi tenkinti atskirąjį skundą jame išdėstytais motyvais ir naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.