- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- 1-58-511/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00020-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Justinas Stauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis R. S. IĮ, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 183 str. 2 d., 300 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis R. S. laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2011 m. sausio 19 d., dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) distribuciniame centre prekybos vadybininko pareigose, pagal 2010-07-12, 2010-10-14 individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutarčių 1 d. 1.1 p. būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą, o pagal 1 d. 1.2 p. įsipareigojęs imtis priemonių, užtikrinančių vertybių saugumą, susipažinęs su prekybos atstovo pareiginiais nuostatais, 2008-04-21 patvirtintais generalinio direktoriaus V. M. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurių II d. 8 p. privalėdamas rinkti klientų skolas už pateiktą produkciją, ir, jei klientai atsiskaito grynais pinigais, būdamas įgaliotas pagal 2010-08-09 įgaliojimą, įnešti surinktus pinigus į AB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini), paėmęs jam patikėtą turtą-pinigus už AB (duomenys neskelbtini) realizuotą produkciją iš klientų, pinigų gavimo dieną pildydamas pinigų priėmimo kvitą ir įrašydamas į jį kvito pildymo datą pieštuku, vėliau ją nutrindamas pirmajame kvito egzemplioriuje arba pildydamas pinigų priėmimo kvitą, neįrašydamas datos, o vėliau ją prirašydamas pirmame egzemplioriuje ir taip suklastodamas pinigų iš priėmimo kvitus iš S. I. individualios įmonės, M. B. įmonės, individualios L. R. įmonės, G. J. įmonės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), R. A. IĮ, L. S. IĮ, V. L. IĮ (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), V. S. įmonės, R. Z. firmos (duomenys neskelbtini), IĮ (duomenys neskelbtini), L. V. IĮ, L. P. įmonės, UAB (duomenys neskelbtini), R. L. IĮ, A. R. IĮ, UAB (duomenys neskelbtini), D. K. IĮ, E. Č. IĮ, R. A. IĮ (duomenys neskelbtini), V. Č. IĮ, Individualios A. K. įmonės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), G. S. IĮ (duomenys neskelbtini), M. K. IĮ, V. B. IĮ, A. K. įmonės (duomenys neskelbtini), E. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), L. V. IĮ, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), K. B. įmonės, kuriuos tikrovės neatitinkančia data pateikė (duomenys neskelbtini) regiono prekybos vadovui D. B. kaip atsiskaitymą pateisinančius dokumentus, o pinigus, gautus iš šių klientų gavimo dieną pagal pinigų priėmimo kvitus privalėjęs įnešti į AB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą, jų neįnešdamas, pasisavino didelės vertės jam patikėtą svetimą, AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - pinigus 56 439,09 Lt.
Kaltinamasis R. S. pagal pareikštus kaltinimus faktiškai kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog ekonominės krizės metu jo šeimos finansinė padėtis tapo sudėtinga. Šeimos įmonės vykdoma prekyba drabužiais sustojo, jis nebesugebėjo vykdyti įsipareigojimų bankams ir lizingo bendrovei, kurie buvo apie 4000 Lt kas mėnesį, bei mokėti už sūnaus mokslą. Jis dirbo AB (duomenys neskelbtini). Iš savo aptarnaujamos zonos klientų pagal pinigų priėmimo kvitus surinkdavo dideles pinigų sumas, kurias privalėjo įnešti į AB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą. Su pareigybiniais nuostatais, pilnutinės materialinės atsakomybės sutartimis buvo susipažinęs, surinktus pinigus į įmonės sąskaitą turėjo įnešti tą pačią dieną, o jeigu nespėjo - sekančią dieną. Kadangi savo reikmėms trūko pinigų, sugalvojo dalies surinktų pinigų įmonei neįnešti, o po truputį, be įmonės žinios, skolintis ir naudoti savo reikmėms. Gavęs pinigus iš savo aptarnaujamos zonos klientų, pildydamas pinigų priėmimo kvitus, datą kvituose pildydavo plonu pieštuku, tokiu būdu klientų egzemplioriuje atsispausdavo tikra pinigų sumokėjimo data, o pirmame kvito egzemplioriuje datą jis ištrindavo, arba paimdamas iš klientų pinigus, datos kvituose visai neįrašydavo, o vėliau įrašydavo tą datą, kurią nešdavo pinigus į banką. Tokiu būdu po truputį dalį surinktų pinigų pasilikdavo sau. Pripažįsta visus kaltinime nurodytus kvitų suklastojimo atvejus bei kaltinime nurodytas pasisavintas pinigų sumas, iš viso 56 439,09 Lt. Teigia, jog pagerėjus finansinei padėčiai, šiuos pinigus AB (duomenys neskelbtini) būtų grąžinęs. AB (duomenys neskelbtini) atlikus inventorizaciją, buvo nustatytas trūkumas, kurį jis iš karto pripažino, tačiau per AB (duomenys neskelbtini) duotas 3 dienas pinigų grąžinti nesugebėjo, nes tokios didelės sumos taip greitai nepavyko pasiskolinti. Dalimis pasiskolinęs iš artimų žmonių pinigus, visą žalą AB (duomenys neskelbtini) atlygino per 10 dienų. Visą padarytą žalą pripažino nuo pat pradžių, tačiau iš pradžių įmonės atstovams nurodė, jog dalis neįneštų pinigų iš jo buvo pavogta, o dalį panaudojo savo reikmėms. Taip sakė, nes reikėjo kažkaip pasiteisinti. Iš tikrųjų jis savo reikmėms sunaudojo visą neįneštą sumą. Šiuo metu dirba, turi gerą uždarbį, kitiems asmenims jau grąžinęs visus žalai atlyginti pasiskolintus pinigus.
Liudytoja A. P. parodė, kad ji dirba AB (duomenys neskelbtini) finansų direktore. Peržiūrint pirkėjų skolas, ji pastebėjo, kad skiriasi vadybininko R. S. klientų skolos, lyginant su AB (duomenys neskelbtini) duomenimis. Apie tai informavo vadovybę. Atlikus patikrinimą, nustatytas trūkumas. Dalį surinktų neįneštų pinigų R. S. turėjo ir pateikė, juos įnešus buvo nustatytas apie 56000 Lt trūkumas. R. S. šį trūkumą iš karto pripažino, paaiškino, kad dalis pinigų dingo iš automobilio, o dalį paėmė savo reikmėms. R. S. sakė, kad jei dar nebūtų patikrinę kokį pusę metų, jis būtų susitvarkęs ir atsiskaitęs. R. S. buvo duotas terminas iki sausio 21 d. pristatyti trūkstamą sumą, nors jis prašė ilgesnio termino. Jam iki sausio 21 d. pilnai neatsiskaičius su bendrove, bendrovė kreipėsi į policiją. Jeigu R. S. iki sausio 21 dienos būtų įnešęs visą sumą, AB (duomenys neskelbtini) dėl R. S. į policijai nebūtų kreipęsis. Trūkstamą sumą dalimis R. S. įnešė iki 2011-01-28 d.
Liudytojai S. N. ir D. B. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytoja A. P. Liudytojas D. B. taip pat paaiškino, jog per mėnesį R. S. iš klientų surinkdavo šimtus tūkstančių litų siekiančias sumas. Vieno vadybininko vykdoma apyvarta apie 300 000 - 400 000 Lt per mėnesį. Neskaitant šio teisme nagrinėjamo atvejo, R. S., kaip darbuotoją, apibūdino labai teigiamai.
Liudytoja N. K. parodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini), kurios vienas iš tiekėjų buvo AB (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymai tarp šių įmonių vyko grynaisiais pinigais. Pinigus perduodavo R. S. pagal pinigų priėmimo kvitus. R. S. yra klausęs, ar gali į kvitą įrašyti kitą pinigų priėmimo datą. Ji atsakiusi neigiamai, tačiau vėliau paaiškėjo, jog įrašai kvituose neatitiko.
Liudytoja D. R. parodė, kad dirbo L. R. IĮ. Priimdamas iš įmonės pinigus, R. S. datą pinigų priėmimo kvituose datą įrašydavo taip, kad įrašas likdavo tik ant antro egzemplioriaus. Jis aiškino, kad taip daro todėl, kad tą pačią dieną nespės įnešti pinigų.
Liudytoja V. K. kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktore. Už gautas iš AB (duomenys neskelbtini) prekes ji pinigus grynaisiais sumokėdavo vadybininkui R. S. Jis išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, tačiau kokias juose R. S. nurodydavo datas, ji nepastebėdavo, tačiau vėliau paaiškėjo įrašų neatitikimai.
Iš AB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitų sunaudojimo ataskaitos matyti, jog 2010m. gruodžio mėn.- 2011 m. sausio 18 d. nustatytas grynųjų pinigų trūkumas 56 439,09 Lt (t.l., b.l. 21-24).
Iš darbo sutarties matyti, jog R. S. nuo 2010-07-08 iki 2011-01-09 dirbo AB (duomenys neskelbtini) prekybos centro prekybos atstovu (t. 1, b.l. 38-40).
Iš materialinės atsakomybės sutarčių matyti, AB (duomenys neskelbtini) ir R. S. 2010-07-12 ir 2010-10-14 individualios materialinės atsakomybės sutartyse nustatyta pilnutinė R. S. atsakomybė už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą (t.l, b.l. 41-44).
Iš 2010-08-09 įgaliojimo matyti, kad AB (duomenys neskelbtini) įgaliojo prekybos atstovą R. S. įnešti grynus pinigus į AB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą banke (duomenys neskelbtini) (t.l, b.l. 18)
Iš išrašų apie išduotus kasos pajamų orderius matyti, jog R. S. buvo išduoti kaltinime nurodyti kasos pajamų orderiai. (t.l., b.l. 99-113)
Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, jog tų pačių kvitų egzempliorių, išrašytų R. S., pateiktų įmonės AB (duomenys neskelbtini), įrašai skiriasi nuo pateiktų S. I. IĮ, M. B. įmonės, L. R. įmonės, G. J. įmonės (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini), R. A. IĮ, L. S. IĮ, V. L. IĮ (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), V. S. įmonės, R. Z. firmos (duomenys neskelbtini), IĮ (duomenys neskelbtini), L. V. IĮ, L. P. įmonės, UAB (duomenys neskelbtini), R. L. IĮ, A. R. IĮ, UAB (duomenys neskelbtini), D. K. IĮ, E. Č. IĮ, R. A. IĮ (duomenys neskelbtini), V. Č. IĮ, individualios A. K. įmonės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), G. S. IĮ (duomenys neskelbtini), M. K. IĮ, V. B. IĮ, A. K. įmonės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) IĮ, UAB (duomenys neskelbtini), L. V. IĮ, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ŽŪB, K. B. įmonės (t.l, b.l. 34-95, t. 2, b.l. 85, t.9, b.l. 98-114, t.l, b.l. 129-132, t.4, b.l. 62-87, t.l, 135-136, t.7, b.l. 41-46,48-120, t.l,138-144, t.6, b.l. 38-56, t.l, b.l. 146-149, t.2, b.l. 123-140, t.l, b.l. 151-152, t.5, b.l. 99-125, t.l, b.l. 154-155, t.6, b.l. 59-77, t.l, b.l. 156-158, t.2, b.l. 146-166, t.l, b.l. 159-161, t.5, b.l. 53-96, t.l, b.l. 163-165, t.4, b.l. 21-32, t.l, b.l. 167- 168, t.4, b.l. 5-17, t.l, b.l.170- 171, t.3, b.l. 160-179, t.l, b.l. 173-174, t.l, b.l. 176-178, t.4, b.l. 140-174, t.l, b.l. 180-183, t.3, b.l. 71-101, t.l,b.l. 185-187, t.7, b.l. 124-165, t.2, b.1.2-4, t.8, b.l. 42-62, 65-125, t.2, b.1.6-9, t.3, b.l. 110-115, t.2, b.l. 11-12, t.8, b.l. 129-166, t.9, b.l. 1-54, t.2, b.l. 14-17, t.4, b.l. 93-136, t.2, b.l. 19-22, t.7, b.l. 4-36, t.2, b.1.24-28, t.8, b.l. 4-6, 8-35, t.2, b.1.31-33, t.6, b.l. 80-133, t.2, b.1.36-39, t. 6, b.l. 137-140, 142-177, t.2, b.1.42- 46, t. 4, b.l. 37-57, t.2, b.1. 49-50, t.5, b.l. 129- 138, t.2, b.1.53-54, t.3, b.l. 9-39, t.2, b.1.57-58, t.9, b.l. 57-93, t.2, b.l. 61-64, t.3, b.l. 146-156 , t.2, b.1.70-71, t.5,b.l. 144-170, t.2, b.1.77-80, t.2, b.1.89- 119, t.l, b.l. 189-194, t.3, b.1.44-65, t.3, b.l. 127-142, t.5, b.1.6-39, t.5, b.1.42-48, t.6, b.l. 12-22, 24-31, t.9, b.l. 119-134, 136-143 ).
BK 183 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.
BK 300 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo,
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog A. S., pinigų priėmimo kvituose įrašydamas kvito pildymo datą pieštuku, vėliau ją nutrindamas pirmajame kvito egzemplioriuje arba pildydamas pinigų priėmimo kvitą, neįrašydamas datos, o vėliau ją prirašydamas pirmame egzemplioriuje ir taip suklastodamas pinigų iš priėmo kvitus, pasisavino svetimą, AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - pinigus 56 439,09 Lt. Šis turtas jam buvo patikėtas pagal 2010-07-12 ir 2010-10-14 individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartis, prekybos atstovo pareiginius nuostatus bei pagal 2010-08-09 įgaliojimą.
Viso šio 56 439,09 Lt vertės turto pasisavinimas kvalifikuotinas kaip viena tęstinė veika. Ji padaryta tapačiais veiksmais - paimant pinigus už AB (duomenys neskelbtini) realizuotą produkciją iš klientų, suklastojant pinigų priėmimo kvitus ir pinigų neįnešant į įmonės sąskaitą. Tokie kaltinamojo veiksmai tęsėsi sistemingai. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis veikė vieninga tiesiogine tyčia. Todėl laikytina, jog esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, padarytas vienas tęstinis nusikaltimas, numatytas BK 183 str. 2d. ir vienas tęstinis nusikaltimas, numatytas BK 300 str. 1d. Kaltinamojo pasisavinta pinigų suma viršija BK 190 str. numatytą 250 MGL dydžio sumą, todėl pasisavintas turtas yra didelės vertės.
Kaltinamojo R. S. parodymai, jog pagerėjus jo finansinei padėčiai šiuos pinigus ketino įmonei grąžinti, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes turtas kaltinamojo buvo pasisavintas ir suvartotas savo reikmėms, o pasisavinto turto grąžinimas savininkui tokiu atveju yra žalos atlyginimas.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant kaltinamajam A. S. bausmę atsižvelgiama, jog jis esant veikų idealiajai sutapčiai padarė tyčinį baigtą, sunkų nusikaltimą nuosavybei ir nesunkų nusikaltimą. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia galimybė įtvirtinta BK 54 str. 3 d., jei vadovaujantis bausmės paskirtimi, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Ši baudžiamojo įstatymo įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis) – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas numatytas kaip vienas bausmės tikslų, kuris teismų praktikoje suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas, reiškiantis tinkamos poveikio priemonės kaltininkui parinkimą ir kartu nukentėjusiųjų interesų gynimo užtikrinimą. Šio straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Švelnesnės bausmės paskyrimas turi būti grindžiamas išimtinėmis aplinkybėmis.
R. S. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), be to, šis nusikaltimas truko ilgą laiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju, įvertinus visas kitas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes, nusikaltimo sunkumas, nėra pati svarbiausia aplinkybė. Vertinant kaltinamojo padaryto turto pasisavinimo pavojingumą, kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 183 str. 2 d. kaip sunkus nusikaltimas dėl to, kad jis pasisavino didelės vertės svetimą turtą. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas turto savininko AB (duomenys neskelbtini) iniciatyva tik todėl, kad R. S. pilnai nepašalino turto pasisavinimu padaryto pinigų trūkumo per AB (duomenys neskelbtini) atstovų duotas 3 dienas nuo trūkumo nustatymo, ką patvirtina AB (duomenys neskelbtini) finansų direktorės, liudytojos A. P. parodymai. Tačiau kaltinamasis R. S. padaręs trūkumą ir naudojęs įmonės pinigus savo reikmėms pripažino iš karto, kai tik trūkumas įmonėje buvo nustatytas, dar net nepradėjus ikiteisminio tyrimo, o visą padarytą žalą dalimis, jo paaiškinimu skolindamasis pinigus iš artimųjų, sugebėjo atlyginti per 10 dienų nuo trūkumo nustatymo. AB (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų R. S. neturi. Pripažintina, jog šios kategorijos bylose toks skubus ir visiškas didelės žalos atlyginimas bei kaltinamojo pastangos ją kaip greičiau atlyginti, teismų praktikoje pasitaiko išimtinai retai. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog R. S. padaryto kvalifikuoto turto pasisavinimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažinimas nusikaltus ir nuoširdus gailėjimasis bei žalos atlyginimas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. R. S. teisiamas pirmą kartą, nėra gauta duomenų, kad būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų, dirba, turi šeimą. Padarė aptartus nusikaltimus ir žalą įmonei, kurioje dirbo, tačiau savo vadovo, įmonės AB (duomenys neskelbtini) regiono vadovo D. B., vis tiek apibūdinamas kaip labai geras darbuotojas. Visuma aptartų aplinkybių rodo, mažesnį R. S. padarytos veikos pavojingumą, jo socialinį naudingumą esant laisvėje ir netikslingumą jam taikyti realios laisvės atėmimo bausmės. Konstatuotina, kad jo izoliavimas nuo visuomenės, prieštarautų bausmės paskirčiai ir BK 41 str. 2 d. 5 p. numatytam teisingumo principo įgyvendinimui. Todėl taikant BK 54 str. 3d., atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, taip pat ir veikos trukmę, kaltinamajam R. S. pagal BK 183 str. 2d. paskirtina bausmė - bauda, griežtesnė už jo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudos už sunkius nusikaltimus dydį (BK 47 str. 2007 06 28 Nr. X-1233 redakcija). Pagal BK 300 str. 1d. taip pat skirtina bauda. Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, bei kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, bausmės už abu nusikaltimus bendrintinos pagal BK 63 str. 5 d. 2 p. ir 1 p. taisykles - griežtesne apimant švelnesnę.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDŽIA:
R. S. pripažinti kaltu pagal BK 300 str. 1d. ir nubausti 20 (dvidešimties) MGL ( 2600 litų) bauda.
R. S. pripažinti kaltu pagal 183 str. 2d. ir taikant BK 54 str. 3d. nubausti 200 (dviejų šimtų) MGL ( 26000 litų) bauda.
Taikyti BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 2 p. bei griežtesne bausme apimant švelnesnę skirti subendrintą 200 (dviejų šimtų) MGL ( 26000 litų) baudą.
Kardomąją priemonę - 2000 litų užstatą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir šią pinigų sumą grąžinti R. S.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.