Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „P.L.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „H.“ dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 26 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas: iš atsakovės ieškovei priteista 697,35 Eur skola, 482,85 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. preliminaraus sprendimo, prašydama panaikinti preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1553-187/2018, ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei 2017 m. spalio 5 d. pavedimu buvo pravesta 2200,40 Eur suma pagal sąskaitą-faktūrą Nr. DNM000005397 (1827,16 Eur) ir Nr. MND9623 (373,24 Eur), kas įrodo, kad ieškovės reikalavimai įvykdyti. Ieškovės pateiktoje suminės skolos paskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad atsakovė 2017 m. rugpjūčio 26 d. sumokėjo 1129,81 Eur (skirtumas 697,35 Eur) pagal sąskaitą faktūrą Nr. DNM000005397, o pateiktoje 2018 m. vasario 7 d. pažymoje apie priskaičiuotus delspinigius, nurodyta, kad atsakovė pagal sąskaitą Nr. DNM 5397 2017 m. spalio 5 d. apmokėjo 490,12 Eur, 2017 m. spalio 6 d. sumokėjo 636,69 Eur. Ieškovė pateikia duomenis, kurie prieštarauja jos pateiktiems rašytiniams įrodymams ir atsakovės pateiktiems duomenims, t. y. 2017 m. spalio 5 d. sąskaitos išrašui, iš kurio matyti, kad ieškovei buvo pervesta bendra 2200,40 Eur suma pagal sąskaitą faktūrą Nr. DNM000005397 (kurios suma buvo 1827,16 Eur) bei sąskaitą faktūrą Nr. MND9623 (kurios suma 373,24 Eur. Taip pat ieškovė ieškinyje nurodo, kad delspinigiai skaičiuojami už 166 dienas, pažymoje nurodoma, kad skaičiuojami už 180 dienų, nors iš pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpis sudaro 46 dienas. Šios aplinkybės patvirtina, kad delspinigiai taip pat paskaičiuoti neteisingai. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad paprašius atsakovę pasirašyti neprotestuotiną vekselį arba pateikti kitą atsiskaitymo garantą atsakovė kategoriškai atsisakė, nes atsakovė tokio pasiūlymo iš viso negavo.

Preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atstovų paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė UAB „P. L.“ ir atsakovė UAB „H,“ 2015 m. spalio 7 d. sudarė didmeninio pirkimo pardavimo sutartį Nr. D-2015-06, kurios pagrindu tarp šalių susiklostė naftos produktų ir kitų prekių pirkimo pardavimo teisiniai santykiai. Sutartyje Nr. Nr. D-2015-06, šalys nebuvo aptarę įmokų paskirstymo tvarkos. Ieškovė minėtos sutarties pagrindu pateikė naftos produktų ir kitų prekių bei paslaugų už bendrą 26 172,03 Eur sumą (viso pagal 29 PVM sąskaitas – faktūras). Atsakovė prekes priėmė, tačiau už pateiktus naftos produktus ir kitas prekes bei paslaugas atsiskaitė tik iš dalies, ieškovei sumokėjo 25 474,68 Eur sumą. Atsakovės skola ieškovei sudaro 697,35 Eur sumą. Taigi, byloje šiuo atveju yra kelios skolos pagal skirtingas sąskaitas faktūras.

Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad atsakovė sutarties Nr. DNM000005397 pagrindu pirko degalus, už kuriuos 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. DNM000005397 1827,16 Eur sumai. Nurodė, kad atsakovė savo įsipareigojimą pagal sutartį įvykdė tik iš dalies, dėl ko liko 697,35 Eur skola bei priskaičiuoti delspinigiai 482,85 Eur. Šios PVM sąskaitos faktūros bei ieškinio teiginių, kad atsakovė pagal šią sąskaitą faktūrą neatsiskaitė pagrindu, šioje byloje ir buvo priimtas 2018 m. vasario 26 d. preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovės UAB „P. L.“ ieškinys buvo visiškai patenkintas.

Atsakovė prašydama panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti teismui pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2017 m. spalio 5 d. atsakovė atliko mokėjimą ir ieškovei buvo pervesta bendra 2200,40 Eur suma pagal sąskaitą faktūrą Nr. DNM000005397 (kurios suma buvo 1827,16 Eur) bei sąskaitą faktūrą Nr. MND9623 (kurios suma 373,24 Eur).

Įmokų paskirstymo, kai yra kelios skolos, taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.55 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje šalis siejo kelios sutartinės prievolės. Šių prievolių įvykdymui atsakovė mokėjimo nurodymu 2017 m. spalio 5 d. pervedė ieškovei 2200,40 Eur sumą, nurodant mokėjimo paskirtyje, kad mokėjimas pagal sąskaitą faktūrą Nr. DNM000005397 bei sąskaitą faktūrą Nr. MND9623.

CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.

CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Tai yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013).

Byloje nustatyta, kad šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovės įmokas į jos turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina.

CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina.

Nagrinėjamos bylos atveju atliekant 2017 m. spalio 5 d. mokėjimą, kai buvo išrašytos kelios sąskaitos-faktūros, tačiau jos nebuvo laiku pilnai apmokėtos, atsakovė mokėjimo nurodyme aiškiai nurodė už kokią sąskaitą- faktūrą ir kurią skolos dalį perveda ieškovei, t.y. tinkamai ir pagrįstai elgėsi pagal įstatymo nuorodą, suteikiančią skolininkui, privalančiam grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokant galimybę pareikšti, kurią skolą jis grąžina (CK 6.55 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš aptartų aplinkybių darytina išvada, jog mokėjimo paskirties nurodyme esant aiškiai nuorodai, už kokią sąskaitą-faktūrą ir kuri pinigų dalis yra pervedama, priešingai nei teigia ieškovė, užskaityti įmoką pagal eiliškumą, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė priėmė atsakovės įmoką su tomis nuorodomis, kokios buvo mokėjimo nurodyme, nors, vadovaujantis CK 6.54 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1-4 dalyse. Kadangi sutartyje šalys nebuvo aptarę įmokų paskirstymo tvarkos, tačiau ieškovė neužginčijo ir priėmė įmoką prievolei vykdyti, teismas daro išvadą, jog tokiu būdu ieškovė iš esmės sutiko su paskirtimi.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovė su ieškove pagal 2017 m. rugpjūčio 11 d. išrašyta PVM sąskaitą faktūrą Nr. DNM000005397 yra atsiskaičiusi, ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl preliminarus sprendimas naikintinas, o ieškovės ieškinys atmestinas (LR CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovei priteistina 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, teismas,

nusprendžia:

2018 m. vasario 26 d. Telšių apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1553-187/2018 panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „P. L.“, kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (tris šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „H.“, kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.