Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dagnus“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. lapkričio 13 d. prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, duomenis apie prieštaravimų siuntimą elektroniniu paštu, 2024 m. vasario 7 d. raštą adresuotą Šiaulių apylinkės teismui, duomenis apie 2024 m. vasario 7 d. rašto ir jo priedų siuntimą elektroniniu paštu.

12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

13. Apeliacinės instancijos teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO), taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. teismas turi galimybę susipažinti su elektroninės bylos medžiaga, todėl nėra pagrindo papildyti bylos medžiagą apelianto pateiktais įrodymais, susijusiais su prieštaravimų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus kartu su atskiruoju skundu naujus įrodymus.

14. Taip ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1574-863/2024, kuria teismas priėmė UAB „Dagnus“ nemokumo administratorės pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame suinteresuotu asmeniu nurodytas A. G., teismo pranešimą, advokato S. J. 2024 m. vasario 22 d. prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti ir kitą civilinėje byloje Nr. eB2-1574-863/2024 esančią medžiagą.

15. Ieškovė nurodė, kad prieštaravimus ir kitus dokumentus nagrinėjamoje byloje atsakovas pradėjo teikti tik sužinojęs, jog Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-1574-863/2024 2024 m. vasario 6 d. gautas prašymas pripažinti UAB „Dagnus“ bankrotą tyčiniu ir pripažinti atsakovą kaltu dėl tyčinio bankroto.

16. Nagrinėjamu atveju, ieškovės pateikti nauji įrodymai nėra susijęs su atskirojo skundo nagrinėjimu, be to apeliacinės instancijos teismas gali iš LITEKO gauti duomenis apie kitas teismuose nagrinėjamas bylas ir bei susipažinti su juose esamais procesiniais dokumentais (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą naujus įrodymus.

Dėl termino prieštaravimams dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo pareikšti

17. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo A. G. ieškovei BUAB „Dagnus“ 95 330 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 95 330 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo A. G. valstybei 828 Eur žyminį mokestį.

18. Ieškovės BUAB „Dagnus“ ieškinys, preliminarus sprendimas ir teismo pranešimas įteikti atsakovui 2023 m. spalio 25 d., terminas pateikti prieštaravimus pasibaigė 2023 m. lapkričio 14 d. Pirmosios instancijos teisme per CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos nebuvo gauti atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas 2023 m. lapkričio 13 d. prieštaravimus išsiuntė teismui neteisingu elektroniniu adresu siauliu.apylinkės@teismas.lt, kai teisingas elektorinis adresas yra siauliu.apylinkes@teismas.lt, bei į tai, kad terminas prieštaravimams pateikti yra suėjęs daugiau nei prieš tris mėnesius, o atsakovas neprašė atnaujinti termino prieštaravimams pateikti, be to, procesinių dokumentų teismui pateikimas elektoriniu paštu yra kraštutinė priemonė, skundžiama nutartimi atsisakė priimti atsakovo prieštaravimus.

21. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kartu 2024 m. vasario 7 d. raštu, kuriame buvo prašoma nustatyti prieštaravimų siųstų elektoriniu paštu negavimo priežastį, siųstus prieštaravimus laikė kaip prieštaravimų pateikimą teismui. Atsakovas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad terminą prieštaravimams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti.

22. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato proceso terminus. Vadovaujantis CPK 430 straipsnio 1 dalimi, atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. CPK 430 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu prieštaravimai pareiškiami praleidus dvidešimties dienų terminą teismas juos priimti atsisako.

23. CPK 78 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2013).

25. Prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, nes iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieškinį nepranešama, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 straipsnio 4 dalis, 428 straipsnio 8 dalis). Preliminarus sprendimas iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes jį priimdamas teismas vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Jis atspindi tik vienos šalies (ieškovo) požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo gali būti išdėstyta tik prieštaravimuose. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045/2013). Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kur yra pasisakyta, kad atsakovas, praleidęs terminą prieštaravimams pareikšti (procesinį terminą), praranda teisę, kad sprendimas būtų peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šalies teisė, kad sprendimas būtų peržiūrėtas apeliacine tvarka, suformuluota Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijoje Nr. R (95)5 ,,Dėl apeliacinių sistemų funkcionavimo tobulinimo“. Pagal ją šalims paprastai turėtų būti garantuojama teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Jeigu asmuo byloje neturėtų teisės reikalauti peržiūrėti nustatytus faktus ir teisinius santykius apeliacine tvarka, o kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių negalėtų pradėti, tai reikštų nepagrįstą jo teisės į teisminę gynybą ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2006).

26. Sutiktina su atsakovu, kad jis 2024 m. vasario 7 d. rašte prašė teismo išsiaiškinti priežastis lėmusias, jog teisme nebuvo gauti 2023 m. lapkričio 13 d. išsiųsti prieštaravimai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog atsakovo prieštaravimai nebuvo gauti dėl to, kad atsakovas juos išsiuntė netinkamu adresu bei vertino, kad nėra pagrindo priimti prieštaravimus, nes jie pateikti praleidus įstatyme nustatytą terminą. Nors atsakovas nepateikė prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, tačiau skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įvertino (CPK 78 straipsnio 1 dalis), kad terminą atsakovas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo neatidumo ir nerūpestingumo.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 430 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą procesinį terminą prieštaravimas dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pateikti negali būti aiškinama ir taikoma formaliai. Teismas, nustatydamas, ar priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas, yra svarbios, privalo įvertinti ne tik jų turinį, bet ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes (šalies procesinį elgesį ir pan.), kurios leidžia nuspręsti, ar procesinio termino praleidimo priežastys konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste yra svarbios.

28. Kaip jau minėta, atsakovui kartu su 2024 m. vasario 7 d. raštu nepateikė motyvuoto prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, tačiau tokį prašymą suformulavo atskirajame skunde. Atsakovas prašymą atnaujinti terminą suformuluotame atskirajame skunde, argumentuoja tuo, jog prieštaravimus teismui išsiuntė laiku, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, pasidomėjus teisme, išsiuntė klaidingu elektroniniu adresu.

29. Nors pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva spręsdamas dėl termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 1 dalis), padarė išvadą, kad atsakovas pateikdamas prieštaravimus praėjus trims mėnesiams po termino pasibaigimo, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, nesidomėjo bylos eiga, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog jis laiku siuntė teismui prieštaravimus pasirašytus elektroniniu parašu, tačiau dėl siunčiant neteisingai nurodyto elektroninio adreso procesinio dokumento teismas negavo, bei tai, jog tikėtina, kad klaida paaiškėjo atsakovui pačiam pasidomėjus bylos eiga, sprendžia, kad vien tai, jog atsakovas prieštaravimus išsiuntė klaidingu teismo elektorinio pašto adresu, o vėliau paaiškėjus klaidai, nors ir praleidęs terminą, pateikė teismui prieštaravimus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, sąmoningai siekė bylos vilkinimo ar kitaip piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Atsakovas 2023 m. vasario 13 d. prieštaravimuose išreiškė valią ginti savo teises ir teisėtus interesus, tačiau tą darė netinkamu būdu – išsiųsdamas klaidingu elektroniniu adresu.

30. Nors nuo netinkamai pateiktų prieštaravimų iki jų tinkamo pateikimo teismui praėjo trys mėnesiai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo teiginiais, kad jis sąžiningai suklydo išsiųsdamas prieštaravimus netinkamu teismo elektoriniu adresu siauliu.apylinkės@teismas.lt, kai teisingas elektorinis adresas yra siauliu.apylinkes@teismas.lt. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą argumentus dėl atsakovo nesąžiningumo, kadangi vien tai, kad teisme yra juridiniam asmeniui iškelta civilinė byla dėl tyčinio bankroto ir atsakovui, kaip juridinio asmens buvusiam vadovui, yra žinoma apie tokios bylos iškėlimą, neįrodo, jog atsakovas tik sužinojęs apie pradėtą minėtą procesą, ėmėsi nagrinėjamoje byloje aktyvių veiksmų – pateikė prieštaravimus.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 29–30 punktuose nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas terminą prieštaravimams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti. Juo labiau, kaip minėta, priešingu atveju atsakovui būtų nepagrįstai užkertamas kelias ginti savo teises, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieškinį nepranešta, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 straipsnio 4 dalis, 428 straipsnio 8 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nesudarė abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus, apribojo atsakovo teisę būti išklausytam teisme, todėl neteisingai išsprendė paduotų prieštaravimų priėmimo klausimą, dėl ko skundžiama nutartis panaikinama ir atsakovui atnaujinamas terminas prieštaravimams pateikti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar atsakovo prieštaravimai dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo atitinka jiems keliamus formos ir turinio reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas prieštaravimų priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti atsakovui A. G. terminą prieštaravimams dėl ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dagnus“ ieškinio ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 14 d. preliminaraus sprendimo pateikti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti šių prieštaravimų priėmimo klausimą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.