- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- e2S-121-619/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34275-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- S. S.
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei S. S. dėl nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir vaiko mokyklos nustatymo teismine tvarka, institucija išvadai duoti byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su atsakove ir nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškovu, perkelti dukrą į Vilniaus E. P. progimnaziją, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškovu bei nustatyti laikiną mokymosi šalių nepilnametės dukters vietą Vilniaus E. P. progimnazijoje. Nurodė, jog atsakovė traumuoja vaiką, elgiasi konfliktiškai ir neadekvačiai, rodo iškreiptą auklėjimo pavyzdį vaikui, stokoja auklėjimo ir socialinių įgūdžių bendravimui tiek su aplinka, tiek su vaiku, trukdė vaiko ugdymui M. K. Č. menų mokykloje. Šiuo metu atsakovė neleidžia dukters į jokią mokyklą, visiškai nebendradarbiauja nei su ieškovu, nei su Vaiko teisių apsaugos skyriumi. Atsakovė iš esmės pažeidžia vaiko interesus į saugią, ramią aplinką, ir mokymąsi, todėl būtina nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškovu. Šalių nepilnametė dukra dėl atsakovės kaltės nelanko jokios mokyklos, taip ji atsiliks nuo mokslų, jai bus sunku integruotis į naują mokyklą, todėl būtina nustatyti nepilnametės E. B. mokymosi vietą Vilniaus E. P. progimnazijoje.
Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog turi duomenų, kad atsakovė galimai pažeidė nepilnametės E. B. teises ir interesus, neužtikrino jos teisės į mokslą, draudė dalyvauti mokyklos renginiuose, lankyti fortepijono, kūno kultūros pamokas, trukdė mokytis, nuteikinėjo mergaitę prieš tėvą. Ieškovas siekia, kad dukra gyventų su juo, rūpinasi, kad mergaitė galėtų mokytis, teikia jai išlaikymą, stengiasi bendrauti, turi tinkamas gyvenimo sąlygas, dirba ir gauna pajamas. Skyrius neprieštarauja ieškovo prašymui taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė E. B. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškovu A. B.. Likusioje dalyje prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu buvo nustatyta su atsakove, vaikas su mama gyvena ir šiuo metu. Atsakovė nebendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, trukdė vaiko ugdymo procesą M. K. Č. menų mokykloje, iš kurios mergaitė dėl to pašalinta. Teismas atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad atsakovė galimai nesugeba tinkamai užtikrinti savo dukters teisių ir interesų ir šalių nepilnametei dukrai galimai nėra saugu šiuo metu gyventi su atsakove, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą su ieškovu. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. šalių nepilnametė dukra yra įtraukta į Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokinių sąrašus ir pagal medikų rekomendacijas, mokysis pagal nuotolinio mokymosi programą, sprendė, kad jos teisė į mokslą nėra pažeidžiama, todėl atmetė ieškovo prašymą nustatyti šalių nepilnametės dukters laikiną mokymosi vietą Vilniaus E. P. progimnazijoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė S. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį, dalyje, kuria E. B. gyvenamoji vieta laikinai nustatyta kartu su ieškovu. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais remiantis kvestionuojamas teismo sprendimas, kuriuo šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina, sunkiai suvokiami. Pažymėjo, kad į susitikimą Vaiko teisių apsaugos skyriuje atsakovė buvo kviečiama vasarą jos ir dukters atostogų metu. Todėl nepagrįsta išvada, kad atsakovė piktybiškai nedalyvavo minėtame susitikime. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 5 d. vedėjos pasirašytame rašte policijai tik dėl to, kad vasaros atostogų metu atsakovės nerado namuose, prašoma nustatyti E. B. buvimo vietą, kadangi atsakovas nurodė, kad mergaitė gali būti pas savo močiutę. Rašte nurodomi absurdiški teiginiai, kad prieš mergaitę gali būti naudojama seksualinė prievarta. Iš byloje esančių N. M. K. Č. menų mokyklos raštų matyti, kad mergaitės problemos susijusios su fortepijono klasės pamokomis. Iš vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte išdėstytų muzikos mokyklos atstovo pasakojimų galima suprasti, kad atsakovė aktyviai seka dukros mokymosi procesą ir dalyvauja sprendžiant problemas, kas mokyklos mokytojams nepatinka. Pažymėjo, kad atsakovė yra pati didelę patirtį turinti pedagogė. Apeliantės nuomone, byloje nesant akivaizdžių įrodymų, kad aplinka, kurioje šiuo metu gyvena šalių nepilnametė dukra yra priešinga vaiko interesams, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Tesimas neįvertino ieškovo gyvenamųjų sąlygų. Gyvenamosios vietos kaitaliojimas nenustačius tam faktinių priežasčių prieštarauja vaiko interesams, emociniam ir psichologiniam vystymuisi. Teismas neįvertino, kad mergaitė jau 6 m. gyvena kartu su motina, jai yra 12 m. ir ji pats nori gyventi su motina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. B. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Atsakovo gyvenimo sąlygos, priešingai nei nurodė, ištirtos ir patvirtintos 2016 m. spalio 6 d. Buities tyrimo aktu Nr. A715-3978/16(2.13.2.26-AD15). Esant būtinybei užtikrinti šalių nepilnametės dukros interesus dėl neadekvataus susiklosčiusiai situacijai, atsakovės elgesio, nebuvo kitų priemonių kaip tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė neužtikrino vaiko pamokų lankymo ir mokymosi, dėl ko vaikas pašalintas iš mokyklos. Atsakovė konfliktavo su kūno kultūros, anglų kalbos, solfedžio mokytojais ir draudė vaikui lankyti pamokas. Taip pat neleido vaikui dalyvauti klasės renginiuose ir izoliavo vaiką, ir reikalavo nepaklusti mokykloje nustatytai tvarkai. Atsakovė nereagavo į Vaiko teisių apsaugos skyriaus raginimus, prašymus ir siūlymus spręsti problemą. Prieštaravusi vaiko perkėlimui į kitą mokyklą atsakovė rugsėjo 1 d. vaiką nuvedė į Č. menų mokyklą, iš kurios mergaitė jau buvo pašalinta, sukėlė ten konfliktą, sužalojo inspektorę. Ieškinio pareiškimo metu iki nuotolinio mokymosi nustatymo 2016 m. rugsėjo 21 d. vaikas buvo nemokomas visiškai. Dėl atsakovės elgesio buvo visiškai neįgyvendinama ieškovo bendravimo su vaiku tvarka. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi Vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie ją paneigtų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai pakeitė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nustatytą nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą ir iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo nepilnametės E. B. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu A. B..
Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad ji nebendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos specialistais ir galimai pažeidžia dukros interesus, nėra pakankami, kvestionuoti teismo sprendimą, kuriuo nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2010 rugsėjo 23 d. sprendimu nustatė laikiną šalių nepilnametės dukros E. B. gyvenamąją vietą su atsakove. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, nurodydamas, kad šalių nepilnametės dukros gyvenimas su atsakove kenkia jos interesams, kadangi atsakovė neužtikrina vaiko gyvenimo sąlygų ir veikia prieš vaiko interesus lankyti mokyklą.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Šias faktines aplinkybes teismas ištiria bylą nagrinėdamas iš esmės. Pažymėtina, jog laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Taigi, pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka ieškovui.
Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas pateikė raštus iš šalių nepilnametės dukros lankytos N. M. K. Č. menų mokyklos, kuriose nurodoma, kad šalių nepilnametės dukros mokymosi rezultatai prasti, ji praleidžia pamokas. Iš kartu su ieškiniu pateiktos mergaitės lankytos mokyklos parengtos charakteristikos matyti, kad jos pasiekimai vertinami vidutiniškai. Mokyklos atstovo nuomone, tai lėmė ne tik kantrybės ir nuoseklaus darbo stoka, bet ir mergaitės motinos elgesys: konfliktai su mokytojais, dukros nuteikinėjimas nesimokyti, nedalyvauti mokyklos renginiuose. 2016 m. birželio 3 d. pranešimu šalių nepilnametė dukra pašalinta iš mokyklos. Byloje taip pat yra pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje nurodoma, kad skyrius turi duomenų, jog atsakovė galimai pažeidė šalių nepilnametės dukros interesus. Minėtoje išvadoje taip pat nurodoma, kad ieškovas turi tinkamas vaikui augti gyvenimo sąlygas, dirba ir gauna pajamas pakankamas vaikui išlaikyti. Tuo tarpu apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes (CPK 178 str.). Apeliantės pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad ji dirba pedagoginį darbą bei dokumentai charakterizuojantys atsakovę pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių taip pat nepaneigia.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra duomenų, jog atsakovė galimai pažeidžia šalių nepilnametės dukros interesus, o duomenų apie tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenimas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams nėra, pagrįstai vadovaudamasis prioritetiniu vaiko interesų principu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikinąją gyvenamąją vaiko vietą su tėvu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.